Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Department: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20040
Now showing1 - 5 of 5
  • Item type:ETD,
    Skaitmenizacija socialiniame darbe: dirbtinio intelekto galimybės ir iššūkiai
    [Digitalization in Social Work: Opportunities and Challenges of Artificial Intelligence]
    magister thesis[2026][S005]
    Simsonienė, Lijana

    Temos aktualumas. Skaitmeninių technologijų plėtra ir dirbtinio intelekto taikymas vis labiau keičia socialinio darbo praktiką. DI siejamas su administracinės naštos mažinimu, darbo procesų optimizavimu ir paslaugų kokybės gerinimu ir naujomis pagalbos organizavimo galimybėmis. Kartu DI taikymas kelia reikšmingų iššūkių, susijusių su duomenų saugumu, profesine atsakomybe, algoritmų šališkumu ir žmogiškojo ryšio išsaugojimu. Lietuvoje DI taikymas socialinio darbo praktikoje vis dar nėra pakankamai išplėtotas, todėl aktualu tirti socialinių darbuotojų patirtis, atskleidžiančias DI taikymo galimybes ir iššūkius socialinio darbo skaitmenizavimo kontekste. Tyrimo tikslas – išanalizuoti DI taikymo galimybes ir iškylančius iššūkius socialinio darbo skaitmenizavimo kontekste. Tyrimo objektas – DI taikymo galimybės ir iššūkiai socialinio darbo skaitmenizavimo kontekste. Metodologija. Darbe taikyta mokslinės literatūros analizė ir kokybinio tyrimo prieiga. Empiriniai duomenys surinkti atliekant pusiau struktūruotus interviu su 8 socialinio darbo specialistais. Tyrimo duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę, naudojant „QDA Miner Lite“ programinę įrangą. Pagrindiniai tyrimo rezultatai. Teorinė analizė atskleidė, kad skaitmenizacija socialiniame darbe yra kompleksinis procesas, apimantis ne tik informacijos perkėlimą į skaitmeninę formą, bet ir platesnius organizacinės kultūros, paslaugų teikimo bei profesinės veiklos pokyčius. DI šiame procese gali būti taikomas kaip pagalbinė priemonė, tačiau jo naudojimas turi būti derinamas su profesinėmis vertybėmis, duomenų apsauga ir žmogiškojo ryšio išsaugojimu. Empirinis tyrimas parodė, kad socialinių darbuotojų žinios yra fragmentiškos ir dažniausiai siejamos su konkrečių įrankių žinojimu bei praktiniu jų išbandymu. DI naudojimo patirtys formuojasi individualios iniciatyvos, savarankiško mokymosi ir kasdienės praktikos poreikių pagrindu, nesant sistemingo organizacinio palaikymo. Požiūris į DI išlieka atsargus ir pragmatiškas: socialiniai darbuotojai įžvelgia DI naudą, tačiau kartu abejoja DI patikimumu, duomenų saugumu ir poveikiu profesinei kompetencijai. Tyrime išryškėjo ir tylaus naudojimo fenomenas, kai specialistai linkę slėpti DI pasitelkimą profesinėje veikloje dėl neapibrėžtos baimės, kad bus kvestionuojama jų kompetencija. Nustatyta, kad DI taikymo galimybės pirmiausia siejamos su administracinės naštos mažinimu: duomenų tvarkymu, ataskaitų rengimu, tekstų redagavimu ir informacijos sisteminimu. DI taikymo galimybės siejamos su prevencinių sistemų kūrimu, ankstyvojo įspėjimo sistemomis šeimų krizėms numatyti, ir naujų paslaugų vystymu bei prieinamumo didinimu. Pagrindiniai DI taikymo iššūkiai socialinio darbo praktikoje susiję su informacijos tikslumu, duomenų saugumu, profesine atsakomybe ir žmogiškojo ryšio išsaugojimu. Išskirti psichologiniai iššūkiai siejami su baime prarasti profesinį savarankiškumą. Duomenų saugumo iššūkiai išryškino algoritmų šališkumą ir neaiškias socialinių darbuotojų atsakomybės ribas bei poreikį specializuotiems mokymams.

      12
  • Item type:ETD,
    Bendravimo kultūra ir negalios etiketas socialiniame darbe su suaugusiais negalią turinčiais žmonėmis
    [Communication Culture and Disability Etiquette in Social Work with Adults with Disabilities]
    magister thesis[2026][S005]
    Muraškienė, Ilona

    Požiūrio į negalią turinčius asmenis pokyčiai, Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodekso (2023) atnaujinimas ir dėmesys visuomenėje vyraujančių stereotipinių nuostatų negalios atžvilgiu pokyčių skatinimui, lemia naujos socialinio darbuotojo ir suaugusio asmens su negalia bendravimo kultūros formavimąsi. Šios bendravimo etikos su negalią turinčiais asmenimis nuostatos įvardinamos kaip negalios etiketas, kurio suvokimas svarbus socialinio darbo praktikos kokybei su suaugusiais negalią turinčiais asmenimis. Tyrimo objektas: Socialinio darbo praktikoje pasireiškianti bendravimo kultūra ir negalios etiketas. Tyrimo tikslas: Išanalizuoti bendravimo kultūros svarbą ir negalios etiketo laikymąsi socialiniame darbe, siekiant pagerinti socialinių paslaugų kokybę suaugusiems asmenims su negalia. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti bendravimo kultūros reikšmę socialiniame darbe su negalią turinčiais žmonėmis. 2. Identifikuoti negalios etiketo principus ir jų taikymą socialiniame darbe. 3. Išnagrinėti socialinių darbuotojų požiūrį į bendravimo kultūrą ir negalios etiketo laikymąsi. Tyrimo rezultatai: Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad socialinių darbuotojų požiūriu, bendravimo kultūra su negalią turinčiais asmenimis atsiskleidžia kaip atvirumu, pagarba, priėmimu, tarpusavio ryšiu ir kantrybe pagrįstas bendravimas, ugdantis socialinį darbuotoją vertybine ir emocine prasme, padedantis stiprinti kantrybę, tikėjimą, empatiją, gerinti savęs ir kitų pažinimą. Negalios etiketo laikymuisi, tyrimo dalyvių nuomone, svarbus tinkamas kalbėjimo tonas, aiški kalba, kantrus kartojimas, dėmesingas klausymasis, pagarba, kontrolės vengimas, įgalinimas, nediskriminuojantis požiūris ir konfidencialumas. Negalios etiketą papildo vizualinės, neverbalinės komunikacijos priemonės, komunikacinės lentelės. Bendravimo su suaugusiais negalią turinčiais asmenimis metu reikalingos socialinio darbuotojo savybės: kantrybė, empatija, humoro jausmas, savitvarda, nuoširdumas ir lankstumas bei profesiniai problemų sprendimo, aktyvaus klausymosi, krizių ir konfliktų valdymo, motyvavimo, komandinio darbo, reflektavimo ir mokymosi iš patirties gebėjimai, sukuriantys prielaidas negalios etiketo taikymui socialiniame darbe. Bendravimo metu susiduriama su perdegimo, komunikavimo kliūčių, paslaugų gavėjų emocinių protrūkių, laiko ir žmogiškųjų išteklių trūkumo, negalią turinčių asmenų ankstesnių neigiamų patirčių, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo bei paslaugų gavėjų prieraišumo iššūkiais, kurių sprendimui svarbus psichologinės pagalbos darbuotojams teikimas, supervizijos ir profesinių kompetencijų tobulinimas. Negalios etiketo pažeidimai siejami su mandagumo trūkumu, negalią turinčio asmens ignoravimu ir savarankiškumo ribojimu, globėjiškumu. Pažeidimų analizė ir reflektavimas padeda mokytis iš įgytos patirties.

      12  1
  • Item type:ETD,
    Socialinio darbuotojo pagalba asmenims turintiems priklausomybių, psichosocialinės reabilitacijos bendruomenėse
    [Social worker support for people with addictions in psychosocial rehabilitation communities]
    magister thesis[2026][S005]
    Jurevičienė, Onutė

    Socialinio darbuotojo pagalba asmenims, turintiems priklausomybių, psichosocialinės reabilitacijos bendruomenėse. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo tendencijų apžvalgos, kad rizikingai ir žalingai vartojančių psichoaktyviąsias medžiagas ir nuo jų priklausomų asmenų skaičius tiek pasaulyje, tiek Europos Sąjungoje ir Lietuvoje auga. Priklausomybės nuo įvairių psichoaktyviųjų medžiagų problemos kompleksiškumas turi neigiamos įtakos tiek priklausomybių turinčio asmens gyvenimui, tiek jo artimiesiems ir visai visuomenei, todėl svarbu išsiaiškinti šių problemų sprendimo galimybes psichosocialinės reabilitacijos bendruomenėse. Keliami šie probleminiai klausimai: 1. Kuo psichosocialinė reabilitacija svarbi asmenims, turintiems priklausomybę? 2. Kas turi įtakos veiksmingai asmens psichosocialinei reabilitacijai bendruomenėse? 3. Kaip socialinis darbuotojas teikia pagalbą asmenims, turintiems priklausomybę psichosocialinės reabilitacijos procese? 4. Kuo reikšminga socialinio darbuotojo teikiama pagalba? 5. Su kokiais sunkumais socialiniai darbuotojai susiduria ir kaip juos sprendžia? Darbo objektas: socialinio darbuotojo pagalba asmenims, turintiems priklausomybių, psichosocialinės reabilitacijos bendruomenėse. Darbo tikslas: teoriškai ir empiriškai pagrįsti socialinio darbuotojo pagalbos galimybes asmenims, turintiems priklausomybių, psichosocialinės reabilitacijos bendruomenėse. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti sisteminio, holistinio, biopsichosocialinio požiūrio teikiant kompleksinę pagalbą asmenims, turintiems priklausomybių, aktualumą. 2. Aptarti psichosocialinės pagalbos asmenims, turintiems priklausomybių, galimybes psichosocialinės reabilitacijos bendruomenėse. 3. Išanalizuoti socialinių darbuotojų praktinę patirtį teikiant pagalbą asmenims, turintiems priklausomybių, psichosocialinės reabilitacijos bendruomenėse. Tyrimo metodai: Teoriniai metodai: mokslinės, literatūros analizė, siekiant teoriškai pagrįsti socialinio darbuotojo pagalbos asmenims, turintiems priklausomybių, psichosocialinės reabilitacijos procese galimybes. Empiriniai metodai: pusiau struktūruotas interviu, kuriuo siekiama atskleisti socialinių darbuotojų praktinę patirtį teikiant pagalbą asmenims, turintiems priklausomybių, psichosocialinės reabilitacijos bendruomenėse. Kokybinė turinio (content) analizė taikoma analizuojant interviu metu gautus duomenis. Išvados: Tyrimas atskleidė, kad psichosocialinė reabilitacija asmenims, turintiems priklausomybę, svarbi, nes ji padeda gerinti asmens fizinę, emocinę būklę, santykius su šeima, socialinius ryšius, ugdytis socialinius-emocinius įgūdžius, atgauti viltį, integruotis į visuomenę. Tyrimas rodo, kad veiksmingai asmens psichosocialinei reabilitacijai bendruomenėse svarbi priklausomybę turinčio asmens motyvacija pokyčiams ir palankių sąlygų psichosocialinei reabilitacijai sudarymas centre. Vidinė motyvacija formuojasi suvokiant problemą, priimant sprendimą keistis ir imantis realių veiksmų. Šią motyvaciją skatina ir palaiko saugi centro aplinka, pozityvūs ryšiai su specialistais, artimaisiais ir bendruomenės nariais, aiški dienos struktūra, komandinis darbas ir individualizuota pagalba. Išryškėjo susitelkimas į fizinius, socialinius ir psichologinius pagalbos aspektams, vilties skatinimas ir palaikymas. Socialinis darbuotojas vertina asmens situaciją, sudaro pagalbos planą, stebi pokyčius ir koreguoja planą, taiko atvejo vadybą, organizuoja grupinį darbą, darbinę, veiklą, motyvuoja pokyčiams, vykdo individualius pokalbius, teikia konsultacijas ir palaikymą, atstovauja, sudaro taisykles ir užtikrina jų laikymąsi, skatina savarankiškumą ir atsakomybę, ugdo socialinius ir kasdienius įgūdžius, planuoja integraciją į visuomenę, bendradarbiauja su bendruomenės centro ir kitais specialistais. Tyrimas parodė, kad socialiniam darbuotojui teikiant pagalbą priklausomybę turintiems asmenims, svarbūs bendravimo, bendradarbiavimo, konfliktų ir streso valdymo, empatijos, ribų nustatymo, rūpinimosi savimi bei asmens priėmimo tokio, koks jis yra gebėjimai. Tyrimas parodė, kad socialinio darbuotojo teikiamos pagalbos reikšmė priklausomybių turintiems asmenims psichosocialinės reabilitacijos bendruomenėje atsiskleidė trimis lygmenimis. Visų pirma ji reikšminga priklausomybę turinčiam asmeniui suteikiant galimybes išsivaduoti nuo priklausomybės ir gyventi visavertį gyvenimą visuomenėje. Taip pat ji svarbi priklausomybę turinčio asmens artimiesiems padedant atkurti santykius su priklausomybę turinčiu šeimos nariu ir spręsti psichologines problemas. Reikšmė visuomenei atsiskleidė dėl mažėjančio nusikaltimų skaičiaus ir naštos socialinei sistemai mažinimo. Nustatyta, kad socialiniai darbuoto jai susiduria su profesiniais sunkumais (nuovargiu, perdegimu, biurokratinėmis problemomis, supervizijos trūkumu) ir su paslaugų gavėjais susijusiais sunkumais (motyvacijos trūkumu, atkryčiais, agresija, konfliktais, programos nutraukimu, nestabilia emocine būsena). Sunkumų sprendimui svarbus greitas reagavimas įkylančias problemas, kompetencijų tobulinimas, kantrybė ir kartojimas, ribų nustatymas ir kolegų pagalba.

      3  2
  • Item type:ETD,
    Socialinio darbuotojo pasirengimas veiklai sveikatos priežiūros įstaigose
    [Social workers' preparation for professional activities in healthcare institutions]
    master thesis[2024][S005]
    Pačkauskienė, Reda

    Lietuvoje socialinis darbas sveikatos priežiūroje yra sąlyginai nauja bei nuolat tobulėjanti ir besikeičianti socialinio darbo sritis, o socialinis darbuotojas atlieka labai svarbų vaidmenį teikiant holistinę priežiūrą ir paramą pacientams, šeimoms ir bendruomenėms. Tačiau Lietuvos aukštosios mokyklos aktyviai nerengia socialinių darbuotojų specializuotam darbui sveikatos priežiūros įstaigose. Tikėtina, kad keičiantis teisiniam reglamentavimui ir plečiantis šeimos gydytojo komandai socialiniai darbuotojai gali būti nepasirengę veiklai sveikatos priežiūros įstaigose. Todėl svarbus sistemingas ir išsamus pasiruošimo tyrimams. Pagrindinis šio darbo tikslas – išanalizuoti, ar socialinio darbuotojo pasirengimas ir socialinio darbo studijų metu įgyjamos kompetencijos yra atitinkamos esamoms veikloms dirbant sveikatos priežiūros įstaigose, bei nustatyti, kaip socialiniai darbuotojai po studijų jaučiasi pasirengę darbui sveikatos priežiūros įstaigose. Pasiekti darbo tikslui buvo iškelti penki uždaviniai: išnagrinėti sveikatos priežiūros sistemą Lietuvoje; išanalizuoti socialinio darbuotojo vaidmenis ir funkcijas sveikatos priežiūros įstaigose; išanalizuoti ir palyginti socialinių darbuotojų rengimo Lietuvoje universitetines ir kolegines programas; atskleisti socialinio darbo specifiką, kylančias problemas ir jų sprendimo galimybes sveikatos priežiūros įstaigose remiantis socialinių darbuotojų patirtimi; išanalizuoti, kaip socialiniai darbuotojai jaučiasi pasiruošę darbui sveikatos priežiūros įstaigose po socialinio darbo studijų ir su jų metu įgytomis kompetencijomis. Tiriamojoje darbo dalyje, siekiant įgyvendinti tyrimo tikslą ir uždavinius pasirinktas pusiau struktūruoto interviu metodas. Tyrimo metu gauti duomenys išanalizuoti taikant kokybinę turinio (content) analizę bei išskiriant kategorijas ir subkaterogijas, naudojant kompiuterinės analizės programinės įrangos versiją QDA Miner. Tyrimas atskleidė, kad socialinis darbas sveikatos priežiūros įstaigose yra kintanti ir evoliucionuojanti darbo sritis su plačiu socialinių darbuotojų atliekamų funkcijų spektru, kurioms vykdyti ir įgyvendinti nepriklausomai nuo studijų pakopos socialiniai darbuotojai nėra pilnai pasirengę.

      71  1
  • Item type:ETD,
    Socialinis darbas su šeima taikant atvejo vadybą
    [Social work with the family using case management]
    master thesis[2023][S005]
    Markevičienė, Vaida

    Tyrimo tikslas. Teoriškai ir empiriškai atskleisti atvejo vadybos taikymą socialiniame darbe su šeima. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti atvejo vadybos teorinius ir teisinius reglamentavimo aspektus socialiniame darbe su šeimomis; 2. Išanalizuoti socialinių darbuotojų, dirbančių su sunkumus patiriančiomis šeimomis, vaidmenis ir kompetencijas; 3. Pateikti darbo su šeima iššūkius ir problemas; 4. Atskleisti darbo su šeima praktinius aspektus taikant atvejo vadybą, remiantis atvejo vadybininkų ir socialinių darbuotojų patirtimis. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų, susijusių su analizuojama tema, analizė. Šeimos, patiriančioms sunkumus, negali pačios priimti tam tikrų sprendimų, tinkamai funkcionuoti visuomenėje, todėl atvejo vadyba siekia jų įgalinimo, gerbūvio, gyvenimo kokybės pagerinimo, tinkamo funkcionavimo visuomenėje. Atvejo vadybininkas veikia kaip koordinatorius, kuris organizuoja visą pagalbą šeimai. Tuo tarpu socialinis darbuotojas veikia kaip atvejo vadybos įgyvendintojas, jo pagrindinis darbas teikti pagalbą šeimoms jų aplinkoje. Empiriniai metodai: pasirinktas kokybinio tyrimo metodas, pusiau struktūruotas interviu, siekiant atskleisti darbo su šeima praktinius aspektus taikant atvejo vadybą, remiantis atvejo vadybininkų ir socialinių darbuotojų patirtimis. Tyrimo duomenų apdorojimo metodas – kokybinė turinio analizė. Tyrime dalyvavo vieno rajono 3 atvejo vadybininkai ir 4 socialiniai darbuotojai darbui su šeimomis. Empirinėje dalyje buvo atskleidžiamos priemonės, kurios padeda įgalinti šeimas, taikant atvejo vadybą, sunkumai, kylantys dirbant su šeima ir jų įveika, tarpinstitucinio bendradarbiavimo dirbant su šeima teigiami aspektai, kylančios problemos ir galimi jų sprendimo būdai. Tyrimas parodė, kad siekiant šeimos įgalinimo atvejo vadybos procese yra svarbus šeimos pagalbos priėmimas, paslaugų, reikalingų šeimai, užtikrinimas ir sklandus tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Socialinio darbuotojo užmezgamas ryšys lemia ar šeima turės motyvacijos keisti savo gyvenimą ir tuomet priims jai siūlomą pagalbą. Sklandžiam tarpinstituciniam bendradarbiavimui reikalingi teisės aktai, neprieštaraujantys informacijos apie šeimą gavimui ir teikimui, teisingos informacijos sklaida tarp specialistų, užtikrinančių pagalbą šeimoms. Tik kartu užtikrinant šias priemones, galima pasiekti šeimos įgalinimo atvejo vadybos procese. Deja, tyrimas atskleidė, kad paslaugų šeimai neužtikrinimas, jų trūkumas bei nesklandus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kuriame atsispindi skirtingos informacijos raštu ir žodžiu teikimas, specialistų nesusikalbėjimas, skirtingai suprantamos problemos bei atsakomybių neprisiėmimas, yra didžiausios kliūtys dėl kurių nepavyksta pasiekti teigiamų pokyčių atvejo vadybos procese.

      180  22