Humanitarinių mokslų institutas / Institute of Humanities

Projekto tikslas – sukurti metodiką, kuri leistų automatiniu būdu pasirinktos specialiosios srities tekstynuose atpažinti angliškus ir lietuviškus terminus bei sudaryti empiriniais duomenimis paremtą dvikalbę terminų bazę, viešai prieinamą internete. Projekto metu sprendžiama mokslinė problema – automatinis terminologinių duomenų rinkimas iš dvikalbių lygiagrečiųjų ir palyginamųjų tekstynų, kai viena iš kalbų yra neturinti daug kalbinių išteklių ir yra morfologiškai turtinga. Įgyvendinant projekto tikslą, buvo siekiama sukurti inovatyvią giliojo mokymosi sistemomis paremtą metodiką, kuri, mūsų žiniomis, Lietuvoje dar nebuvo taikyta. Projekto tyrimui pasirinkta specialioji sritis – kibernetinis saugumas (KS). Ši sritis pasirinkta dėl jos dinamiškumo ir ypatingo aktualumo šiandieninėje informacinėje visuomenėje. Nuolat atsiranda nauji KS srities dokumentai, juose formuojamos naujos sąvokos, kurių pavadinimai lietuvių kalba dar nenusistovėję, vartojami keliais variantais, dažnai originalo (anglų) kalba arba kaip hibridai (anglų ir lietuvių kalbų leksinių vienetų junginiai). Todėl KS terminų bazė šiuo metu itin reikalinga tiek teisės bei administracinių aktų rengėjams ir jų vertėjams, tiek informacinių technologijų specialistams, tiek plačiajai visuomenei.

Pasiekti rezultatai: Projekto metu sukurti ir atverti visuomenei CLARIN-LT saugykloje dvikalbiai (anglų-lietuvių kalbų) kibernetinio saugumo srities tekstynai – lygiagretusis ir palyginamasis. Jie atspindi kibernetinio saugumo terminų vartoseną įvairių žanrų ir tipų tekstuose nacionalinėje ir tarptautinėje aplinkoje. Įvairūs naujausi besimokančių sistemų algoritmai ir neuroniniai tinklai buvo išbandyti, siekiant automatizuoti terminologinių duomenų ištraukimą iš tekstynų ir padidinti šio proceso efektyvumą. Surinkti duomenys buvo panaudoti, kuriant Lietuvių-anglų kalbų kibernetinio saugumo terminų bazę. Ši bazė galėtų tapti modeliu ir kitų sričių terminų bazių kūrimui, pasitelkus pažangiausias technologijas.

2024-2029 m. CLARIN-LT konsorciumo nariai, VDU (koordinatorius), VU ir MRU, įgyvendina projektą, skirtą atstovauti Lietuvai tarptautinėje kalbos išteklių ir technologijų infrastruktūroje CLARIN ERIC (Common Language Resources and Technology Infrastructure – European Research Infrastructure) ir vykdyti veiklas, skirtas šios infrastruktūros plėtotei. Narystė CLARIN ERIC infrastruktūroje Lietuvai svarbi tarptautiniu, ekonominiu, socialiniu, moksliniu ir technologiniu požiūriu. CLARIN-LT centras užtikrina galimybę naudotis infrastruktūros saugyklose saugomais skaitmeniniais ištekliais ir technologijomis įvairiomis kalbomis visoms Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms, pristato Lietuvos mokslinius tyrimus tarptautinei auditorijai, užtikrina Lietuvos išteklių matomumą ir prieinamumą europinėje platformoje.

Svarbiausios projekto veiklos:

1. CLARIN-LT saugyklos europinių tarptinklinių ryšių palaikymas ir plėtra (metaduomenų tvarkymas, autentifikacijos palaikymas);
2. CLARIN-LT konsorciumo svetainės administravimas ir plėtra;
3. CLARIN-LT duomenų saugyklos administravimas ir paslaugų portalo palaikymas;
4. žinių centro veikla, teikiant konsultacines paslaugas lietuvių kalbos technologijų kūrimo ir pritaikymo praktikoje klausimais
5. dalyvavimas CLARIN ERIC nacionalinių koordinatorių forumo ir komitetų posėdžiuose;
6. dalyvavimas ir ataskaitų pristatymas kasmetinėje CLARIN ERIC Generalinėje asamblėjoje;
7. naujų infrastruktūros vartotojų pritraukimo renginių organizavimas ir informacijos sklaida;
8. kasmetinių CLARIN-LT seminarų, pristatančių konsorciumo veiklą, organizavimas;
9. dalyvavimas aktualiuose moksliniuose seminaruose ir konferencijose;
10. mokslo straipsnių publikavimas;
11. CLARIN-LT B-tipo centro veiklos ir duomenų talpyklos sertifikavimo organizavimas;
12. egzistuojančių, kuriamų atvirųjų duomenų tvarkyba pagal FAIR ir BDAR principus tvarkymas, kontrolė, FAIR principų ir atvirojo mokslo bei atvirųjų duomenų skatinimas bei populiarinimas.

Projekto metu bus siekiama atlikti iki šiol menkai tyrinėtos organiškosios valstybės ir pilnutinės demokratijos sampratos, kurią reikia vertinti kaip vieną iš lietuviškosios politinės minties viršūnių, filosofinę refleksiją. Projekto vykdytojai atliks šios sampratos bei diskusijų apie ją genezę, analizę bei sisteminį apibendrinimą. Jų keliamas uždavinys yra taipogi aktualizuoti joje glūdintį potencialą, išnagrinėjant jos sąsajas su katalikiškąja neotomistinės krypties valstybės koncepcija bei socialiniu Bažnyčios mokymu, atviros visuomenės samprata bei europietiškąja darnaus vystymosi doktrina. Tai įgalins naują organiškosios valstybės ir pilnutinės demokratijos koncepcijos plėtotės perspektyvą. Toks tyrimas pasitarnaus Lietuvos visuomenės ir valstybės savivokos europiniame kontekste bei globalizuotame pasaulyje formavimuisi.

2024-2029 m. CLARIN-LT konsorciumo nariai, VDU (koordinatorius), VU ir MRU, įgyvendina projektą, skirtą atstovauti Lietuvai tarptautinėje kalbos išteklių ir technologijų infrastruktūroje CLARIN ERIC (Common Language Resources and Technology Infrastructure – European Research Infrastructure) ir vykdyti veiklas, skirtas šios infrastruktūros plėtotei.

Narystė CLARIN ERIC infrastruktūroje Lietuvai svarbi tarptautiniu, ekonominiu, socialiniu, moksliniu ir technologiniu požiūriu. CLARIN-LT centras užtikrina galimybę naudotis infrastruktūros saugyklose saugomais skaitmeniniais ištekliais ir technologijomis įvairiomis kalbomis visoms Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms, pristato Lietuvos mokslinius tyrimus tarptautinei auditorijai, užtikrina Lietuvos išteklių matomumą ir prieinamumą europinėje platformoje.

Svarbiausios projekto veiklos:

CLARIN-LT saugyklos europinių tarptinklinių ryšių palaikymas ir plėtra (metaduomenų tvarkymas, autentifikacijos palaikymas);
CLARIN-LT konsorciumo svetainės administravimas ir plėtra;
CLARIN-LT duomenų saugyklos administravimas ir paslaugų portalo palaikymas;
Žinių centro veikla, teikiant konsultacines paslaugas lietuvių kalbos technologijų kūrimo ir pritaikymo praktikoje klausimais
Dalyvavimas CLARIN ERIC nacionalinių koordinatorių forumo ir komitetų posėdžiuose;
Dalyvavimas ir ataskaitų pristatymas kasmetinėje CLARIN ERIC Generalinėje asamblėjoje;
Naujų infrastruktūros vartotojų pritraukimo renginių organizavimas ir informacijos sklaida;
Kasmetinių CLARIN-LT seminarų, pristatančių konsorciumo veiklą, organizavimas;
Dalyvavimas aktualiuose moksliniuose seminaruose ir konferencijose;
Mokslo straipsnių publikavimas;
CLARIN-LT B-tipo centro veiklos ir duomenų talpyklos sertifikavimo organizavimas;
Egzistuojančių, kuriamų atvirųjų duomenų tvarkyba pagal FAIR ir BDAR principus tvarkymas, kontrolė, FAIR principų ir atvirojo mokslo bei atvirųjų duomenų skatinimas bei populiarinimas.

Šio projekto rėmuose bus atliekamas tarpdisciplininis mokslinis tyrimas, kuriuo bus siekiama filosofiškai išanalizuoti ir juridiškai interpretuoti europietiškosios tapatybės įtaką atviros visuomenės formavimuisi moderniojoje Lietuvoje. Tyrimo objektas apims dar tarpukario Lietuvos intelektualų –ypač filosofų ir teisininkų –reikštas idėjas, atitinkančias atviros visuomenės sąvoką, kaip ir sovietinio mąstymo bloką, tebeįtakojantį lietuviškojo sociumo procesus, tačiau pagrindinis dėmesys bus skiriamas visuomenės atvirėjimo tendencijoms po 1990 metų. Trys tyrėjai, tarp kurių vienas iš Prancūzijos, detaliai išanalizuos sudėtingą europietiškosios tapatybės sampratą, jos recepcijos būdus pačioje Europojeir Lietuvoje, interpretuodami ją kaip esminį atviros visuomenės formavimosi faktorių. Įvairios atviros visuomenės koncepcijos, nuo paties termino autoriaus H. Bergsono iki šiuolaikiškiausių jos variantų, sudarys atskirą tyrimo dalį. Lietuviškosios visuomenės atvirėjimo procesai, analizuojami kaip europietiškosios tapatybės ir atviros visuomenės koncepcijų simbiozės padarinys, tyrėjų bus reflektuojami kaip mąstymo procesai, įgaunantys nuolatinę raišką valstybės teisėje.

Projekto tikslas yra ištirti Pierre’o Teilhard‘o de Chardino įtaką lietuviškosios filosofinės minties formavimuisi ir visuomenės pasaulėžiūrų kaitai, analizuojant jo recepciją išeivijos filosofijoje, pasiekusią ir Lietuvos dvasininkus bei intelektualus, išryškinant jų reikšmę atvirėjančiai lietuvių katalikų visuomenei plačiame pasaulėžiūrinių sankirtų, sąveikos su komunizmo ideologija kontekste. Teilhard‘as de Chardinas padarė didelį poveikį lietuviškosios išeivijos filosofams (A. Maceina, J. Girnius, A. Paškus ir kt.), tačiau tarp jų vykusi ir į pogrindines Lietuvos katalikų grupeles išsiplėtusi ilgametė diskusija apie prancūzų jėzuito idėjas iki šiol nebuvo išnagrinėta. Projekto naujumą sudaro ir tai, jog jį vykdydami bendradarbiaus dviejų mokslo krypčių: istorijos ir filosofijos mokslininkai, tyrimų medžiaga bus praplėsta archyviniais duomenimis ir atsiminimais. Tai leis rekonstruoti Teilhard‘o de Chardino minčių recepcijos Lietuvių katalikų bendruomenėje ir oficialiojoje sovietinio laikotarpio pabaigos filosofijoje peripetijas, aiškintis jų poveikį katalikų bendruomenių nuostatų kaitai bei atgimimo nuotaikų ir judėjimų formavimuisi. Stažuotės metu Lietuvoje pasiekiamą tyrimų medžiagą projekto vykdytojai papildys tyrimui aktualia, bet dar neanalizuota medžiaga, saugoma Pasaulio lietuvių archyve. Istoriniai Teilhard‘o de Chardino idėjų sklaidos tyrimai išplės tematinį religinių idėjų vaidmens visuomenės pasaulėžiūros raidai sovietmečiu ir valstybės atkūrimo laikotarpiu tyrimų lauką. Teilhard‘o de Chardino kūrinio “Le coeur de la matière” (Materijos širdis), reprezentuojančio jo mąstymo visumą ir leidžiančio geriau suprasti išeivijos filosofų diskusijas, vertimas į lietuvių kalbą išplės Lietuvos filosofinio diskurso lauką.