Humanitarinių mokslų institutas / Institute of Humanities

Projekto tikslas – sukurti metodiką, kuri leistų automatiniu būdu pasirinktos specialiosios srities tekstynuose atpažinti angliškus ir lietuviškus terminus bei sudaryti empiriniais duomenimis paremtą dvikalbę terminų bazę, viešai prieinamą internete. Projekto metu sprendžiama mokslinė problema – automatinis terminologinių duomenų rinkimas iš dvikalbių lygiagrečiųjų ir palyginamųjų tekstynų, kai viena iš kalbų yra neturinti daug kalbinių išteklių ir yra morfologiškai turtinga. Įgyvendinant projekto tikslą, buvo siekiama sukurti inovatyvią giliojo mokymosi sistemomis paremtą metodiką, kuri, mūsų žiniomis, Lietuvoje dar nebuvo taikyta. Projekto tyrimui pasirinkta specialioji sritis – kibernetinis saugumas (KS). Ši sritis pasirinkta dėl jos dinamiškumo ir ypatingo aktualumo šiandieninėje informacinėje visuomenėje. Nuolat atsiranda nauji KS srities dokumentai, juose formuojamos naujos sąvokos, kurių pavadinimai lietuvių kalba dar nenusistovėję, vartojami keliais variantais, dažnai originalo (anglų) kalba arba kaip hibridai (anglų ir lietuvių kalbų leksinių vienetų junginiai). Todėl KS terminų bazė šiuo metu itin reikalinga tiek teisės bei administracinių aktų rengėjams ir jų vertėjams, tiek informacinių technologijų specialistams, tiek plačiajai visuomenei.

Pasiekti rezultatai: Projekto metu sukurti ir atverti visuomenei CLARIN-LT saugykloje dvikalbiai (anglų-lietuvių kalbų) kibernetinio saugumo srities tekstynai – lygiagretusis ir palyginamasis. Jie atspindi kibernetinio saugumo terminų vartoseną įvairių žanrų ir tipų tekstuose nacionalinėje ir tarptautinėje aplinkoje. Įvairūs naujausi besimokančių sistemų algoritmai ir neuroniniai tinklai buvo išbandyti, siekiant automatizuoti terminologinių duomenų ištraukimą iš tekstynų ir padidinti šio proceso efektyvumą. Surinkti duomenys buvo panaudoti, kuriant Lietuvių-anglų kalbų kibernetinio saugumo terminų bazę. Ši bazė galėtų tapti modeliu ir kitų sričių terminų bazių kūrimui, pasitelkus pažangiausias technologijas.

Šio projekto rėmuose bus atliekamas tarpdisciplininis mokslinis tyrimas, kuriuo bus siekiama filosofiškai išanalizuoti ir juridiškai interpretuoti europietiškosios tapatybės įtaką atviros visuomenės formavimuisi moderniojoje Lietuvoje. Tyrimo objektas apims dar tarpukario Lietuvos intelektualų –ypač filosofų ir teisininkų –reikštas idėjas, atitinkančias atviros visuomenės sąvoką, kaip ir sovietinio mąstymo bloką, tebeįtakojantį lietuviškojo sociumo procesus, tačiau pagrindinis dėmesys bus skiriamas visuomenės atvirėjimo tendencijoms po 1990 metų. Trys tyrėjai, tarp kurių vienas iš Prancūzijos, detaliai išanalizuos sudėtingą europietiškosios tapatybės sampratą, jos recepcijos būdus pačioje Europojeir Lietuvoje, interpretuodami ją kaip esminį atviros visuomenės formavimosi faktorių. Įvairios atviros visuomenės koncepcijos, nuo paties termino autoriaus H. Bergsono iki šiuolaikiškiausių jos variantų, sudarys atskirą tyrimo dalį. Lietuviškosios visuomenės atvirėjimo procesai, analizuojami kaip europietiškosios tapatybės ir atviros visuomenės koncepcijų simbiozės padarinys, tyrėjų bus reflektuojami kaip mąstymo procesai, įgaunantys nuolatinę raišką valstybės teisėje.

COVID-19 krizė ir neplanuotas perėjimas prie internetinio turinio suteikė precedento neturintį postūmį skaitmeninio mokymo ir mokymosi praktikai. Tačiau tai kartu atskleidė ir skaitmeninių technologijų spragą siekiant visapusiškai paremti kokybišką ir įtraukų švietimą. Tai taip pat neigiamai paveikė pagal programą „Erasmus+” suplanuotą veiklą, o DIAL4U tikslas – palengvinti mokymosi ir (arba) dėstymo internetu evoliuciją pagrindinėje „Erasmus” remiamoje disciplinoje – užsienio kalbose.

Projekto tikslai – kartu kurti inovatyvų požiūrį ir skaitmenines priemones, siekiant: palengvinti tarpininkavimą visuose kalbos mokymosi proceso aspektuose (atsižvelgiant į formalias ir neformalias situacijas); ugdyti visų besimokančiųjų kalbų gebėjimus ir savarankiškumą; ugdyti arba tobulinti kalbų mokytojų skaitmeninės ir mišriosios pedagogikos kompetencijas; palengvinti žinių, įgūdžių ir kompetencijų pripažinimą ir patvirtinimą.

DIAL4U projektas prisidės prie skaitmeninių technologijų ir atvirosios pedagogikos diegimo mokant ir mokantis kalbų. Tai bus pasiekta motyvuojant ir pripažįstant mokinių ir mokytojų įgūdžius, įskaitant atvirųjų švietimo išteklių naudojimą. Įgytus rezultatus bus galima perduoti, jais bus lengva dalytis ir patikrinti per atstumą, nes jie bus saugomi Europass ir EBSI infrastruktūroje (European Blockchain Service Infrastructure).

Projekte nagrinėjama tarptautiniame moralės filosofi jos diskurse dominuojanti , šiuolaikiniame postpandeminiame bei tarptautinių moralinių bei politinių konfliktų kamuojamame pasaulyje itin aktuali moralės objektyvumo problema. Projekto tyrimu siekiama išplėtoti praktinę moralės subjekto patirtį atitinkančio ontologinio moralėsti krumo sampratą bei pateikti ją kaip alternatyvą diskurse dominuojančiai, nuo subjektui būdingos pirmo asmens perspektyvos atsiribojančiai ir dėl to asmeniškos, praktinės moralės subjekto patirties tinkamai artikuliuoti negalinčiai moralės objektyvumo sampratai. Tyrime pasitelkiama moralės objektyvumo problemos sprendimui tiesiogiai darnetaikyta personalistinė perspektyva, kuri rekonstruojama atsiremiant į vieno žymiausių vokiečių personalisto Roberto Spaemanno filosofi joje randamą asmens sampratą.Pasitelkdamas anglosaksiškame moralės objektyvumo problematikos diskurse mažai tyrinėtą, kontinente tradicija besiremiančią personalisti nę perspektyvą ir plėtodamas ontologinę moralės tikrumo sampratą, projektas atliepia diskurse juntamą naujų tyrimo metodų bei prieigų poreikį moralės objektyvumo kontroversijai spręsti . Įgyvendintas tyrimas pateiks praktinę moralės subjekto patirtį atitinkančią ir į aktualias šiandienos filosofines bei praktines, moralines bei politines problemas leidžiančią reaguoti ontologinio moralės tikrumo sampratą. Projekto metu įgyvendintų tyrimų rezultatai bus pristatyti dvejuose moksliniuose straipsniuose ir dvejuose moksliniuose pranešimuose tarptautinių konferencijų metu.

Projekto tikslas yra ištirti Pierre’o Teilhard‘o de Chardino įtaką lietuviškosios filosofinės minties formavimuisi ir visuomenės pasaulėžiūrų kaitai, analizuojant jo recepciją išeivijos filosofijoje, pasiekusią ir Lietuvos dvasininkus bei intelektualus, išryškinant jų reikšmę atvirėjančiai lietuvių katalikų visuomenei plačiame pasaulėžiūrinių sankirtų, sąveikos su komunizmo ideologija kontekste. Teilhard‘as de Chardinas padarė didelį poveikį lietuviškosios išeivijos filosofams (A. Maceina, J. Girnius, A. Paškus ir kt.), tačiau tarp jų vykusi ir į pogrindines Lietuvos katalikų grupeles išsiplėtusi ilgametė diskusija apie prancūzų jėzuito idėjas iki šiol nebuvo išnagrinėta. Projekto naujumą sudaro ir tai, jog jį vykdydami bendradarbiaus dviejų mokslo krypčių: istorijos ir filosofijos mokslininkai, tyrimų medžiaga bus praplėsta archyviniais duomenimis ir atsiminimais. Tai leis rekonstruoti Teilhard‘o de Chardino minčių recepcijos Lietuvių katalikų bendruomenėje ir oficialiojoje sovietinio laikotarpio pabaigos filosofijoje peripetijas, aiškintis jų poveikį katalikų bendruomenių nuostatų kaitai bei atgimimo nuotaikų ir judėjimų formavimuisi. Stažuotės metu Lietuvoje pasiekiamą tyrimų medžiagą projekto vykdytojai papildys tyrimui aktualia, bet dar neanalizuota medžiaga, saugoma Pasaulio lietuvių archyve. Istoriniai Teilhard‘o de Chardino idėjų sklaidos tyrimai išplės tematinį religinių idėjų vaidmens visuomenės pasaulėžiūros raidai sovietmečiu ir valstybės atkūrimo laikotarpiu tyrimų lauką. Teilhard‘o de Chardino kūrinio “Le coeur de la matière” (Materijos širdis), reprezentuojančio jo mąstymo visumą ir leidžiančio geriau suprasti išeivijos filosofų diskusijas, vertimas į lietuvių kalbą išplės Lietuvos filosofinio diskurso lauką.

Stažuotės į Paryžiaus Katalikų institutą metu P. Aleksandravičius 7 savaites (35 dienas, 2019 m. lapkričio 15 - gruodžio 20 d.) skirtų intensyviam vidinių žmogaus (sąmonės) aktų ir politinio proceso sąsajų analizei Bergsono filosofijos perspektyvoje. Bus nuodugniai skaitomas veikalas „Du moralės ir religijos šaltiniai“, įsisavinant tęstinius, paralelinius bei kritinius požiūrius, pateikiamus kitų autorių, į šiame veikale išdėstytus teiginius. Tai padės pratęsti iki šiol P. Aleksandravičiaus vykdytus tyrimus žmogaus mąstymo, politikos filosofijos, Europos tapatybės tematikose, ženkliai pagilinant jo kompetencijas. Stažuotės metu taip pat būtų susitinkama su žymiais gvildenamos tematikos specialistais, tikintis, kad šie susitikimai padės giliau ir kryptingiau sustruktūruoti P. Aleksandravičiaus tyrimus. Projektas taipogi leis stažuotojui numatyti būsimų mokslinių tekstų struktūrinius apmatus. Stažuotės metu numatoma surinkti medžiagą moksliniam straipsniui. Paryžiaus Katalikų institutas yra ypatingai palanki vieta vykdyti P. Aleksandravičiaus užsibrėžtą stažuotės projektą.

Multi3Generation aims to foster an interdisciplinary network of research groups working on different aspects of language generation (LG). We frame LG broadly as the set of tasks where the ultimate goal involves generating language. In contrast to the more classical definition of NLG, this also includes tasks not concerned with LG in an immediate sense, but that could obviously inform or improve LG models. The Action will focus on the four core challenges: 1) Data and information representations: in modern applications, inputs can be different sources such as images, videos, KBs and graphs. 2) Machine Learning (ML): modern ML approaches face additional challenges when applied to LG; inputs should be mapped to different correct outputs, i.e. challenges involve e.g. structured prediction and representation learning. 3) Interaction: Applications of LG, e.g. Dialogue Systems, Conversational Search Interfaces and Human-Robot Interaction pose additional challenges to LG due to uncertainty derived from the changing environment and the non-deterministic fashion of interaction. 4) KB exploitation: structured knowledge is key to many NLP tasks, including NLG, supporting ML methods that require expansion, filtering, disambiguation or user adaptation of generated content. This Action aims to address these challenges by answering the following questions: How can we efficiently exploit common-sense, world knowledge and multi-modal information from various inputs such as knowledge bases, images and videos to address LG tasks such as multi-modal machine translation (MT), video description and summarisation? How can modern ML methods such as multi-task learning (MTL), representation learning and structured prediction be leveraged for LG? How can the models from (1) and (2) be exploited to develop dialogue-based, conversational Human-Computer and Human-Robot interaction methods?