Viešojo saugumo akademija / Public Security Academy
Hibridinių grėsmių prevencijos teisinė sistemaItem type:ETD, [Legal framework for the prevention of hybrid threats]magister thesis[2025][S001]Padimanskė, UgnėNacionalinio saugumo sistema yra pagrindinis šalies gerovės ir tvarių raidos procesų stabilumo užtikrinimo veiksnys. Svarstant apie visuomenės ir valstybės saugumo pažeidžiamumą paprastai jis buvo siejamas su visiems mums įprastu konvenciniu karu. Šalyje yra saugu, jei joje nevyksta karas, nėra karinės grėsmės potencialo. Tačiau, šiandieniniame globaliame ir nuolat kintančiame pasaulyje saugumo definicija yra kur kas platesnė. Šiandien egzistuoja ne tik karinės, bet ir ekologinės, ekonominės, energetinės, informacinės ir kitos įvairialypės, dažnai kompleksinės grėsmės, kurias visuomenei daug sunkiau atpažinti. Magistro baigiamojo darbo „Hibridinių grėsmių prevencijos teisinė sistema“ objektas yra hibridinių grėsmių prevencijos teisinės sistemos ypatumai, o tikslas - atskleisti hibridinių grėsmių prevencijos teisinio reguliavimo probleminius aspektus. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: 1) Atskleisti hibridinių grėsmių sampratos turinio daugiasluoksniškumą ir šio fenomeno raidą; 2) Išanalizuoti esamą hibridinių grėsmių prevencijos teisinį reglamentavimą ir jo turinį Europos Sąjungos ir tarptautiniame kontekste; 3) Įvertinti tendencijas ir dėsningumus įgyvendinant hibridinių grėsmių prevencijos sistemą Lietuvoje bei teisinių prevencijos priemonių sistemiškumą. Šių uždavinių įgyvendinimui baigiamajame darbe atliekama teisės aktų analizė. Siekiant visapusiškos analizės pasitelkiami sisteminis ir loginis metodai. Dedukcijos metodu iš bendresnių, įvairių informacijos šaltinių, žinių, išvadų, buvo išvedami nauji teiginiai, samprotavimai, o aprašomasis metodas buvo taikomas mokslinių šaltinių, institucijų ataskaitų ir teisės aktų analizės rezultatų interpretavimui. Apibendrinimo metodu buvo siekiama atspindėti esminius požymius ir savybes. Baigiamasis darbas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojoje magistro baigiamojo darbo dalyje aptariama hibridinių grėsmių istorinė raida, sąvokos turinio daugiasluoksniškumas. Konceptualizuojamos teisės aktuose ir kituose šaltiniuose sutinkamos šio reiškinio sąvokos, pabrėžiant jų skirtumus, problematiką. Šioje dalyje taip pat pristatomos Lietuvoje bene dažniausiai pasireiškiančios hibridinės grėsmės, t.y. kibernetinės atakos, informacinis karas, diplomatinis spaudimas, nelegali migracija naujausių įvykių nacionaliniam saugumui kontekste. Antrojoje magistro baigiamojo darbo dalyje analizuojamas Europos Sąjungos ir tarptautinis teisinis reglamentavimas skirtas hibridinių grėsmių prevencijai. Apžvelgiami kovai su hibridinėmis grėsmėmis skirti dokumentai, šiandien aktualūs teisiniai sprendimai, taip pat ir kitos svarbios tarptautinės bendruomenės iniciatyvos. Šioje dalyje didelis dėmesys skiriamas hibridinių grėsmių problematikai ir tarptautiniame moksliniame lauke tebevykstančiai diskusijai, kas laikytina hibridinėmis grėsmėmis ir kur brėžiamos jų ribos. Taip pat analizuojama hibridinių grėsmių ir atsakomųjų veiksmų koreliacija, teisės „pilkosios zonos“, savigynos galimybės ir atsakomybės klausimas. Trečioje dalyje apžvelgiama Lietuvoje egzistuojanti hibridinių grėsmių prevencijos teisinė sistema ir įvertinamas teisinio reguliavimo sistemiškumas, bei pakankamumas užkardant hibridines grėsmes. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamas darbo rezultatas – išvados: 1) Po Šaltojo karo hibridinės grėsmės tapo neatsiejama saugumo politikos dalimi – jos apima ne tik karinę sritį, bet ir kultūrą, ekonomiką, teisę, diplomatiją, infrastruktūrą bei kosmosą. Dėl šios priežasties hibridinių grėsmių reiškinio supratimas, strategijų analizė ir efektyvi atsako priemonių paieška tampa itin reikšminga tiek tarptautinio, tiek nacionalinio saugumo kontekste. 2) Nepaisant sutarimo dėl hibridinių grėsmių svarbos, vis dar neaišku, kur baigiasi „grėsmė“ ir prasideda „hibridinis karas“. Pagrindinis skirtumas – hibridinės grėsmės paprastai nesusijusios su smurtu, bet išnaudoja pažeidžiamumus „taikiai“. Tikslus skirtumas tarp hibridinės grėsmės ir hibridinio karo leidžia kurti aiškią, proporcingą, teisiškai pagrįstą prevencijos sistemą. 3) Kovai su hibridinėmis grėsmėmis nepakanka vien tradicinių saugumo priemonių – reikia ir teisinio, ir strateginio požiūrio. Tarptautinis bendradarbiavimas, teisinių priemonių plėtojimas ir koordinuotas valstybių atsakas yra būtini veiksmingai apsaugai. 4) Nors tarptautinė teisė draudžia jėgos naudojimą, hibridinės atakos dažnai išlieka „pilkojoje zonoje“. Todėl būtina tarptautinę teisę pritaikyti prie šių grėsmių ir leisti valstybėms teisėtai reaguoti į kaupiamą žalą kaip į bendrą išpuolį. 5) Hibridinių grėsmių prevencijos teisinė sistema Lietuvoje ir tarptautiniu mastu išlieka fragmentiška ir nepakankamai koordinuota. Trūksta integruoto požiūrio, aiškių teisinių apibrėžčių ir privalomų normų, o tai sudaro sąlygas priešiškoms veikoms „pilkojoje zonoje“. Siekiant efektyvumo, būtina stiprinti teisinių priemonių suderinamumą ir siekti tarptautinio teisinio sutarimo.
119 2 Kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimas įkalinimo įstaigoseItem type:ETD, [Prohibition of torture and other cruel, inhuman or degrading treatment in detention facilities]magister thesis[2025][S001]Jarašiūnė, GintarėPagal kalinimo rodiklius Lietuva išlieka tarp aukščiausių pozicijų, nes kalėjimai yra stipriai perpildyti. Tai rodo ne tik perteklinį įkalinimo naudojimą, bet ir sistemines problemas, kurias būtina spręsti siekiant užtikrinti žmogaus teises kaliniams. Taip pat, EŽTT jurisprudencijoje vis priimami sprendimai prieš Lietuvą, kuriuose pripažįstami nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimo pažeidimai. Tyrimo objektas – kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimas Lietuvos įkalinimo įstaigose. Darbo tikslas – nustatyti ar Lietuvos įkalinimo įstaigose yra laikomasi kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimo. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio sampratą; 2. Atskleisti kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio teisinį reguliavimą; 3. Įvertinti faktinę padėti Lietuvos įkalinimo įstaigose remiantis EŽTT praktika, Europos Kankinimų prevencijos komiteto išvadomis bei Lietuvos Seimo kontrolieriaus ataskaitomis. Tyrimas parodė, kad nepaisant aiškios teisinės bazės, Lietuvoje įkalinimo įstaigose vis dar egzistuoja žmogaus teisių apsaugos pažeidimų, susijusių su pertekliniu perpildymu, nepakankamomis materialinėmis ir sanitarinėmis sąlygomis, sveikatos priežiūros prieinamumo trūkumais bei netinkamu personalo elgesiu. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir CPT konstatuoja atvejus, kai tokios sąlygos gali būti prilyginamos nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui. Darbas susideda iš trijų skyrių: pirmajame analizuojama kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio samprata, antrajame aptariamas teisinis šio draudimo reguliavimas tarptautiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Trečiojoje dalyje vertinama faktinė padėtis Lietuvos įkalinimo įstaigose, analizuojant EŽTT praktiką, CPT ir Seimo kontrolierių ataskaitas. Magistro baigiamasis darbas užbaigiamas išvadomis, literatūros sąrašu bei santrauka lietuvių ir anglų kalbomis. Atliekant tyrimą buvo taikomi loginis, mokslinės literatūros analizės, sisteminės analizės ir lyginamasis metodai.
55 24