Mykolo Romerio universitetas / Mykolas Romeris University
Geopolitinių veiksnių įtaka nacionaliniam saugumuiItem type:ETD, [The Impact of Geopolitical Factors on National Security]magister thesis[2026][S001]Gedaminskaitė, AgnėTema. Geopolitinių veiksnių įtaka nacionaliniam saugumui Lietuvos teisinio reguliavimo kontekste. Temos aktualumas. Sparčiai kintanti geopolitinė aplinka, augantis globalus nestabilumas ir daugialypės grėsmės daro tiesioginį poveikį valstybių nacionaliniam saugumui. Pastaraisiais metais ypač išryškėjo Rusijos ir Ukrainos karo, energetinių iššūkių, kibernetinių grėsmių, migracijos krizių bei informacinio poveikio įtaka Europos ir Lietuvos saugumo sistemai. Todėl aktualu vertinti ne tik geopolitinių veiksnių poveikį nacionaliniam saugumui, bet ir teisinio reguliavimo gebėjimą prisitaikyti prie kintančių grėsmių. Tyrimo objektas – geopolitinių veiksnių įtaka nacionaliniam saugumui. Tyrimo tikslas – nustatyti geopolitinių veiksnių įtaką nacionaliniam saugumui. Tikslui pasiekti iškelti šie tyrimo uždaviniai: 1. atskleisti geopolitikos sampratą, jos reikšmę, pokyčių dinamiką bei geopolitinių veiksnių klasifikaciją nacionalinio saugumo kontekste; 2. išanalizuoti Lietuvos nacionalinio saugumo politiką ir jos teisinį reguliavimą, identifikuojant pagrindinius teisinius iššūkius; 3. įvertinti geopolitinių grėsmių įtaką Lietuvos nacionaliniam saugumui nacionalinio ir tarptautinio teisinio reguliavimo kontekste. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, teisės aktų analizė bei pusiau struktūrizuotas interviu metodas. Tyrimo rezultatai ir išvados. Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui šiuo metu kelia hibridinės grėsmės, ypač kibernetinės atakos, informacinis poveikis ir migracijos instrumentalizavimas. Analizė parodė, kad pagrindiniai iššūkiai kyla ne dėl teisės aktų stokos, o dėl jų praktinio įgyvendinimo bei nepakankamai operatyvaus reagavimo į geopolitines krizes ir kintančias grėsmes. Tyrimas taip pat atskleidė institucinių kompetencijų persidengimą, nepakankamai aiškų atsakomybių pasiskirstymą, tarpinstitucinio koordinavimo trūkumus bei teisės normų atsilikimą nuo geopolitinės aplinkos pokyčių. Įrodyta, kad nors Lietuvos nacionalinio saugumo teisinė bazė yra pakankamai išplėtota, tačiau trūksta aiškaus institucinių atsakomybių paskirstymo, veiksmingo tarpinstitucinio koordinavimo bei valstybės gebėjimo praktiškai ir operatyviai taikyti nacionalinio saugumo priemones ir grėsmių valdymo mechanizmus. Darbo struktūra: įvadas, trys pagrindinės dalys, išvados, literatūros sąrašas ir priedai.
16 2 Hibridinių grėsmių prevencijos teisinė sistemaItem type:ETD, [Legal framework for the prevention of hybrid threats]magister thesis[2025][S001]Padimanskė, UgnėNacionalinio saugumo sistema yra pagrindinis šalies gerovės ir tvarių raidos procesų stabilumo užtikrinimo veiksnys. Svarstant apie visuomenės ir valstybės saugumo pažeidžiamumą paprastai jis buvo siejamas su visiems mums įprastu konvenciniu karu. Šalyje yra saugu, jei joje nevyksta karas, nėra karinės grėsmės potencialo. Tačiau, šiandieniniame globaliame ir nuolat kintančiame pasaulyje saugumo definicija yra kur kas platesnė. Šiandien egzistuoja ne tik karinės, bet ir ekologinės, ekonominės, energetinės, informacinės ir kitos įvairialypės, dažnai kompleksinės grėsmės, kurias visuomenei daug sunkiau atpažinti. Magistro baigiamojo darbo „Hibridinių grėsmių prevencijos teisinė sistema“ objektas yra hibridinių grėsmių prevencijos teisinės sistemos ypatumai, o tikslas - atskleisti hibridinių grėsmių prevencijos teisinio reguliavimo probleminius aspektus. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: 1) Atskleisti hibridinių grėsmių sampratos turinio daugiasluoksniškumą ir šio fenomeno raidą; 2) Išanalizuoti esamą hibridinių grėsmių prevencijos teisinį reglamentavimą ir jo turinį Europos Sąjungos ir tarptautiniame kontekste; 3) Įvertinti tendencijas ir dėsningumus įgyvendinant hibridinių grėsmių prevencijos sistemą Lietuvoje bei teisinių prevencijos priemonių sistemiškumą. Šių uždavinių įgyvendinimui baigiamajame darbe atliekama teisės aktų analizė. Siekiant visapusiškos analizės pasitelkiami sisteminis ir loginis metodai. Dedukcijos metodu iš bendresnių, įvairių informacijos šaltinių, žinių, išvadų, buvo išvedami nauji teiginiai, samprotavimai, o aprašomasis metodas buvo taikomas mokslinių šaltinių, institucijų ataskaitų ir teisės aktų analizės rezultatų interpretavimui. Apibendrinimo metodu buvo siekiama atspindėti esminius požymius ir savybes. Baigiamasis darbas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojoje magistro baigiamojo darbo dalyje aptariama hibridinių grėsmių istorinė raida, sąvokos turinio daugiasluoksniškumas. Konceptualizuojamos teisės aktuose ir kituose šaltiniuose sutinkamos šio reiškinio sąvokos, pabrėžiant jų skirtumus, problematiką. Šioje dalyje taip pat pristatomos Lietuvoje bene dažniausiai pasireiškiančios hibridinės grėsmės, t.y. kibernetinės atakos, informacinis karas, diplomatinis spaudimas, nelegali migracija naujausių įvykių nacionaliniam saugumui kontekste. Antrojoje magistro baigiamojo darbo dalyje analizuojamas Europos Sąjungos ir tarptautinis teisinis reglamentavimas skirtas hibridinių grėsmių prevencijai. Apžvelgiami kovai su hibridinėmis grėsmėmis skirti dokumentai, šiandien aktualūs teisiniai sprendimai, taip pat ir kitos svarbios tarptautinės bendruomenės iniciatyvos. Šioje dalyje didelis dėmesys skiriamas hibridinių grėsmių problematikai ir tarptautiniame moksliniame lauke tebevykstančiai diskusijai, kas laikytina hibridinėmis grėsmėmis ir kur brėžiamos jų ribos. Taip pat analizuojama hibridinių grėsmių ir atsakomųjų veiksmų koreliacija, teisės „pilkosios zonos“, savigynos galimybės ir atsakomybės klausimas. Trečioje dalyje apžvelgiama Lietuvoje egzistuojanti hibridinių grėsmių prevencijos teisinė sistema ir įvertinamas teisinio reguliavimo sistemiškumas, bei pakankamumas užkardant hibridines grėsmes. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamas darbo rezultatas – išvados: 1) Po Šaltojo karo hibridinės grėsmės tapo neatsiejama saugumo politikos dalimi – jos apima ne tik karinę sritį, bet ir kultūrą, ekonomiką, teisę, diplomatiją, infrastruktūrą bei kosmosą. Dėl šios priežasties hibridinių grėsmių reiškinio supratimas, strategijų analizė ir efektyvi atsako priemonių paieška tampa itin reikšminga tiek tarptautinio, tiek nacionalinio saugumo kontekste. 2) Nepaisant sutarimo dėl hibridinių grėsmių svarbos, vis dar neaišku, kur baigiasi „grėsmė“ ir prasideda „hibridinis karas“. Pagrindinis skirtumas – hibridinės grėsmės paprastai nesusijusios su smurtu, bet išnaudoja pažeidžiamumus „taikiai“. Tikslus skirtumas tarp hibridinės grėsmės ir hibridinio karo leidžia kurti aiškią, proporcingą, teisiškai pagrįstą prevencijos sistemą. 3) Kovai su hibridinėmis grėsmėmis nepakanka vien tradicinių saugumo priemonių – reikia ir teisinio, ir strateginio požiūrio. Tarptautinis bendradarbiavimas, teisinių priemonių plėtojimas ir koordinuotas valstybių atsakas yra būtini veiksmingai apsaugai. 4) Nors tarptautinė teisė draudžia jėgos naudojimą, hibridinės atakos dažnai išlieka „pilkojoje zonoje“. Todėl būtina tarptautinę teisę pritaikyti prie šių grėsmių ir leisti valstybėms teisėtai reaguoti į kaupiamą žalą kaip į bendrą išpuolį. 5) Hibridinių grėsmių prevencijos teisinė sistema Lietuvoje ir tarptautiniu mastu išlieka fragmentiška ir nepakankamai koordinuota. Trūksta integruoto požiūrio, aiškių teisinių apibrėžčių ir privalomų normų, o tai sudaro sąlygas priešiškoms veikoms „pilkojoje zonoje“. Siekiant efektyvumo, būtina stiprinti teisinių priemonių suderinamumą ir siekti tarptautinio teisinio sutarimo.
119 2 Hibridinių grėsmių įtaka Lietuvos visuomenės saugumuiItem type:ETD, [The impact of hybrid threats on the security of Lithuanian society]master thesis[2024][S001]Andrejev, IgorBaigiamojo darbo tema – ,,Hibridinių grėsmių įtaka Lietuvos visuomenės saugumui”. Temos svarbą nulemia šių dienų geopolitinės situacijos nestabilumas, dėl ko aktualizuojasi teisės pajėgumas reaguoti į pokyčius saugumo srityje. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos teisinį reglamentavimą nustatant galimas disfunkcijas užtikrinant Lietuvos visuomenės saugumą hibridinių grėsmių kontekste. Darbo tikslui įgyvendinti iškeliami 4 uždaviniai: remiantis literatūros analize, atskleisti hibridinių grėsmių sampratą, įvertinti atskiras hibridinių grėsmių formas Lietuvos visuomenės saugumo kontekste, išanalizuoti teisinio reguliavimo užkardant nelegalios migracijos hibridinę grėsmę spragas, įvertinti teisinio reguliavimo pajėgumą užkardant hibridines grėsmes energetikos srityje. Baigiamąjį darbą sudaro: santrumpų sąrašas, įvadas, keturi skyriai, išvados, pasiūlymai, literatūros sąrašas, priedai, santrauka lietuvių, anglų kalbomis. Pirmajame skyriuje atskleidžiama hibridinių grėsmių samprata. Nustatyta būtinybė įvairiais lygiais individualizuoti grėsmes pritaikant apibrėžtis pagal valstybės pajėgumus ir silpnybes. Antrajame skyriuje atskleistos hibridinių grėsmių materializacijos Lietuvoje priežastys bei iškeltos labiausiai tikėtinos grėsmių formos: dezinformaciją ir propagandą, organizuotą nusikalstamumą, terorizmą, energetikos srities destabilizaciją, kibernetines atakas ir nelegalią migraciją. Trečiajame skyriuje analizuotos nelegalios migracijos veikiant prie valstybės sienos ir šalies viduje hibridinės grėsmės užkardymo teisinio reguliavimo spragos. Nustatyta, kad Lietuva akistatoje su nelegalios migracijos hibridine grėsme neturi pakankamo teisinio reguliavimo ir veikė ydingai prieštaraujant konstitucinėms vertybėms, nacionalinei teisei, tarptautinėms teisės normoms bei pažeidžiant žmogaus teises. Ketvirtajame skyriuje identifikuojant trūkumus patikrintas teisinio reguliavimo pakankamumas užkardant energetikos srities strateginės infrastruktūros fizinės, kibernetinės apsaugos ir BRELL hibridines grėsmes. Nustatyta, kad reguliavimas nepakankamas, o hibridinės atakos nuostoliai valstybei ir visuomenei neišvengiami. Tai nulemia BRELL sutarties nedetalizuotas ginčų sprendimo mechanizmas, normų orientacija į infrastruktūros plėtrą neapimant padarinių švelninimo visuomenei. Fizinės apsaugos analizės rezultate konstatuotinas fizinės apsaugos nesubalansuotas paskirstymas ir abejotinas efektyvumas, didžiąja dalimi priskiriant apsaugą privačioms bendrovėms. Išanalizavus kibernetinę apsaugą identifikuota kibernetinio saugumo subjektų imperatyvo dalyvauti kompetencijų patikros ir tobulinimo pratybose stoka, dėl ko subjektai pripažįsta kompetencijų ir personalo trūkumą. Pateikiami pasiūlymai teisinio reguliavimo trūkumams sumažinti.
132 Mediacijos baudžiamoje justicijoje teisinio reguliavimo pokyčiaiItem type:ETD, [Changes in the Legal Regulation of Mediation in Criminal Justice]master thesis[2024][S001]Paludnevičienė, DžestinaMagistro baigiamajame darbe analizuojamos mediacijos įgyvendinimo Lietuvos baudžiamojoje justicijoje galimybės nagrinėjant dabartines mediacijos teisinio reguliavimo ir atkuriamojo teisingumo apraiškas baudžiamajame procese. Išanalizavus mokslinę doktriną, palyginus užsienio valstybių mediacijos praktiką, išskiriant jų panašumus ir skirtumus mediacijos reglamentavimo, taikymo sąlygų, mediatoriams keliamų reikalavimų, jų veiklos įgyvendinimo ir mediacijos keliamų teisinių padarinių kontekste, atliktas kokybinis tyrimas – ekspertų interviu, kuriuo nustatytos mediacijos baudžiamojoje justicijoje teisinio reguliavimo gairės.
66 10 Administracinių procedūrų teisinis reguliavimas Lietuvoje ir kitose valstybėseItem type:ETD, [Legal Regulation of Administrative Procedures in Lithuania and Other Countries]master thesis[2023][S001]Kolodejeva, SvetlanaŠiandien visuotinai pripažįstama, kad viešasis administravimas yra sėkmingas, jei užtikrina piliečiams patogias sąlygas naudotis savo teisėmis ir laisvėmis. Veiksmingas viešasis administravimas – tai racionali pusiausvyra tarp valstybinio ir teisinio reguliavimo ir kasdieninės visuomeninės veiklos. Viešasis administravimo veikla yra realus valstybės bendravimo ir bendradarbiavimo su jos gyventojais atspindis. Viešąjį administravimą įgyvendina įvairių lygių viešosios institucijos, vykdančios planavimą, organizavimą, vadovavimą, koordinavimą bei veiklos kontrolę. Administravimas yra efektyvus, kai kiekviena valstybės valdžios institucija, įstaiga ar kitas viešojo administravimo subjektas savo įgaliojimus vykdo pagal įstatymuose nustatytas tikslus ir standartus, ekonomiškai ir efektyviai. Administravimas - tai yra tam tikras procesas, kurio pabaigoje priimamas sprendimas. Procedūros metu nagrinėtinas klausimas išsprendžiamas iš esmės. Administracinė procedūra negalima be administracinio proceso. Daugelis pasaulio valstybės turi įstatymą, reglamentuojantį bendrąją administracinę procedūrą. Darbe išanalizuotų šalių teisės aktai, reglamentuojanti bendrąją administracinę procedūrą, pasižymi bendru bruožu – tai yra procedūros viešumas, skaidrumas, prieinamumas gyventojams, bei priimtų sprendimų apskundimas. Lietuvos Respublikoje tokio teisės akto, reglamentuojančio bendrą administracinę procedūrą, nuo juos iškėlimo iki sprendimo apskundimo, ar pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nėra. Ir tai yra neigiamas šiuolaikinės Lietuvos Respublikos administracinės teisės sistemos rodiklis.
55 13