Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Padalinio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20064
Rodoma1 - 10 iš 67
  • conference paper[2026][T2][S007,S003][3];
    TAKE 2026 – Artificial intelligence, knowledge, education and citizenship in the post-covid-19 society : Conference book of abstracts, p. 40-42

    The aim of the paper is to examine the attitudes among key policy stakeholders regarding technology-based self-directed learning in Lithuania as a learning innovation, with a focus on how tensions between innovation and policy regulation hinder the creation of a common understanding. b) design/methodology/approach Methodology. This study employed a qualitative research design to explore the key factors shaping TSDL in Lithuanian high schools and to inform educational policymaking. Data were collected through 14 semi-structured interviews conducted with representatives of the Ministry of Education, Science and Sport, school leaders, teachers, and parents, ensuring a multistakeholder perspective. The semi-structured interview were organised into six core thematic blocks: 1.) current pedagogical practices; 2.) the use of digital technologies in the learning process; 3.) TBSDL as a pedagogical approach, investigating whether and how TBSDL is encouraged in schools, how it is implemented in practice; 4.) challenges and barriers to implementation; 5.) educational policy and governance; 6.) school autonomy and future development.

      4
  • conference paper[2025][T1e][S007][4]
    Vasylieva, Maryna
    ;
    Сучасні філологічні і методичні студії : проблематика і перспективи : матеріали ІV Міжнар. наук.-практ. конф. для науковців, викладачів, учителів, здобувачів вищої освіти, Харків, 24 квітня 2025 р.., p. 132-135
      10
  • research article[2025][S1b][S007][17]; ;
    Chirobocea-Tudor Olivia
    ;
    Gulbinskienė, Dalia
    Analele Universității „Ovidius” Constanța. Seria Filologie = The Annals of “Ovidius” University of Constanța: Philology Series., 2025, p. 1171-1187

    This article examines how English-medium Instruction (EMI) in the International Baccalaureate Diploma Programme (IB DP) creates tension between experiences of language conflict and the desire to ensure educational security. Based on interpretative phenomenological analysis (IPA) and the narratives of eight IB DP graduates (aged 19–24) selected through purposive sampling, the early adaptation phase is characterized by experiences of “language shock,” terminology barriers, and identity duality, which precipitate academic insecurity. Later, these risks are transformed through strategies employed by students: translanguaging (incorporating the native language as cognitive support), institutional support (language labs, peer feedback), and community emotional security. Such practices gradually promote the development of academic English (CALP) and reduce anxiety. The final results include educational security, linguistic capital, and a strengthened multilingual identity. EMI remains ambivalent in the context of the IB DP—both a source of conflict and a security-creating environment—but security is consistently strengthened when targeted scaffolding, multiple language practices, and inclusive multilingualism policies are applied.

      3
  • commentary[2025][S10][S008][1];
    mruni.eu., 2025, p. 1

    Valentino dieną žiniasklaidoje gausu istorijų apie meilę ir romantiškus gestus, kurie neretai įtvirtina tradicinius lyčių stereotipus: vyrai dovanoja prabangias dovanas, moterys laukia romantiškų staigmenų. Tačiau šiuolaikinė komunikacija bei pasakojamos istorijos turi galią daryti kur kas daugiau – gali griauti nusistovėjusias normas, formuoti naujas idėjas ir įkvėpti. Vasario 11 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) vykęs renginys, skirtas Tarptautinei moterų ir mergaičių moksle dienai, akcentavo lyčių lygybės temos mokslo srityje aktualumą. Akademinio pasaulio ir įvairių organizacijų atstovės dalinosi asmeninėmis patirtimis, pabrėždamos, kad mergaitėms ir moterims vis dar trūksta įkvepiančių pasakojimų apie moterų mokslininkių karjerą. Vienas iš būdų keisti situaciją – pasitelkti pasakojamas istorijas, kurios ne tik atspindi dabartinę realybę, bet ir kuria naują ateities naratyvą. Šiame kontekste išryškėja postskaitmeninio istorijų pasakojimo reikšmė.

      7
  • research article[2025][S4][S007][4]
    New collegium., 2025, p. 88-91

    Розкрито сутність, цілі і цінності індивідуальної освітньої траєкторії здобувача вищої освіти. Відповідно до аксіологічного підходу проаналізовано можливості реалізації індивідуальної освітньої траєкторії студентів в українських університетах. Розкрито окремі виклики та способи їх рішення в реалізації індивідуальної освітньої траєкторії на бакалаврському і магістерському рівнях вищої освіти. Наголошено на тому, що успіх індивідуальної освітньої траєкторії залежить від низки чинників. Серед таких чинників виокремлено наступні: переосмислення ідеї предметної інтеграції англійської мови з іншими освітніми компонентами конкретного рівня освіти, чіткі планові патерни взаємодії студента з викладачем та іншими студентами в академічній групі у позааудиторний час, узгоджені канали і способи комунікації, кореляція цілей вивчення навчальної дисциплін із визначеними результатами навчання під час вибору способів самостійної навчальної роботи, вибору цифрових сервісів, оптимізація форми звітності і обсягів самостійної навчальної роботи з кожного модуля навчальної дисципліни у випадках навчання за індивідуальним навчальним планом, пропусків аудиторних занять з об’єктивних причин, за потреби — створення інклюзивного освітнього середовища під час реабілітації чи відновлення студента. Наведено пропозиції щодо організації роботи в групі (малій чи змінного складу) з використанням сервісів Canva, Padlet, які містять значний потенціал для організації проєктної роботи. Рекомендовано переліки систем штучного інтелекту в якості помічників для самостійної роботи з опанування іноземної мови за професійним спрямуванням. Наприклад, «Babbel» для аналізу прогресу та надання відгуків і вправ, адаптованих до конкретних потреб, має програмурозпізнавання голосу, тож є можливість удосконалити свою вимову, «Duolingo. Pimsleur» платформа використовує технологію розпізнавання голосу за допомогою штучного інтелекту для спілкування англійською, кожне заняття триває 30 хв; Gemini, бот для вивчення англійської від Google можна використовувати, щоб генерувати справжні заняття з англійської мови, гейміфікований онлайн-тренажер для розвитку словникового запасу Quizlet.

      7
  • conference paper[2025][T1e][S007][3];
    Vasylieva, Maryna
    Сучасні філологічні і методичні студії : проблематика і перспективи : матеріали ІV Міжнар. наук.-практ. конф. для науковців, викладачів, учителів, здобувачів вищої освіти, Харків, 24 квітня 2025 р.., p. 165-167
      5
  • other periodical[2025][S10][S007][1];
    Stankūnė, Laura
    15min., 2025, p. 1
      16
  • Item type:Publikacija,
    Teminė analizė
    research article[2025][S5][S007,S006,S005][17]
    Socialinių tyrimų metodologinė panorama / mokslinė redaktorė Liudmila Rupšienė, sudarytoja Daiva Penkauskienė., 2025, p. 176-192

    Teminė analizė (angl. thematic analysis) – vienas kokybinių duomenų analizės metodų, XX a. pabaigoje vis dažniau taikytas greta turinio analizės (angl. content analysis) (Boyatzis, 1998; Clarke ir Braun, 2013). A. Kolbergytė (2016) taikė teminę analizę savo edukologinės mokslo krypties disertaciniame darbe. Ji tyrinėjo suaugusiųjų saviugdą, kaip transformuojantį ugdymąsi, ir šiame knygos poskyryje pasidalins savo praktine patirtimi. Tyrėja iš pradžių pristatys bendruosius teorinius ir metodologinius teminės analizės aspektus, daugiausia dėmesio skirdama V. Braun ir V. Clarke (2006, 2012, 2013) pozicijai apie šį metodą atskleisti. Siekiant iliustruoti teorinę medžiagą, bus pateiktas praktinis teminės analizės taikymo pavyzdys A. Kolbergytės (2016) disertacinio tyrimo „Suaugusiųjų saviugda kaip transformuojantis ugdymasis“ pagrindu.

      348
  • Straipsnyje kalbama apie istorijų pasakojimo kaip metodo, taikomo lyčių lygybės užtikrinimui, reikšmę visuomenėje bei kultūroje.

      17
  • research article[2025][S1b][H004][8]
    Indian Journal of Information Sources and Services., 2025, p. 354-361

    This article investigates the integration of multimodal approaches, conceptualized as interactive learning systems, for developing linguistic competence crucial for effective engagement with contemporary digital information sources and services. Examining language as a dynamic system of signs within a digitally saturated environment, it is argued that a multimodal framework—which thoughtfully combines visual, auditory, and textual elements delivered via information technologies—can significantly enhance users' understanding and proficiency in processing complex information. The study analyzes effective pedagogical strategies that leverage multimodal resources and interactive digital platforms to facilitate deeper engagement with linguistic concepts, thereby improving the ability to interpret and create multimodal digital content. Through a comprehensive empirical assessment involving pre/post-tests, surveys, case studies, and focus groups within an English philology context, the advantages of multimodal learning environments (as information systems) in fostering critical linguistic skills (syntax, semantics, pragmatics) are underscored. These skills are foundational for advanced digital information literacy. The findings indicate statistically significant improvements in linguistic components and user engagement when multimodal strategies are employed. The implications of these approaches for designing effective educational information systems and training users to critically navigate a rapidly evolving multimodal information landscape are discussed. This research contributes to the discourse on innovative methodologies for developing information competence, advocating for a comprehensive approach that reflects the intricacies of contemporary digital information use and design.

      8  10