Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Department: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20058
Now showing1 - 10 of 74
  • video[2026][H2a][S001];
    Stankūnė, laura
    Mokslo minklės : [tinklalaidė]., 2026-06-23, 1 vaizdo įrašas

    Apie migraciją girdime nuolat, dažnai – kaip apie krizę. Tačiau ar tikrai ji tokia didelė, kaip mums atrodo? Statistika rodo, kad migrantai sudaro mažiau nei 4 proc. pasaulio gyventojų. Ir vis dėlto ši tema viešojoje erdvėje skamba itin plačiai. Kodėl? Šioje tinklalaidėje kalbame apie migraciją ne tik kaip reiškinį, bet ir savotiškas sąvokų minkles: kaip žodžiai, kuriuos vartojame, formuoja mūsų požiūrį ir migracijos suvokimą. Kadangi migracija paliečia jautrius žmogaus teisių aspektus, pokalbyje aptariamas ir teisinis reguliavimas bei šios srities pokyčiai. Kiek jie aktualūs Lietuvoje? Kaip prie jų prisideda mokslininkai? Taip pat kalbame apie technologijų vaidmenį migracijos procesuose: kam jos naudojamos, kokios rizikos kyla ir ar įmanoma suderinti technologinę pažangą su žmogaus teisių apsauga?

      18
  • research article[2026][S1][S001][27];
    Review of Central and East European Law., 2026, vol. 50, no. 3/4, p. 210-236

    The article analyzes the approach of UN bodies and the European Court of Human Rights (ECtHR) to “conversion therapy” – practices that aim to change sexual identity. While only the UN has previously analyzed “conversion therapy”, this article shows that the ECtHR shares a similar approach. While UN bodies do not support “conversion therapy”, they have different approaches. Although the ECtHR has yet to rule on “conversion therapy” cases, the European Convention on Human Rights offers several relevant articles that victims can rely on. Organizers may attempt to invoke specific European Convention on Human Rights articles. Still, it is unlikely that the ECtHR would interpret them as protecting any form of “conversion therapy” or its promotion. The article argues that international bodies call on states to take more than just legal action and to adopt a comprehensive approach to protection against “conversion therapy”.

      11
  • research article[2026][S1][S001][18]
    The Theory and Practice of Legislation, 2026, vol. 00, no. 00, p. 1-18

    This article explores the phenomenon of legal obsolescence within the Lithuanian legal system, specifically focusing on the challenges posed by the Register of Legal Acts. As of May 2026, the Register of Legal Acts contains over 380 000 objects marked as ‘In Force’, whereas the ‘Not Applicable’ status is utilised for only 21 objects, primarily those invalidated by the Constitutional Court. This accumulation of legislation – acts that are formally in force but practically irrelevant – creates significant hurdles for legal clarity and increasingly misleads artificial intelligence systems, which may cite outdated norms as applicable law. The author identifies several distinct categories of obsolete acts cluttering the Register. These include transitional legislation from the 1990s that was never systematically reviewed, and acts issued by liquidated institutions that currently lack a legal mechanism for repeal. Furthermore, the Register is burdened by temporary collaborative mechanisms and a vast number of individual implementing acts (e.g. decrees on vacations or civil servant penalties). The indefinite publication of these individual legal acts raises personal data protection concerns, as sensitive information remains publicly accessible long after its administrative purpose has been served. The article highlights significant legislative shortcomings, including the minimal use of ‘sunset clauses’ and the failure of ‘temporary laws’ to actually expire. Drawing on international models – such as the revision commissions in the United Kingdom and Ireland, Italy’s Taglialeggi reform, and the European Union’s REFIT programme – the author suggests a systematic ‘regulatory deep cleaning’. The article concludes by proposing amendments to the Law on Legislative Framework and the Law on the Government to grant authorities the power to purge obsolete norms, thereby ensuring the Lithuanian Register remains a reliable, transparent, and technologically compatible source of law.

  • other[2025][S10][S001][1];
    Stankūnė, Laura
    Info Kaunas., 2025-12-09, p. 1

    Klausimas, kaip suvaldyti dirbtinio intelekto rizikas žmogaus teisėms, šiandien aktualus visiems –nuo Amazonės miškų bendruomenių iki Europos vyriausybių. Šiemet jis atsidūrė ir Jungtinių Tautų darbo grupės, kuriai pirmininkavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė dr. Lyra Jakulevičienė, darbotvarkėje. Lapkričio pabaigoje vykusiame pasauliniame forume tapo aišku viena: privalomas DI reguliavimas tik stiprės, tačiau skirtinguose pasaulio regionuose jis kels nevienodus iššūkius.

      4
  • video[2025][H2a][S003]; ;
    Bruzas, Vytenis
    Mokslo balsu., 2025-02-10, 1 laida

    „Kosmoso karai niekada nebuvo fikcija“, – teigia dr. Tomas Marozas, MRU Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto mokslininkas, apsigynęs disertaciją „Palydovai kaip taikiniai pagal jus in bello", už kurią apdovanotas Kazimiero Motiekos fondo premija. Laidoje kalbėsime apie priešpalydovines kinetines atakas, kosmoso žvalgybą, tarptautinio reguliavimo ydas ir sėkmes. Ar kosmosas – ekonominių sandorių ir komunikacijos technologijų erdvė, ar gynybos ir karybos arena? Apie Lietuvos vaidmenį kosmoso technologijų srityje dalinsis Vytenis Buzas, Lietuvos aviacijos inžinierius, pirmojo lietuviško Žemės palydovo „LituanicaSAT-1" kūrėjas, kosminės misijos vadovas, startuolių kosmoso srityje įkūrėjas.

      7
  • book[2025][K4d][S001][95];
    Karalius, Mažvydas
    ;
    Kriščiūnaitė, Akvilė
    ;
    Pilinkaitė Sotirovič, Vilana
    ;
    ;
    Stockholm : United Nations High Commissioner for Refugees, 2025

    This study examines the availability and accessibility of mainstream support services in Lithuania for survivors of gender-based violence (GBV) who are asylum seekers, refugees, beneficiaries of temporary protection, or individuals in refugee-like situations – the designated target group of this research. It investigates the legal norms and standards governing access to assistance for GBV survivors within this population. The study further outlines the institutional framework – comprising governmental, municipal, and non-governmental actors – tasked with victim support, and identifies key practical barriers that hinder access to essential services. The methodology adopted in this study includes desk-based research on legal and policy documents relevant to GBV prevention and protection, alongside an analysis of legislative instruments addressing both criminalised and non-criminalised forms and manifestations of GBV. It also incorporates sociological research, which comprises both data collection and analysis of: (a) an online survey completed by key assistance and municipal service providers (n = 32), and (b) a series of expert interviews and focus group discussions. The qualitative component includes eleven in-depth individual interviews and four focus group discussions, involving a total of 28 experts.

      42
  • video[2025][H2a][S001]; ;
    Mokslo balsu, 2025, 1 vaizdo įrašas

    Kai šiandienos pasaulyje priskaičiuojama iki 280 mln. migrantų, migracijos reiškinio priežastys, reguliavimas, pasekmės visuomenėje – aktuali tema. Su MRU Teisės mokyklos prof. dr. Lyra Jakulevičiene kalbėsime apie šio reiškinio daugialypiškumą ir iš to kylančius skirtingus padarinius. Kokią įtaką besikeičiančios aplinkybės pasaulyje (I-asis ir II-asis pasauliniai karai, Ukrainos karo kontekstai) daro migracijai bei su ja susijusiems teisės srities pokyčiams? Kaip tinkamai sureguliuoti neteisėtai atvykusių migrantų srautus? Aptarsime platų migrantų spektrą – nuo kvalifikuotų darbuotojų, kurie į savo kilmės šalis grįžta pasibaigus darbo santykiams užsienyje – iki pabėgėlių ir karo aukų migracijos, kurios dalis sudaro tik vos 10 proc. bendro migracijos srauto. Laidoje taip pat dalyvausianti ukrainiečių kilmės mokslininkė iš MRU Teisės mokyklos dr. Kateryna Latysh atskleis, kas šiandien gali būti laikomas auka – ar tik tas, kuris patyrė fizinę žalą? O gal ir tas, kuris tapo kibernetinių atakų, deepfake'ų ar masinio sekimo taikiniu? Ar gali būti tas laikomas „tikra" auka pasaulyje, kuriame nusikaltimai vis dažniau vyksta virtualioje erdvėje? Ir ar visada galime aiškiai atskirti auką nuo pažeidėjo – ypač kai kalbame apie vaikus, priverstus tapti kariais?

      11
  • Item type:Publication,
    Teisminė valdžia
    book part[2025][Y4][S001][60]; ;
    Lyginamoji konstitucinė teisė : antras papildytas leidimas : vadovėlis, 2025, p. 710-769
      12
  • Item type:Publication,
    XVIII. Lithuania
    book part[2025][Y2][S001][32]
    European Tort Law 2024 / Ernst Karner, Barbara C Steininger (eds.), 2025, p. 413-444
      13
  • book part[2025][Y4][S001][109]; ; ; ;
    Lyginamoji konstitucinė teisė : antras papildytas leidimas : vadovėlis, 2025, p. 281-389
      17