Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas / Faculty of Human and Social Studies
Sūduvos regiono patrauklumo jaunimui tyrimasItem type:Projektas, Nacionalinis / National2025-05-01 - 2025-12-31; . Pastaraisiais metais Sūduvos regiono konkurencija su didžiaisiais Lietuvos miestais nėra lygiavertė. Didėjantys socialiniai ir ekonominiai skirtumai šalies viduje lemia, jog vis didesnė BVP dalis vienam gyventojui sukuriama didžiuosiuose šalies miestuose ir ypač sostinės regione. Tyrimai rodo, kad jaunimo ir ypač jaunų moterų migraciją į didmiesčius skatina ir miesto bei rajono jaunimo tapatumo ir ideologiniai skirtumai. Šiandien jaunimas pasisako už platesnio užmojo ekologinę transformaciją, skaitmeninius sprendimus ir demokratinį sprendimų priėmimą. Tačiau regionų plėtros strategijos vis dar remiasi stereotipiniais požiūriais, kurie neapima pasikeitusio šiuolaikinio jauno žmogaus gyvenimo būdo ir vertybių. Todėl Sūduvos regiono patrauklumo vertinimas ypač jaunų žmonių ir jaunų moterų požiūriu įgyja ypatingą svarbą. Mokslinė problema - kaip Sūduvai tapti konkurencingu ir patraukliu regionu, kuriame kurtųsi naujos darbo vietos, daugėtų jaunų šeimų, į kurį grįžtų daugiau emigrantų. Darbo tikslas – ištirti Sūduvos regiono patrauklumo jaunimui specifiką, nustatant regiono patrauklumo, kaip vietos jaunimui gyventi, mokytis ir dirbti prioritetus bei veiksnius, darančius įtaką jų sprendimams. Tyrimo objektas – Sūduvos regiono patrauklumas jaunimui. Siekiamas rezultatas - moksliškai pagrįsti kokie požymiai apibūdintų Sūduvos regioną kaip atvirą naujovėms, patrauklų jaunimui gyventi, dirbti, mokytis, kūrybiškai ir atsakingai naudojantis regiono ištekliais.
Projektu siekiama nustatyti Sūduvos regiono patrauklumo požymius, galimus patrauklumo didinimo scenarijus. Tyrimo rezultatais grįstos rekomendacijos bus svarbios ne tik Projekto socialinių partnerių veiklai, bet ir prisidės prie žinių sklaidos visuomenėje.
42 Socialinis tvarumas ir socialinis darbas: požiūriai ir metodai socialiai tvariai socialinio darbo praktikaiItem type:Projektas, Tarptautinis / International2023-09-01 - 2023-10-31; ; . Sustainability is a main goal of European and global cooperation (i.e. the EU’s Strategy for Sustainable Development or the UN’s 2030 Agenda for Sustainable Development). Often ecological and economical challenges are focused in the process of developing approaches and methods, but social challenges are from special interest for Social work and get more and more attention in the discourse about improving the practice. For this reasons this project aims on discussing interdisciplinary approaches and methods for a social sustainable practice in Social Work. We are planning an event (conference with researchers from three Baltic countries and workshop with students from three Baltic countries) to bring different approaches and methods for a sustainable practice in Social Work together. A possible field of practice could be the child- and youth-welfare, where several challenges are visible (i.e. child poverty, social inequality and its effects), approaches (i.e. education, political action) and methods (i.e. empowerment, adult counseling) are to be evaluated. Social challenges of society and politics as well as approaches and methods from the participating countries are first presented from researchers and second discussed with the students to find mutual connections and learn about the specifics of the participating countries. This event should initiate an ongoing cooperation between the participation organisations (i.e. research, summer school).
32 Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme, įskaitant mokytojų kaitą, kompetencijų gerinimą ir papildomo kvalifikacinio laipsnio įgijimą, skaitmeninio turinio rengimą ir skaitmeninių kompetencijų ugdymą ir STEAM atviros prieigos centrų veiklų plėtrąItem type:Projektas, Nacionalinis / National2020-09-01 - 2021-12-31; . Tikslas: Gerinti mokinių pasiekimus, mažinti socialinę atskirtį ir didinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių įtrauktį, užtikrinant tolygų kokybiško skaitmeninio turinio ir švietimo naujovių prieinamumą bei užtikrinti nenutrūkstamą STEAM plėtrą.
Projekto rezultatai: 536 atrinkti mokytojai iš 56 savivaldybių studijavo papildomo dalyko kompetenciją suteikiančiose studijų programose ir įgijo (prioritetas STEAM) mokytojui naujo dalyko kompetenciją. STEAM (integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis mokinių gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos srityse) studijose dalyvavo 498 mokytojai iš 53 savivaldybių:
Mykolo Romerio universitete vykusiose socialinės pedagogikos studijose – 31 asmuo; Vilniaus kolegijoje vykusiose ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo studijose – 82 asmenys; Vytauto Didžiojo universitete vykusiose ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo, logopedijos, specialiosios pedagogikos, gamtos mokslų, tiksliųjų mokslų, technologijų, meninio ugdymo, informatikos studijose – 277 asmenys; Vilniaus universitete vykusiose ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo, integruotų gamtos mokslų, gamtos mokslų, kalbinio ugdymo studijose – 146 asmenys.Atrinkti 204 pedagogo kvalifikacijos neturintys ir kitas studijų krypčių studijas baigę asmenys: mokytojai, mokyklų vadovai ir pavaduotojai studijavo profesinės pedagogikos studijose ir įgijo pedagogo kvalifikaciją:
Kauno technologijos universitete – 20 asmenų; Mykolo Romerio universitete – 31 asmuo; Vytauto Didžiojo universitete – 114 asmenų; Vilniaus universitete – 39 asmenys.20 atrinktų mokytojų, mokyklų vadovų ir pavaduotojų Mykolo Romerio universitete baigė Edukacinių technologijų valdymo studijas ir gavo magistro laipsnį. Tikimasi, kad projekto lėšomis įgiję pedagogo kvalifikaciją asmenys sumažins pedagoginio personalo trūkumą Lietuvos mokyklose ir paskleis naujų idėjų švietime.
17 Jaunuolių finansinių gebėjimų raidos mechanizmaiItem type:Projektas, Nacionalinis / National2017-10-01 - 2019-09-30; . 14 Diskurso ryšiais anotuoto tekstyno, grįsto socialinių medijų tekstais, naudojimas aukštesnio lygio užsienio kalbos mokymui(si)Item type:Projektas, Nacionalinis / National2017-10-01 - 2019-09-30; . 12 Vienų vaikus auginančių motinų šeimos: gerovės valstybių taikomos socialinės politikos priemonės ir lietuvių motinų patirtys emigracijojeItem type:Projektas, Nacionalinis / National2024-01-15 - 2026-01-14; ; . 22 Projekto tikslas – pagerinti mokinių ugdymo pasiekimus, skatinant veiksmingus pokyčius švietimo įstaigų veikloje. Prie pokyčių įgyvendinimo bus prisidedama dviem kryptimis: diegiant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo inovacijas ir rengiant dirbti būsimus pedagogus. Lietuvos švietimui būdingi žemesni nei vidutiniai ES mokinių mokymosi rezultatai, mokytojų senėjimas ir jaunų mokytojų trūkumas, nepakankamai išnaudota privaloma praktika mokykloje pradedantiesiems pedagogams, žemesni nei ES suaugusiųjų švietimo programose dalyvaujančių asmenų rodikliai. Tai rodo pokyčių bendrojo ugdymo sistemoje poreikį. Projekto metu bus inicijuojami reikiami veiksmai – diegiamos inovacijos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo srityje ir pasirengimo dirbti pedagogo darbą srityse. Bus siekiama kokybinio poveikio šioms tikslinėms grupėms: studijas baigusiems ir pradedantiems dirbti pedagogams; siekiantiems persikvalifikuoti ar įgyti papildomą kvalifikaciją pedagogams; norintiems tapti pedagogais asmenims iš kitų sektorių, kurie jau turi aukštąjį išsilavinimą. Identifikuotoms problemoms ir iššūkiams spręsti bus taikomos tikslingos priemonės: pradedančiųjų mokytojų pedagoginė stažuotės; pedagoginių studijų ir tęstinių kvalifikacijos tobulinimo programos. Siekiamas rezultatas: Priemonės bus įgyvendinamos kartu su projekto partneriais – aukštosiomis mokyklomis. Laukiami kokybiniai projekto rezultatai: po projekto visoje šalyje įdiegtas pradedančiųjų pedagogų stažuočių mechanizmas; pritraukti nauji asmenys į pedagogo profesiją ir gerėjantis pedagogo profesijos įvaizdis; sudarytos prielaidos spręsti pedagogų darbo krūvio problemą ir išaugę mokytojų gebėjimai prisitaikyti prie kintančio ugdymo turinio. Laukiami kiekybiniai projekto rezultatai: 2221 dalyvių: 1400 neformaliose studijose ir 821 formaliose studijose.
41 Ankstyvosios paauglystės vaikų įtraukimas į atvejo vadybos procesąItem type:Projektas, Nacionalinis / National2022-07-01 - 2022-08-31; . 11 Vienų vaikus auginančių motinų šeimos: gerovės valstybių taikomos socialinės politikos priemonės ir lietuvių motinų patirtys emigracijojeItem type:Projektas, Nacionalinis / National2024-01-15 - 2026-01-14; . 15 Inclusion in Local and International Academic CommunitiesItem type:Projektas, Tarptautinis / International2021-06-01 - 2021-11-01; . Mokslo vertinimas Lietuvoje nuolat sulaukia karštų diskusijų, jas paskatina mokslo vertinime nuolat vykstantys tobulinimai. Jie apima ne tik porą dešimtmečių gludintą formalųjį vertinimą, bet ir jau porą praėjusių palyginamųjų ekspertinių vertinimų. Paskutinio ekspertinio vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad kai kurias Lietuvos mokslo sritis surakino sąstingis, kurio greičiausiai nepavyks išjudinti nesutelkus pastangų.
Mykolo Romerio tyrėja ir Leideno universiteto doktorantė Eleonora Dagienė 2018 m. pabaigoje pradėjo mokslo tyrimus, kuriais siekiama išsiaiškinti Lietuvos mokslo vertinimo priemonių efektyvumą ir kylančias kliūtis bei nustatyti nenumatytas kiekybinio mokslo vertinimo pasekmes. Analizuojant Lietuvos mokslo vertinimo reglamentavimą ir mokslometrinius rodiklius, iškilo papildomų klausimų. Vienas iš tokių klausimų susijęs su Lietuvos mokslo tarptautiškumu: kodėl, nepaisant daugybės skatinimo priemonių, Lietuvos mokslo tarptautiškumo rodikliai nekyla?
Siekiant giliau pažvelgti į Lietuvos publikacijomis matuojamus mokslo pasiekimus, papildomi duomenys buvo surinkti iš daugiau kaip 50 interviu su mokslo politikais, administratoriais ir įvairių sričių mokslininkais. Analizuojant pokalbiuose surinktą medžiagą mokslininkų įtrauktis tapo viena iš svarbiausių ir daugiausiai klausimų keliančių temų. Maža to, pirminiai tyrimo rezultatai atskleidžia, kad prieš skatinant mokslininkus įsitraukti į tarptautines akademines bendruomenes, vertėtų susirūpinti vietinės reikšmės įtrauktimi.
Be visa ko, vietinė ir tarptautinė įtrauktis siejama ir su mokslo veiklų ekonominiu ir socialiniu poveikiu, kuris Lietuvos mokslo bendruomenei yra sąlyginai naujas. Tai sąlygojo papildomos temos įtraukimą į du renginius, suteiksiančius įžvalgų mokslo politikos formuotojams ir Lietuvos akademinei bendruomenei.
31