Mykolo Romerio universitetas / Mykolas Romeris University
Sveikatos stiprinimo poreikio ir prieinamumo senjorams tyrimasItem type:Project, Nacionalinis / National2018-10-31 - 2020-11-26; . Tiriamojo projekto tikslas – nustatyti senjorų (65 m. ir daugiau) sveikatos stiprinimo paslaugų poreikius ir prieinamumą. Tyrimo tikslinė grupė – senjorai, kuriems sukako 65 m. ir daugiau. Išskiriamos dvi tyrimo dalyvių grupės: senjorai nuo 65 m. iki 74 m. ir senjorų grupė nuo 75 m. ir daugiau. Tyrimui atlikti pasirinkta mišraus tyrimo strategija, derinant kiekybinio ir kokybinio tyrimo prieigas, taip užtikrinant kompleksinį požiūrį į duomenų rinkimą. Pirmame etape bus atlikta plačios apimties apklausa, siekiant generalizuoti rezultatus senjorų populiacijoje, antrame etape bus koncentruojamasi į tiriamųjų patirtis. Kiekybiniame tyrime dalyvavo senjorai iš dviejų Lietuvos apskričių. Planuojama atlikti ne mažiau kaip 4 grupės interviu (fokus grupės) su senjorais dviejuose apskrityse, tačiau vadovaujantis „prisotinimo principu“ bendras interviu skaičius gali būti didesnis. Projekto metu remiantis septynių sveikatos stiprinimo poveikio sričių metodika, bus tiriami senjorų sveiktos stiprinimo paslaugų poreikiai, taip pat tiriamas senjorų sveikatos stiprinimo paslaugų prieinamumas informaciniu, organizaciniu ir ekonominiu aspektais bei nustatytos sveikatos stiprinimo paslaugų poreikio ir pasiūlos sąsajos.
24 COST Action “European Network for Web-Centred Linguistic Data Science“Item type:Project, Tarptautinis / International2019-10-28 - 2024-04-27. The main aim of the Action is to promote synergies across Europe between linguists, computer scientists, terminologists, and other stakeholders, in order to investigate and extend the area of linguistic data science. The COST Action focuses on the creation of LLOD (Linguistic Linked Open Data) data and the application of LLOD technologies to sharing and reuse of language resources.
33 Socioekonominių sistemų darnios plėtros indikatorių daugiakriterinio vertinimo metodologijos tobulinimas, remiantis informacinėmis technologijomisItem type:Project, Nacionalinis / National2024-09-01 - 2026-08-31; . Žmonijos tolimesnės pažangos bendra koncepcija – darni plėtra. Nežiūrint į ilgalaikius ir įvairiapusius tyrimus dar lieka neišspręstų esminių klausimų. Tame tarpe indikatorių reikšmės kiekybinis vertinimas. Taip yra todėl, kad indikatoriai yra kompleksiniai dydžiai, kurie realybėje pasireiškia įvairiais aspektais. Dėl jų skirtingos fizinės prasmės juos atspindintys rodikliai yra išreikšti skirtingomis dimensijomis, jie yra nevienodos svarbos ir pan. Jų apjungimui šiandieną taikomi daugiakriteriniai metodai. Esminis jų trūkumas yra tas, kad visi jie remiasi linijiniu vertinimu, t. y. rodiklio svarba nepriklauso nuo jo reikšmės. Tai prieštarauja gyvenimo realybei, kurioje visi procesai plėtojasi nelijiniškai. Siūloma metodika remiasi nelinijinėmis funkcinėmis priklausomybėmis, kurios leidžia gauti darnios plėtros indikatorių rodiklių išreikštas bedimensines reikšmes, t. y. išreikštas vieningais mato vienetais. Tai ženkliai patobulina esamus daugiakriterinius metodus, nes nereikalingu tampa rodiklių svarbos ekspertinis vertinimas. Rodiklių reikšmių apjungimui į vieną dydį numatoma taikyti integravimo metodikas, kurios remiasi kvadratinėmis ir kubatūrinėmis formulėmis.
28 Aukos samprata ir aukos teisių apsauga Rytų Europoje: nuo istorijos iki naujausių iššūkiųItem type:Project, Nacionalinis / National2024-09-01 - 2026-08-31; . Tirsime Rytų Europos teisinėse sistemose, teisiniuose ir kriminologiniuose diskursuose įsitvirtinusių nusikaltimo aukos sampratų bei apibrėžimų istorines ištakas, kaitą ir šiandienines reprezentacijas – ypatingai akcentuojant nusikaltimo aukų teisių apsaugos spragas bei ieškant sprendimų aukų situacijai pagerinti. Projektu taip pat ketinama išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais nusikaltimo aukos Rytų Europoje baudžiamojo persekiojimo procese gali susidurti ateityje – ir kokios yra naujos galimybės šiems iššūkiams įveikti (pavyzdžiui, dirbtinio intelekto plėtra). Kadangi projekte bus gilinamsi į patį „aukos“ apibrėžimą, nusikaltimo auka bus suprantama plačiai – kaip auka tiek individualios kriminalinės veikos (pvz. žmogžudystė, seksualinis smurtas), tiek tokių veikų kaip nusikaltimai žmoniškumui.
Remiamės iš teisės ir kriminologijos istorijos kylančiu žinojimu, kad supratimas apie aukų teises baudžiamajame procese – kaip ir patys aukos, ir net nusikaltimo apibrėžimai – yra istoriškai kintantys. Pvz., sovietinės okupacijos metais ir šiandieninėje Lietuvoje suvokimas, kas yra nusikaltimo auka ir kokias teises ji turi, skiriasi. Keliame klausimą, ar aukos samprata ir supratimas, kuriuo remiantis auka buvo ir yra apibrėžiama Rytų Europoje, istoriškai skyrėsi ir tebesiskiria nuo vakarietiškųjų sampratų, ar yra unikalus. Tam, kad galėtume geriau suprasti nusikaltimo aukos sampratos istorines ištakas ir šiandienos realijas Rytų Europoje, subūrėme tarptautinę komandą, besispecializuojančią Baltijos šalių, Rusijos, Lenkijos, Ukrainos ir Balkanų regiono teisės bei viktimologijos raidoje ir šiandieninėse realijose. Projektą sudarys į šiuos pagrindinius regionus nukreiptos atvejų studijos: istorinė analizė, šiandieninės situacijos tyrimas, ateities perspektyvų bei iššūkių identifikavimas. Projektas padės atsakyti į klausimą, kokios supratimo apie nusikaltimo aukas spragos dar egzistuoja Rytų Europoje – ir kokių sprendimų reikia, kad situacija pagerėtų.
24 DI ir asmens duomenų apsauga: būsimos reguliavimo sistemos formavimasItem type:Project, Nacionalinis / National2024-09-01 - 2026-08-31; . Projekte pagrindinis dėmesys skiriamas siūlomos DI Atsakomybės Direktyvos, DI Akto ir, BDAR bei TISII direktyvų sąveikai formuojant DI technologijų reguliavimo sistemą. DI Atsakomybės Direktyva, pabrėždama atsakomybę ir žalos prevenciją ir atsižvelgiant į plačiai paplitusias DI panaudojimo galimybes, prisideda prie BDAR tikslo apsaugoti asmens duomenis. Tačiau siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, šiuos teisės aktus būtina suderinti tarpusavyje. Savo ruožtu, sprendžiant DI vaidmenį kibernetiniuose nusikaltimuose, TISII direktyva pasisako už DI naudojimą kibernetinio saugumo srityje, tačiau joje trūksta konkrečių gairių, palikdamą jos įgyvendimo klausimą atvirą. Atliekant tyrimą bus koncentruojamasi į pagrindinius elementus, turinčius įtakos duomenų apsaugai, įskaitant skaidrumą pagal DI Atsakomybės Direktyvą ir joje įtvirtintą „rūpestingumo pareigą“. Tyrimo tikslas – nuodugniai ištirti DI reglamentavime įtvirtintą atsakomybės, duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo sąveiką, siekiant naudungų įžvalgų būsimiems reguliavimo patobulinimams.
22 Postskaitmeninis pasakojimas už lyčių lygybę: Institucijų ir įmonių komunikacija siekiant darnaus vystymosi tikslųItem type:Project, Nacionalinis / National2024-09-01 - 2026-08-31; . Dabartiniam žiniasklaidos kraštovaizdžiui didelę įtaką daro skaitmeninimas, kuris rodo visišką pasinėrimą į postskaitmeninę erą. Peržengus pradines skaitmeninės komunikacijos ir transmedijos strategijų savybes, atsiranda naujų komunikacijos galimybių, keičiant medijuotos komunikacijos paradigmą. Šiame scenarijuje nuolatinis pasakojimo temų ir strategijų transformavimas yra labai aktualus. Tarp esminių klausimų, reikalaujančių tarptautinio susidomėjimo, yra lyčių lygybė - penktasis Darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslų (DVT) tikslas. Vyriausybės ir prekių ženklai vis dažniau pripažįsta, kaip svarbu įtraukti šį klausimą į savo institucinės ar įmonių socialinės atsakomybės pastangas, siekiant didinti piliečių ir vartotojų informuotumą. Šiame tyrime daugiausia dėmesio skiriama pasakojimams, kuriais skatinama lyčių lygybė postskaitmeninės žiniasklaidos kontekste. Juo siekiama sukurti postskaitmeninio pasakojimo koncepcijos pagrindą, atspindintį mūsų postskaitmeninės eros žiniasklaidos realybę. Nagrinėjamas jos potencialas institucinėje komunikacijoje ir įmonių socialinėje atsakomybėje kaip įtikinimo ir auditorijos informavimo strategija - tai nauja koncepcija, kuri mokslinėje literatūroje dar nėra išsamiai išnagrinėta. Projekte, kuriame taikomas metodologinis trianguliacijos metodas, apimantis kokybinę ir kiekybinę perspektyvas, ketinama išanalizuoti atitinkamus atvejų tyrimus, surinkti ekspertų nuomones ir išsiaiškinti, kaip Z ir Alfa kartos iššifruoja ir sąveikauja su šiuo postskaitmeniniu pasakojimu. Jame pateikiama tarptautinė apžvalga ir Lietuvos bei Ispanijos scenarijų palyginimas. Be akademinės perspektyvos, tyrimas pateikia praktinį pritaikymą institucijoms ir organizacijoms, besirūpinančioms darnaus vystymosi tikslais. Tai ypač aktualu tiems, kurie rūpinasi individualia įtaka ir kolektyvine ateitimi, siekdami tvarios ir visiems lygios planetos. Šio tyrimo išvados gali tiesiogiai informuoti ir sustiprinti jų pastangas skatinti lyčių lygybę.
46 Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra kartu su partneriais Vilniaus Universitetu, Klaipėdos Universitetu, VšĮ Mokslo ir inovacijų sklaidos centru, Panevėžio švietimo centru, Kauno kolegija, MRU Sūduvos akademija, Telšių švietimo centru, Tauragės švietimo centru bei Utenos švietimo centru įgyvendina projektą „STEAM centrų modernizavimas”. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšomis.
Projekto tikslas: modernizuoti STEAM atviros prieigos centrus
Pagrindinė veikla: sukurti mokinių ir mokytojų kompetencijų tobulinimo programą, įgyvendinančią STEAM ugdymo ekosistemą, paremtą įveiklintų STEAM ugdymo atviros prieigos centrų, sustiprinto STEAM mokyklų tinklo bei įgalintų STEAM ambasadorių (inovatyvių mokytojų) tinklaveika.
19 COST Action Multi3Generation: Multi-task, Multilingual, Multi-modal Language GenerationItem type:Project, Tarptautinis / International2018 - 2024. Multi3Generation aims to foster an interdisciplinary network of research groups working on different aspects of language generation (LG). We frame LG broadly as the set of tasks where the ultimate goal involves generating language. In contrast to the more classical definition of NLG, this also includes tasks not concerned with LG in an immediate sense, but that could obviously inform or improve LG models. The Action will focus on the four core challenges: 1) Data and information representations: in modern applications, inputs can be different sources such as images, videos, KBs and graphs. 2) Machine Learning (ML): modern ML approaches face additional challenges when applied to LG; inputs should be mapped to different correct outputs, i.e. challenges involve e.g. structured prediction and representation learning. 3) Interaction: Applications of LG, e.g. Dialogue Systems, Conversational Search Interfaces and Human-Robot Interaction pose additional challenges to LG due to uncertainty derived from the changing environment and the non-deterministic fashion of interaction. 4) KB exploitation: structured knowledge is key to many NLP tasks, including NLG, supporting ML methods that require expansion, filtering, disambiguation or user adaptation of generated content. This Action aims to address these challenges by answering the following questions: How can we efficiently exploit common-sense, world knowledge and multi-modal information from various inputs such as knowledge bases, images and videos to address LG tasks such as multi-modal machine translation (MT), video description and summarisation? How can modern ML methods such as multi-task learning (MTL), representation learning and structured prediction be leveraged for LG? How can the models from (1) and (2) be exploited to develop dialogue-based, conversational Human-Computer and Human-Robot interaction methods?
25 Ekologinis nerimas ir aplinkai palankus vartojimas jaunų suaugusiųjų tarpe: įveikos, suvoktoselgesio kontrolės, žinių ir vilties vaidmuoItem type:Project, Nacionalinis / National2025-04-01 - 2027-03-31; . Reikšminga žmonių dalis visame pasaulyje jaučia nerimą ar susirūpinimą dėl aplinkosaugos krizių. Ekologinio nerimo (t. y., nerimo dėldabartinės ir numatomos žalos ar praradimų aplinkoje) sąvoka gana nauja. Tačiau tyrimai jau atskleidžia, kad ekologinis nerimas gali keltigrėsmę psichikos sveikatai, ypač potencialiai stipriau pažeidžiamų žmonių grupėse. Jauni žmonės išskiriami kaip grupė, kuri susiduria sudidesne neigiamų ekologinio nerimo padarinių rizika. Kita vertus, šis nerimas gali būti adaptyvus ir skatinti aplinką tausojančią elgseną.Projektu siekiama ištirti jaunų suaugusiųjų ekologinio nerimo ir aplinkai palankaus vartojimo ryšį bei įvertinti, kokį vaidmenį, aiškinant šį ryšį,atlieka kiti galimai svarbūs veiksniai (įveika, suvokta kontrolė, žinios, viltis, demografi niai ekonominiai kintamieji). Planuojamas koreliacinio irtęstinio pobūdžio tyrimas padės išanalizuoti tyrimo veiksnių tarpusavio sąsajas ir nustatyti, kaip ekologinis nerimas nuspėja vėlesniusvartojimo elgsenos ypatumus. Dviejų matavimų, kuriuos skirs vieneri metai, tyrime dalyvaus 18–29 m. asmenys. Tyrimo metodai apimsklausimus apie patiriamą ekologinį nerimą, aplinkai palankų vartojimą, žinias, kaip įsitraukti į tokio vartojimo praktikas, suvoktą elgesiokontrolę, įveikos strategijas, viltį ir demografi nius ekonominius veiksnius. Projekto rezultatai bus pristatyti moksliniuose straipsniuose, konferencijų pranešimuose, publikacijoje plačiajai visuomenei, politikos formuotojams ir suinteresuotoms organizacijoms skirtoserekomendacijose bei rezultatų pristatymo renginyje. Tikimasi, kad podoktorantūros stažuotės tyrimas suteiks naujų įžvalgų apie tai, kaipaiškinti ekologinį nerimą ir vartojimą siejantį ryšį, kintant laikui, ir taps pagrindu kurti rekomendacijas, skatinančias adaptyvią jaunų žmoniųreakciją į aplinkosaugos krizes. Tokios žinios vertingos galvojant ir apie individų, ir apie visos planetos gerovę.
14 Šio projekto tikslas – stiprinti ugdymo, atliepiančio mokinių amžių ir poreikius, kokybę.
Projekto veikla bus siekiama prisidėti prie 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano įgyvendinimo gerinant ugdymosi rezultatus ir mažinti jų atotrūkį, taip pat atliepti švietimo sektoriaus paklausos ir pasiūlos tendencijas, didinant švietimo įtrauktį ir užtikrinant visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį.
Projekto metu numatoma kurti inovatyvų, personalizuotą ugdymo turinį ir priemones priešmokykliniame ir pradiniame ugdyme; turtinti didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių ugdymo turinį; rengti vadovėlius, skirtus tautinėms mažumoms gimtosioms kalboms mokytis; įsigyti vadovėlius, mokykloms vykdančioms ugdymą pagal bendrojo ugdymo programas; rengti visuomeninio ugdymo ir gamtos mokslų nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus 4 ir 8 klasėse.
Vykdant projekto veiklas įsitrauks virš 800 partnerių.
14