Mykolo Romerio universitetas / Mykolas Romeris University
Ar daugiau demokratijos teisme visada reiškia daugiau teisingumo?Item type:Publication, Ar daugiau demokratijos teisme visada reiškia daugiau teisingumo? Lietuvoje kartkartėmis keliama idėja į teismų sprendimų priėmimą įtraukti visuomenės atstovus – tarėjus ar prisiekusiuosius. Mintis paprasta: daugiau piliečių – daugiau teisingumo. Tokie svarstymai politiniame ir ekspertiniame lygmenyje dažniausiai iškyla, kaip atsakas į pasitikėjimo teismų sistema klausimą. Tačiau Kauno apygardos teismo teisėjos ir Mykolo Romerio Universiteto (MRU) teisės krypties mokslininkės dr. Simonos Dementavičienės disertacija atskleidžia, kad ši problema – gerokai sudėtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
3 The Voice of Female Researchers in Sports Research: Evidence from LithuaniaItem type:Publication, [Moterų tyrėjų balsas sporto srities tyrimuose: Lietuvos atvejis.]conference paper[2026][T1e][S008][3] ;Galdikaitė, GretaWomen in Science: Empowering Inclusive Futures : International Conference, February 11-12, 2026, Mykolas Romeris University, Vilnius, Lithuania : Book of Abstracts, p. 49-515 Mykolo Römerio veikla ir Lietuvos valstybingumo raidaItem type:Publication, [Mykolas Römer’s activities and the development of Lithuanian statehood.]research article[2026][S4][S001][22]Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 20262025 m. išėjo knyga „Lietuvos teisininkas Mykolas Römeris“. Autorės neretai klausiama, kodėl ji pasirinko rašyti apie šią asmenybę ir skyrė jo karjerai išanalizuoti nemažos apimties studiją. Atsakymas labai paprastas. Autorė dirba M. Römerio vardu pavadintame universitete. Logiška, kad vien tai jau buvo priežastis rašyti. Tačiau domėjimasis Lietuvos istoriku, žurnalistu, publicistu, teisininku, mokslininku, rektoriumi, visuomenininku gerokai peržengia universiteto ribas. Juo domisi ne tik teisininkai, o ir daugiau įvairių sričių žmonių, ir netgi užsienio valstybių mokslo atstovai. Knygai rašyti tai buvo pagrindinis motyvas, ypač noras geriau susipažinti su M. Römerio nueitu keliu ir pateikti detaliai jo profesinę biografiją.Tačiau parašius knygą, susiformavo dar keletas priežasčių, aspektų, dėl kurių verta žinoti M. Römerio asmenybę. Pirma, analizuojant jo gyvenimo veiklą, neišvengiamai tenka prisi-liesti prie Lietuvos valstybingumo raidos. Antra, jis buvo unikalus mūsų šalies teisininkas. Šios dvi priežastys M. Römerį įkūnija kaip universalią asmenybę, kuria domėjimasis reiškia domėjimąsi ir Lietuva, jos istorija, valstybės atsikūrimo raida. Taigi straipsnyje bus siekiama atsakyti, kokiais savo darbais M. Römeris prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo raidos. Šis straipsnis bus koncentruotas į pirmąjį aspektą. Siekiant atskleisti, kuo teisininkas išsiskiria iš kitų Lietuvos, o gal ir ne tik jos, teisininkų, antrajam aspektui reikalingas atskiras straipsnio apimties tyrimas.
18 26 Ekologinis nerimas kaip reakcija į ekologinę krizę ir su juo susiję veiksniai: Lietuvos atvejisItem type:Publication, [Ekological crisis and mental health: Lithuanian case.]research article[2026][S4][S007][20]; ; Socialinės gerovės tyrimai / Social inquiry into well-being, 2026, vol. t. 24, no. Nr. 1, p. 144-163Šiame tyrime nagrinėjamas ekologinis nerimas kaip psichologinė reakcija į pasaulinę ekologinę krizę, ypatingą dėmesį skiriant jo paplitimui ir susijusiems veiksniams Lietuvoje. Nors tarptautiniai tyrimai rodo, kad ekologinis nerimas gali turėti įtakos psichinei sveikatai ir kasdieniam gyvenimui, tai yra pirmasis sistemingas tyrimas, atliktas remiantis reprezentaty-via 18–90 metų amžiaus 2136 Lietuvos gyventojų apklausa. Jame analizuojamas ekologinio nerimo ryšys su asmeniniais (pvz., emocijomis, atsparumu, suvokiama rizika), tarpasmeni-niais (pvz., socialine parama, komunikacija) ir sociodemografiniais (pvz., amžiumi, lytimi, išsilavinimu, finansine padėtimi) veiksniais, taip pat su aplinkai palankiu elgesiu. Rezultatai rodo, kad tarpasmeniniai veiksniai stipriausiai susiję su baime, po jos eina kitos neigiamos emocijos, pavyzdžiui, liūdesys ir pyktis. Asmenys, patiriantys didesnį ekologinį nerimą, taip pat nurodo daugiau depresijos simptomų ir aplinkos riziką vertina kaip didesnę. Asmenys, pasižymintys didesniu atsparumu, patiria mažiau ekologinio nerimo. Dažni pokalbiai apie ekologinę krizę yra stipriai susiję su didesniu ekologiniu nerimu. Socialinės normos – tikė-jimas, kad kiti vis dažniau elgiasi aplinkai draugiškai – labiau paplitusios didesnio nerimo grupėje, nors ryšys tarp šių veiksnių nėra reikšmingas. Didelį ekologinį nerimą patiriantys asmenys taip pat paprastai jaučia mažesnį socialinį palaikymą, palyginti su žemesnio ne-rimo lygio grupėmis. Socialiniai ir demografiniai veiksniai, tokie kaip lytis, amžius ir vaikų turėjimas, tarp skirtingų ekologinio nerimo lygių skiriasi mažai. Tačiau išsiskiria subjektyvi finansinė padėtis: asmenys, kurie jaučiasi finansiškai nesaugūs, yra labiau linkę į didelį eko-loginį nerimą, nors objektyvūs pajamų lygiai labai nesiskiria. Išsilavinimas rodo netikėtą ten-denciją: žemesnis išsilavinimo lygis yra dažnesnis didelio nerimo grupėje, nors šis ryšys nėra statistiškai reikšmingas. Kasdienis aplinkai draugiškas elgesys (pvz., vandens ar energijos tau-pymas) visose grupėse yra gan panašus, tačiau aktyvesnės įsitraukimo formos (pvz., kitų ska-tinimas imtis veiksmų) didėjant ekologiniam nerimui stiprėja. Tai rodo, kad didesnis nerimas gali motyvuoti imtis aktyvesnių aplinkosaugos veiksmų. Be to, asmenys, patiriantys didesnį nerimą, dažniau nurodo sumažėjusį norą turėti vaikų dėl susirūpinimo dėl ateities. Jie taip pat dažniau mano, kad pasaulinės krizės, pvz., karai, didina jų motyvaciją saugoti aplinką.
1 Vertimasis prostitucija ir atlygintinas naudojimasis prostitucijos paslaugomis: drausti, bausti ar legalizuoti?Item type:Publication, [Trading in prostitution and the paid use of prostitution services: prohibition, punishment or legalisation?]research article[2025][S5][S001][18] ;Kėrytė, EditaJuciūtė, GretaKriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika : recenzuojamų mokslinių straipsnių rinkinys = Criminalistics and forensic expertology: science, studies, practice : a collection of peer-reviewed scientific articles, t. 21., 2025, vol. 21, p. 79-96Straipsnyje analizuojamas vertimosi prostitucija ir atlygintino naudojimosi prostitucijos paslaugomis teisinis reguliavimas atsižvelgiant j istorinę šio reiškinio raidą, Europos valstybių praktiką ir Lietuvoje galiojančius teisės aktus. Nors prostitucija dažnai laikoma viena seniausių profesijų, jos teisinis reguliavimas kelia daug diskusijų. Lietuvoje šiuo metu taikoma administracinė atsakomybė, tačiau pasitaikė siūlymų šią veiklą kriminalizuoti ją siejant su prekyba žmonėmis. Atsižvelgiant j tai, kad prostitucija priskiriama prie latentinių teisės pažeidimų, kyla klausimų dėl tokio reguliavimo efektyvumo. Vertinant skirtingų reguliavimų modelius, šiame straipsnyje siekiama atsakyti į pagrindinį tyrimo klausimą: ar Lietuvoje prostituciją reikėtų drausti, bausti ar legalizuoti?
166 Didžiųjų šešėlyje : naujausios Lietuvos istorijos fragmentai liudininko akimisItem type:Publication, Knygos pavadinimas „Didžiųjų šešėlyje“ patiko ne visiems. Iš kai kurių kolegų, kurie skaitė jos rankraštį, sulaukiau netikėtų klausimų: kas tie „didieji“, iš kur tu juos ištraukei? Kas buvo jų šešėlyje, ar tu? Taip, esu vienas iš tų, kurie buvo jų šešėlyje, bet knyga ne apie mane. Tai tikrais faktais paremtas pasakojimas apie svarbiausius naujausios Lietuvos istorijos įvykius ir juos kūrusius žmones. Buvau ne tik knygoje aprašytų įvykių stebėtojas, daugelyje jų dalyvavau tiesiogiai. Iš arti mačiau, kaip 1990 metų kovo 11-ąją buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, kaip 1991 metų sausį beginkliai žmonės atsilaikė prieš Sovietų Sąjungos karinę agresiją, kaip 1993 metais iš Lietuvos buvo išvesta okupacinė Rusijos kariuomenė. Gerai prisimenu, kokios aistros kunkuliavo rengiant Konstituciją, kaip buvo sunku dvi skirtingas Konstitucijos vizijas sulieti į vieną nacionalinę viziją. Tuo metu dirbau Aukščiausiosios Tarybos Juridiniame skyriuje, buvau vedėjo pavaduotojas, vedėjas, Teisės departamento direktorius, vėliau tapau Konstitucinio Teismo teisėju. Tada kai ką užsirašinėjau, susidarė keli stori sąsiuviniai. Turiu ir ankstesnio laikotarpio užrašų. Kiekvienas aprašomas istorijos fragmentas atspindi atitinkamo laikotarpio visuomenės būseną, joje vyravusią atmosferą. Pridėjau asmeninio gyvenimo epizodų, kurie susiję su knygoje aprašomais įvykiais. Dabar visa tai prieš tavo, mielas skaitytojau, akis. Prisipažinsiu, kad per prabėgusį laiką daug kas išsitrynė iš atminties, todėl, nenorėdamas suklysti, naudojausi to laikotarpio Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos posėdžių stenogramomis, įvairia archyvine medžiaga, publikacijomis spaudoje, kolegų atsiminimais. Kaip tada mąstė knygoje minimi asmenys, galiu tik numanyti. Man atrodė, kad jie galėjo galvoti ir taip, kaip parašiau. Jeigu mano vaizduotė per daug laki ir dėl to suklydau, – iš anksto prašau man atleisti. Tikrai nieko nenorėjau nei užgauti, nei įžeisti. Dėkoju likimui, kad tuo laiku turėjau galimybę būti greta iškiliausių Lietuvos žmonių. Man jie ir yra Lietuvos didieji. O tai, kad buvau jų šešėlyje, – man didelė garbė. Ištrauka iš knygos autoriaus tuo laikotarpiu rašyto dienoraščio: „Projekte buvo numatyta, kad deputatai galės ministrams pateikti paklausimus, tačiau Prezidentas tokios teisės neturės. Vytautas Landsbergis paklausė: „Tai kaipgi čia bus, Prezidentas ir nieko negalės padaryti ministrui?“ Juozas Žilys pamėgino aiškinti, kad Prezidentas visada ras vieną ar kitą galimybę paveikti ministrą. Vytautas Landsbergis replikavo: „Ar aš turėsiu turėti savo deputatų, na, bent vieną deputatą? Ar tai turėjote galvoje?“ Žinoma, tai visus gerokai pralinksmino.“
55 28 Kovo 11-oji: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas (įžvalgos, projektai, dokumentai) : monografijaItem type:Publication, [The 11th of March, 1990: Restoration of the Lithuanian Independence (Insights, drafts, documents).]This book is devoted to the 11th of March, 1990, the most significant date for contemporary Lithuania, when independence of the country was restored. Other two Baltic States (Estonia and Latvia) followed Lithuania 17 months later. Relevant international legal issues. Although the restoration of independence of the Republic of Lithuania is a unilateral act under international law, it is based on the principles and norms of general international law. It is related to such institutes of international law as the prohibition of aggression, validity of treaties, prescription, state continuity, diplomatic representation, self-determination of peoples, recognition, responsibility of states. First, the restoration of Lithuania’s independence was grounded on the principle of continuity of the State of Lithuania. In turn, the State continuity was based on the general principle of law ex injuria jus non oritur, when applied with regard to the Soviet aggression of 1940 against Lithuania and the preceding conclusion of the Molotov – Ribbentrop Pact on the division of spheres of influence in Europe between the Nazi Germany and the Soviet Union. Accordingly, the Soviet Union could not employ the Pact as a basis for any claims to Lithuania as well as it could not acquire any rights to Lithuania following the aggression. This was confirmed by the Western States’ consistent policy of non-recognition of the annexation of Lithuania (as well as of Estonia and Latvia). In his way the Stimson doctrine of 1932 on the duty not to recognise any consequences of aggression, including the treaties that are contrary to the prohibition of aggression, was confirmed and substantially enriched. That is why, the Molotov – Ribbentrop Pact, as the treaty that implied aggression, has to be treated as null and void. In the same way, the contribution to the development of the concept of aggression was made by confirming the practice of States and the Nuremberg Tribunal to treat as aggression also those cases where an injured State expresses its consent with an aggression. Such consent has to be regarded null and void; on the other hand, the territory seized by means of such an aggression has to be regarded as illegally occupied territory, to which the regime of military occupation should be applied. By the same token, one can also notice the universality of the Nuremberg principles, including their applicability in determining illegality of the acts committed by the Soviet Union, has been comfirmed. In this regard, it is worth to recall that in 2006 the European Court of Human Rights stated that “responsibility for crimes against humanity cannot be limited only to the nationals of certain countries and solely to acts committed within the specific time frame of the Second World War” and that the Nuremberg principles and their universality were perfectly known to he Soviet Union (e.g., decisions on admissibility in the Kolk and Kislyiy v. Estonia case and the Penart v. Estonia case) [...].
6 24 - journal[2025][K5][S001][228]
; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2025320 101 Mediacijos teisinis reguliavimas: svarbiausi pokyčiai nuo 2025 m. sausio 1 dItem type:Publication, other periodical[2024][S10][S001][1]; Infolex.lt., 2024, p. 1Mediacija Lietuvoje tapo neatsiejama teisinės sistemos dalimi. Sėkmingus rezultatus rodo privalomosios mediacijos šeimos ginčuose taikymas, nuosekliai auga teisminės mediacijos būdu sprendžiamų ginčų teismuose skaičius. Taip pat šis metodas vis dažniau pasitelkiama spręsti įvairius kitus ginčus bei socialines problemas. Nuo 2025 m. sausio 1 d. mediacijos ir mediatorių veiklos teisinio reguliavimo srityje prasideda naujas etapas, atnešiantis ne tik reikšmingų pokyčių mediatoriaus profesijai bet ir, tikėtina, turėsiantis teigiamos įtakos mediacijos organizavimo bei reguliavimo tobulinimui.
83 Informacinių komunikacinių technologijų taikymo raida Lietuvos švietimeItem type:Publication, [The development of information communication technologies in Lithuanian education.]research article[2024][S5][S007][25] ;Kvietkauskaitė, KarolinaMokslinės minties šventė 2024 : studentų mokslinių straipsnių rinkinys., p. 24-48Šiame straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros analize ir dokumentais, kurie reglamentuoja informacinių komunikacinių technologijų (IKT) diegimą į Lietuvos švietimą, yra pateikiama IKT samprata švietime, nurodoma, kokie pranašumai ir iššūkiai susiję su IKT priemonių naudojimu ugdymo procese. Taip pat išanalizuota, kaip keitėsi IKT taikymas Lietuvos švietime. Straipsnyje keliami probleminiai klausimai: kokia IKT švietime samprata? Kaip keitėsi IKT taikymas Lietuvos švietime? Kokie yra IKT naudojimo švietime pranašumai ir trūkumai? Atlikus išsamią literatūros analizę galima apibendrinti, kad IKT yra įvairios technologinės priemonės ir ištekliai, naudojami mokymui ir mokymuisi, bendravimui, informacijos kūrimui, platinimui, saugojimui ir valdymui. IKT panaudojimas ugdymo procese suteikia daug pranašumų: didinama asmens, kuris mokosi, motyvacija, lengviau įsimenama mokomoji medžiaga, mokymasis gali vykti bet kur ir bet kada. Tačiau pedagogai susiduria ir su IKT naudojimo ugdy- mo procese iššūkiais: pasiruošimas pamokoms užtrunka ilgiau, gali strigti interneto ryšys, kartais trūksta žinių naudotis tam tikromis technologinėmis priemonėmis. Atlikus detalią IKT taikymo Lietuvos švietime raidos analizę nustatyta, kada prasidėjo pirmieji informatikos tyrimai Lietuvoje, kokios strategijos buvo diegiamos siekiant užtikrinti kokybišką ir modernų švietimą naudojant IKT prie- mones Lietuvoje.
36 78