Mykolo Romerio universitetas / Mykolas Romeris University
Lyčių darbo užmokesčio skirtumų poveikio moterų skurdo rizikai ir užimtumo lygiui vertinimasItem type:ETD, [Assessment of the Impact of Gender Pay Gap on Women's Risk of Poverty and Employment Level]magister thesis[2026][S004,S003]Vinskutė, DovilėMagistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas lyčių darbo užmokesčio skirtumų poveikis moterų skurdo rizikai bei užimtumo lygiui. Pirmoje dalyje analizuojami lyčių darbo užmokesčio teoriniai aspektai – lyčių darbo užmokesčio skirtumų samprata, skirtumus lemiantys veiksniai bei tų veiksnių padariniai moterų skurdui bei užimtumui. Taip pat aptariamos lyčių darbo užmokesčio skirtumų, moterų skurdo rizikos bei užimtumo lygio sąsajos. Antrajame darbo skyriuje atliktas tyrimo metodologijos, kuria buvo naudojamasi empirinėje darbo dalyje, pagrindimas. Trečiojoje darbo dalyje naudojantis viešai skelbiamais antriniais statistiniais Eurostat duomenimis bei ekonometriniais modeliais sudaryti moterų skurdo rizikos bei užimtumo lygio modeliai, siekiant išsiaiškinti, kaip lyčių darbo užmokesčių skirtumai veikia moterų skurdo riziką bei užimtumo lygį, taip pat ištirti, ar veiksnių poveikis moterų skurdo rizikai priklauso nuo šalies ekonominio lygio. Tyrimo metu gauti rezultatai gali būti naudingi atliekant tolimesnius tyrimus šia tema, taip planuojant socialines programas, formuojant politikos priemones, šviečiant darbdavius.
8 ES šalių ekonomikos atsparumo globalioms krizėms analizėItem type:ETD, [Analysis of the resilience of EU economies to the global crisis.]magister thesis[2026][S004,S003]Mikuckaja, JelizavetaEkonomikos krizės – nuolat pasikartojantis reiškinys, tačiau kaskart turintis skirtingas priežastis bei pasekmes. Veikiant globalizacijai valstybių ekonomikos yra vis labiau tarpusavyje susijusios, todėl krizės tampa globaliomis, apimančiomis daugelį valstybių, o pasekmės – ilgiau jaučiamos ir skaudesnės. Globalios krizės paveikia valstybių ekonominį, finansinį ir socialinį stabilumą bei susilpnina jų atsparumą. Per pastaruosius du dešimtmečius susidomėjimas ekonomikos atsparumu sparčiai išaugo, reaguojant į didėjantį neapibrėžtumą ir krizių dažnėjimą. Domėtis ekonomikos atsparumu globalioms krizėms skatina nenuspėjamas staigių sukrėtimų, tokių kaip 2008–2009 m. finansų krizė, COVID-19 pandemija bei energetikos krizė, kurią paspartino Rusijos ir Ukrainos karas, poveikis. Norint sėkmingai įveikti šiuos iššūkius, svarbu suprasti, kaip valstybės reaguoja į krizes ir nuolat analizuoti jų gebėjimą su jomis susidoroti. Darbo objektas – ES šalių ekonomikos atsparumas globalioms krizėms. Darbo tikslas – teoriškai išanalizuoti ekonomikos atsparumo globalioms krizėms koncepciją ir empiriškai įvertinti ES šalių ekonomikos atsparumą bei prisitaikymo prie pasaulinių krizių ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Teoriškai pagrįsti ekonomikos atsparumo globaliems ekonominiams sukrėtimams koncepciją ir jos pagrindines dimensijas. 2. Išanalizuoti ekonomikos atsparumą lemiančius struktūrinius, institucinius ir makroekonominės politikos veiksnius. 3. Parengti ES šalių ekonomikos atsparumo globaliems sukrėtimams vertinimo metodologiją. 4. Įvertinti ES šalių ekonomikos atsparumą ir prisitaikymą globalių ekonominių sukrėtimų laikotarpiu. 5. Remiantis empirinio tyrimo rezultatais, pateikti rekomendacijas ES šalių ekonomikos atsparumo stiprinimui ateityje. Tyrimo rezultatai. 2009 m. finansų krizė ES mastu reikšmingai sumažino BVP augimą (vidurkis krito iki neigiamo). 2009 m. krizės metu BVP Estijoje ir Latvijoje smuko reikšmingai labiau, nei Vokietijoje, o Lietuvoje skirtumas buvo ribinis. Po finansų krizės BVP Graikijoje atsigavimas buvo reikšmingai silpnesnis nei Vokietijoje, o ir Kipre – ribinio lygio. 2009 m. finansų krizė reikšmingai pablogino užimtumo dinamiką ES šalyse. Užimtumas Latvijoje, Estijoje, Airijoje, Ispanijoje ir Lietuvoje blogėjo reikšmingai labiau nei Vokietijoje, o Danijoje blogėjo ribiniu lygiu. Po finansų krizės užimtumo atsigavimas Graikijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Airijoje ir Slovėnijoje buvo silpnesnis nei Vokietijoje. Portugalijoje ir Ispanijoje – ribiniu lygiu. 2020 m. COVID-19 pandemija ES mastu taip pat reikšmingai sumažino BVP augimą. COVID-19 metu BVP rezultatai Airijoje reikšmingai buvo geresni nei Vokietijoje, o Ispanijoje – blogesni nei Vokietijoje. Po COVID-19 pandemijos BVP atsigavimas Kroatijoje ir Airijoje buvo reikšmingai spartesnis, nei Vokietijoje. COVID-19 pandemijos metu užimtumo skirtumai tarp šalių, lyginant su Vokietija, nebuvo statistiškai reikšmingi, tačiau po COVID-19 užimtumo srityje Airija atsigavo reikšmingai geriau, nei Vokietija, o Rumunija reikšmingai prasčiau nei Vokietija. Darbo metodai. Mišri tyrimo strategija, apjungianti kiekybinius ir kokybinius metodus.
6 13 Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo poveikio ekonomikos augimui vertinimasItem type:ETD, [Assessment of the impact of renewable energy use on economic growth]doctoral thesis[2025][S004]Dirma, VirgilijusDaktaro disertacijoje sprendžiama mokslinė problema, kaip reikėtų vertinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimą, ir kokį poveikį jis daro ekonomikos augimui. Disertacijos tikslas – išanalizavus AEI sampratas, jų reikšmę ir vertinimo metodus, parengti metodiką AEI naudojimo poveikiui ekonomikos augimui vertinti ir empiriškai įvertinti šį poveikį Europos Sąjungos (ES) šalyse. Atliekant poveikio vertinimą išskirtos skirtingo ekonominio išsivystymo lygio ES šalių grupės, analizuotas AEI poveikis tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, vertinta tiek bendra AEI įtaka ekonomikos augimui, tiek atskirų energijos šaltinių (saulės, vėjo, hidroenergijos, biomasės) dedamosios. Tyrimas atskleidė reikšmingą AEI panaudojimo indėlį į BVP augimą, ypač šalyse, kurios kryptingai vysto AEI sektorių. Parengta vertinimo metodika gali būti taikoma ES ir kitų regionų šalyse politikos formavimui, regioninių energetikos strategijų planavimui, taip pat ekonominių prognozių kūrimui. Tyrimas praplečia AEI ir ekonomikos sąveikos analizę, o jo rezultatai aktualūs ne tik mokslininkams, bet ir politikos formuotojams bei energetikos sektoriaus dalyviams, kuriems svarbu pagrįstai įvertinti ilgalaikį AEI naudojimo poveikį šalies ekonomikai.
32 22 Covid-19 poveikio tarptautinei prekybai vertinimas ES konteksteItem type:ETD, [Evaluation of COVID-19 Impact on International Trade in the Context of EU]master thesis[2024][S004]Poplavskis, GenadijusPirmoje darbo dalyje analizuojama TP samprata ir ES TP lemiantys veiksniai (teorinis aspektas), nagrinėjami jau atlikti tyrimai apie COVID-19 pandemijos poveikį TP. Antroje dalyje aprašoma ir pagrindžiama tyrimo logika, metodologija, pasirinkti tyrimo metodai. Trečioje dalyje aprašomi tyrimo rezultatai. Pirmiausiai atliekama ES TP 2017-2022 m. tendencijų analizė. Išnagrinėjus paskutinių metų TP tendencijas nagrinėjamas pirmosios ir antrosios COVID-19 pandemijos poveikis ES ir atskirų šalių narių TP. Identifikavus šalis, kurių TP pandemijos metu buvo paveikta labiausiai arba mažiausiai, atliekamos atskirų šalių atvejo analizės. Nagrinėjami Prancūzijos, Liuksemburgo, Portugalijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Airijos atvejai.
32 15 Finansinio sukčiavimo poveikio mokestinėms pajamoms vertinimas ES šalyseItem type:ETD, [Assessing the Impact of Financial Fraud on Tax Revenues in the EU Countries]master thesis[2024][S004]Kikė, GretaMagistro baigiamajame darbe išanalizuota finansinio sukčiavimo įtaka mokestinėms pajamoms. Įvardintos pagrindinės nusikalstamų veikų sritys, būdai, priemonės ir reguliaciniai metodai. Magistro baigiamasis darbas sudarytas iš trijų dalių, pirmoje dalyje, remiantis moksliniais šaltiniais, aprašytos finansinio sukčiavimo ir mokestinių pajamų samprata, ir sritys. Antroje dalyje aprašoma finansinio sukčiavimo poveikio vertinimo mokestinėms pajamoms tyrimo metodologija ir jos pagrindimas. Trečia dalis skirta tiriamajai daliai, kurioje atliekama statistinių duomenų ir gautų rezultatų analizė finansinio sukčiavimo poveikio vertinimui mokestinėms pajamoms ES. Analizuojama finansinio sukčiavimo daromas poveikis, kylančios rizikos ir galimos prevencinės priemonės. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai finansinės institucijoms.
9 9 Verslo socialinės atsakomybės poveikio valstybės ekonominei gerovei modelisItem type:ETD, [The model of the business social responsibility influence on the economic welfare of the state]Nors verslo socialinė atsakomybė sulaukia didelio tyrėjų susidomėjimo, jos poveikis valstybės ekonominei gerovei nėra pilnai ištirtas. Mokslinė problema – kokiais verslo socialinę atsakomybę apibūdinančiais kintamaisiais ir juos nusakančiais rodikliais galima pagrįsti ir nustatyti verslo socialinės atsakomybės poveikį valstybės ekonominei gerovei. Pirmoje darbo dalyje pristatomos socialinės atsakomybės teorijos, plėtojama verslo socialinės atsakomybės koncepcija, apžvelgiama interesų grupių įtrauktis, lyginami skirtingi šio reiškinio modeliai, leidžiantys apibrėžti socialinės atsakomybės aprėptį. Taip pat šioje dalyje pateikiamos ekonominės gerovės interpretacijos pagal jas grindžiančias teorijas, plėtojama šio reiškinio koncepcija. Atsižvelgiant į valstybės ekonominės gerovės ir gerovės valstybės tarpusavio ryšius, apžvelgiamos gerovės valstybės teorinės interpretacijos, šio reiškinio modeliai, siekiant nustatyti gerovės valstybę apibūdinančias dalis. Taip pat apibrėžiamas verslo ir kitų subjektų vaidmuo valstybės ekonominei gerovei ir visuomenei, nustatomos verslo socialinės atsakomybės ir valstybės ekonominės gerovės sąsajos, įvertinant šia kryptimi atliktus mokslinius tyrinėjimus. Antroje darbo dalyje pagrindžiama verslo socialinės atsakomybės poveikio valstybės ekonominei gerovei vertinimo metodologija, kuria vėliau remiamasi empirinėje dalyje. Ji pradedama tyrimo prielaidų pateikimu, modelio kūrimo etapų išskyrimu ir sudaromo modelio principų atskleidimu. Šioje dalyje atliekama vertinime naudojamų kintamųjų atranka, sudaromas teorinis modelis, pristatomi trys empiriniai modeliai, leidžiantys atlikti šių kompleksinių reiškinių tarpusavio vertinimą. Skyrius užbaigiamas teorinio modelio realizavimo apribojimų atskleidimu, hipotezių ir joms tikrinti taikytų metodų pristatymu. Trečioje darbo dalyje atliekama verslo socialinės atsakomybės rodiklių lyginamoji analizė ir šio reiškinio poveikio valstybės ekonominei gerovei Europos Sąjungos šalyse empirinis tyrimas. Jis remiasi į verslo socialinės atsakomybės poveikio atskiriems valstybės ekonominę gerovę apibūdinantiems kintamiesiems – ekonomikos augimui, nedarbo lygiui ir pajamų nelygybei – analize.
71 38 Tiesioginių užsienio investicijų poveikio Europos Sąjungos šalių mokestinėms pajamoms vertinimasItem type:ETD, [Assessment of the effect of foreign direct investments on the tax revenues of European Union countries]Atlikta mokslinių tyrimų analizė leidžia teigti, kad tiesioginių užsienio investicijų poveikio mokestinėms pajamoms vertinimo tyrimai nėra plačiai išplėtoti, ypač stokojama tyrimų apie tiesioginių užsienio investicijų poveikį mokestinėms pajamoms skirtingais poveikio kanalais, t. y. analizuojant poveikį skirtingoms mokesčių rūšių pajamoms. Siekiant užpildyti šią spragą suformuluotas disertacijos tikslas – ištyrus tiesioginių užsienio investicijų reiškinį, sudaryti tiesioginių užsienio investicijų poveikio mokestinėms pajamoms vertinimo modelį ir jį patikrinti Europos Sąjungos šalyse. Mokslinė problema – koks yra tiesioginių užsienio investicijų poveikis mokestinėms pajamoms ir kaip šį poveikį nustatyti? Atsižvelgiant į ekonometrinių modelių, kuriais buvo vertinamas tiesioginių užsienio investicijų poveikis mokestinėms pajamoms ir atskirų mokesčių pajamoms, duomenis galima teigti, kad įeinančių tiesioginių užsienio investicijų didėjimas lemia bendrųjų mokestinių pajamų ir gyventojų pajamų mokesčio pajamų mažėjimą, o išeinančių tiesioginių užsienio investicijų didėjimas lemia bendrųjų mokestinių pajamų ir pridėtinės vertės mokesčio pajamų didėjimą. Gauti rezultatai rodo, kad mokestinės lengvatos užsienio investuotojams turi būti atidžiai vertinamos formuojant tiesioginių užsienio investicijų skatinimo politiką.
59 17 Skaitmeninės ekonomikos rodiklių vertinimas ir plėtros perspektyvosItem type:ETD, [Assessment of Digital Economy Indicators and Development Perspectives]master thesis[2023][S004]Navikaitė, DovilėMagistro baigiamajame darbe išanalizuoti skaitmeninės ekonomikos rodiklių teoriniai aspektai, remiantis ekspertiniu vertinimu sudarytas skaitmeninės ekonomikos indeksas ir empiriškai įvertinti atskirų ES šalių skaitmeninės ekonomikos lygiai išryškinant plėtros perspektyvas. Pirmame skyriuje nagrinėjama skaitmeninė ekonomika atskleidžiant paplitusius indeksus, poveikį verslui bei šalies ekonomikai. Antrame darbo skyriuje yra nagrinėjami skaitmeninės ekonomikos vertinimo sritys bei parengta skaitmeninės ekonomikos vertinimo metodologija identifikuojant labiausiai paplitusius rodiklius. Trečiame skyriuje pagal parengtą indeksą, naudojant daugiakriterinius sprendimų priėmimo (MCDM) metodus yra empiriškai įvertinti skirtingų Europos šalių skaitmeninės ekonomikos lygiai bei apžvelgtos plėtros perspektyvos. Ketvirtame skyriuje yra pateiktos išvados ir gauti empirinio tyrimo rezultatai.
18 11 Šiaurės Europos šalių tarptautinės prekybos vertinimas Covid-19 laikotarpiuItem type:ETD, [Evaluation of the international trade of Northern European countries in the period of Covid-19]master thesis[2023][S004]Germanaitė, AkvilėMagistro baigiamajame darbe išanalizuota Šiaurės Europos regiono tarptautinė prekyba, įvertinta eksporto ir importo ypatumai Danijos, Švedijos, Norvegijos ir Islandijos šalių kontekste. Apibrėžta tarptautinės prekybos, eksporto, importo sąvokos ir įtaką šalies ekonomikai, apibendrinus teorija ir išanalizavus Šiaurės Europos tarptautinę prekybą pateiktos tyrimo išvados. Magistro baigiamasis darbas sudarytas iš trijų dalių. Pirmoje darbo dalyje remiamasi Lietuvos ir užsienio autoriais, išanalizuota tarptautinės prekybos, eksporto, importo samprata, pagrindiniai motyvai, bei visa tarptautinės prekybos raidą, bei Covid – 19 įtaka tarptautinei prekybai. Antroje darbo dalyje pateikta tyrimo metodologija, kuom buvo remiamasi tyrimo dalyje. Trečioje bakalauro darbo dalyje vertinama Šiaurės Europos tarptautinė prekyba. Danijos, Švedijos, Norvegijos ir Islandijos eksporto, bei importo srautai, kaip keitėsi septynerių metų laikotarpyje. Kokios pagrindinės prekės buvo eksportuojamos, importuojamos. Taip pat Šiaurės Europos šalių tarpusavio importas, kokiais kiekiais buvo atsivežta prekių ir kokių daugiausiai. Apskaičiuota Pirsono koreliacijos koeficientas ir leido nustatyti, kaip tarifai paveikė tarpusavio importo apimtis.
92 10 Įėjimo į Švedijos rinką strategijos formavimas. UAB "Kurana" atvejisItem type:ETD, [Business strategy development entering Swedish market. The case of "Kurana"]master thesis[2023][S004,S003]Giedrikienė, RūtaMagistro baigiamajame darbe atlikta UAB Kurana įmonės veiklos analizė bei įvertinta Švedijos rinkos makroaplinkos veiksnių analizė bei konkurencinės aplinkos vertinimas. Šio darbo tikslas atlikus tyrimą suformuoti įėjimo į Švedijos rinką strategiją. Pirmajame skyriuje atliekama mokslinių šaltinių analizė, siekiant išsiaiškinti įėjimo į užsienio rinką strategijos rengimo aspektus bei svarbą įmonei einant į kitas rinkas. Antrame darbo skyriuje aprašomi tyrimo metu taikomi metodai, tokie kaip SSGG analizė, PEST analizė, M. Porterio penkių jėgų metodas bei pati tyrimo eiga. Trečiame skyriuje pateikiama UAB Kurana ir Švedijos rinkos duomenų analizė bei tyrimo metu gauti rezultatai. Ketvirtajame skyriuje, atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus formuojama įėjimo į Švedijos rinką strategiją bei pateikiamos išvados.
29 9