Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Department: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20070
Now showing1 - 10 of 696
  • book part[2019][Y1][S002][21];
    Stosunki Polski z Litwą, Białorusią i Ukrainą 450 lat po Unii Lubelskiej / Redakcja Tomasz Stępniewski, Beata Surmacz. Lublin : Instytut Europy Środkowej, 2019. ISBN 9788366413016., p. 89-109

    W mediach po obu stronach najwięcej informacji jest związanej z kwestiami mniejszości narodowych i w dodatku tymi kwestiami, które wywołują najwięcej emocji, to jednak współpraca polsko-litewska jest o wiele szersza i obejmuje różne dziedziny. Stosunki polsko-litewskie na tle spraw mniejszości narodowych są bardzo wraźliwe i wywołują dużo emosji, to stosunki ekonomiczne, infrastrukturalne, kulturowe i wojskowe nie mają takiego ładunku i rozwijają się niezależnie. Oczywiście, że polityczny klimat w kontescie spraw mniejszości narodowych, bez wątpienia ma wpływ na relacje, jednak hystorycznie i ze spraw geopolitycznych i bezpieczeństwa uwarunkowany potencjał nie pozwala calkowicie zahamować rozwoju obustronnych stosunków.

      7
  • research article[2019][S5][S008][11];
    Jokūbauskienė, Saulė
    Resilience and transformation in the territories of low demographic density : studies in honnour of prof. José Bayolo Pacheco de Amorim, on occasion of the establishment of the UNESCO-IPT chair on humanities and cultural integrated landscape management / Luís Oosterbeek; Laurent Caron. Mação : Mação Instituto Terra e Memória, 2019. ISBN 9789895404148., p. 169-179

    The article discusses risks realted to emerging tecnologies of the Fourth Industrial Revoliution (4IR) and the associated governance challenges. The emerging technologies of the Fourth Industrial Revolution will inevitably transform the world in many ways - some that are diseriable and others that are not. The extent to which the benefits are maximized and the risks mitigated will depend on the quality of governance - the rules, norms, standards, incentives, institutions, and other mechanisms that shape the development and deployment of the each particular technology. Currently, the governance of emerging technologies is patchy: some are regulated heavily, others hardly at all because they do not fit under the remit of any existing regulatory body. The article is focused on assessing the risks associated with how technology is reshaping physical infrastructure, how emerging BD (Big Data), AI (Artificial Intelligence) and Data Dcience& Competence Framework effects our future.

      12
  • conference paper[2019][T2][S002,S003][46]
    Higienos instituto kasmetinė mokslinė-praktinė konferencija „Hospitalinių infekcijų aktualijos“, gegužės 29 d., 2019: Hospitalinių infekcijų valdymas. Vilnius : Higienos institutas, 2019., p. 1-46

    Pranešimas Higenos instituto konferencijoje “Hospitalinių infekcijų aktualijos”, 2019.05.29. Vilnius, Green hotel, http://www.hi.lt/news/1481/1203/Konferencijoje-pristatytos-hospitaliniu-infekciju-valdymo-naujoves.html

      13
  • conference paper[2019][T2][S001,M001][2]
    Jašinskienė, E.
    ;
    18th World Congress of the Academy of Human Reproduction, 03-06 April, 2019, Dublin, Ireland. Dublin : the Academy of Human Reproduction, 2019., p. 1-2
      4
  • conference paper[2019][T2][M004,M001][1];
    Pauliukevičius, Alvydas Rimantas
    25th Annual WAML world congress: role of medical law in 21st century : Waseda University, Tokyo, Japan, August 4-8, 2019. Tokyo : World Association for Medical Law, 2019., p. 1
      19
  • research article[2019][S8][S002,S003][2]
    Lėka, Aušra
    ;
    ;
    Kasiulevičius, Vytautas
    ;
    Maslauskienė, Vilma
    ;
    Janonienė, Raimonda
    diena.lt. [Kaunas], 2019, lapkritis 27 d.., p. 1-2
      6
  • book[2019][K1a][S003,S004][175]
    Butler, Richard W.
    ;
    Gabor, Manuela R.
    ;
    Oltean, Flavia D.
    ;
    Zivitere, Marga
    ;
    Riashchenko, Viktoriia
    ;
    Oborenko, Zaiga
    ;
    Kinderis, Remigijus
    ;
    Klempa, Martin
    ;
    Bujok, Petr
    ;
    Porzer, Michal
    ;
    Niemiec, Dominik
    ;
    Jegere, Sarmite
    ;
    Spiriajevas, Eduardas
    ;
    Lusena-Ezera, Inese
    ;
    Soovali-Sepping, Helen
    ;
    Budrytė-Ausiejienė, Laurencija
    ;
    Grospina, Ilze
    ;
    ;
    Dehtjare, Jevgenija
    ;
    Machova, Renata
    ;
    Zsigmond, Tibor
    ;
    Odia, James O.
    ;
    Idowu, Mobolaji A.
    ;
    Jóhannsdóttir, Lara
    ;
    Cook, David
    ;
    Minelgaite, Inga
    ;
    Iždonaitė-Medžiūnienė, Inga
    ;
    Denyshchenko, L.V
    ;
    Zavarika, Galina
    ;
    Zelenko, Olena
    Klaipėda : Klaipėdos valstybinė kolegija, 2019

    Tourism may be described variously because of its “close” relationships with other social sciences, including economics, politics, sociology, cultural anthropology, psychology and even law and statistics. Generator of profound transformations in social dynamics, tourism has also stated as a factor of progress and civilization, as a promoter of international relations and, more recently, the argument of globalization and sustainable development. The team of authors in the collective monograph examines a significant range of theoretical aspects and practical features in these thematic directions: tourism destination development, business models and strategies in tourism, human resources, learning and organization studies in tourism, public policy and environmental management in tourism, information technology and management information systems in tourism and et cetera. As the main practical result of the study, it is worth noting the author’s approach to improving the methodological toolkit for assessing the development and transformation processes in the tourism industry under the conditions of globalization. Collective monograph can be used in decision-making at diferent level of tourist business and infrastructure, and at level of local governments, in formation of competitive advantages and development of tourism. Results of collective monograph can also be used by students and scientists in higher education in tourism management.

      40
  • book part[2019][Y1][S002][17]
    Good neighbourhood treaties of Poland : Political, security and social relations / edited by Karina Paulina Marczuk. Cham : Palgrave Macmillan, 2019. ISBN 9783030126148., p. 207-223

    Lithuania and Poland share a long history together dating from the Commonwealth of the Two Nations. However, in modern history, the most difficult period was the twentieth century, when territorial disputes arose between the two countries as a result of the reorganisation of the whole political system of Europe and the transition to the system of nation-states. This aggravated relations between the two nations for a long time and has had a significant impact on further relations between Lithuania and Poland, including the episode of entering into the Treaty Between the Republic of Poland and the Republic of Lithuania on Friendly Relations and Good-Neighbourly Cooperation in 1994 (hereafter the Treaty) (Traktat mied̨zy Rzeczap̨ospolita ̨ Polska a Republika Litewska o przyjaznych stosunkach i dobrosas̨iedzkiej współpracy, 1995). The circumstances of the signing of the Lithuanian-Polish treaty, the last such treaty among all those Poland concluded with its neighbours, clearly reflect the complexity of the relations between Lithuania and Poland. However, while taking account of the intensity of those relations and their periodic ups and downs, we may state that great potential still exists for their further development. When researching the relations between Lithuania and Poland in depth, one finds that they are not easy to understand. In the mass media there is a wide range of articles in which both scholars and politicians, as well as active ordinary members of society, speak in the most diverse ways about the relations between Lithuania and Poland. Most often, such views relate to the issue of national minorities and their rights on both sides of the common border. The long, common history shared by Lithuania and Poland still has a considerable impact on current relations and adds an extra burden. In short, any analysis of Lithuanian-Polish relations is complicated in terms of both content and methodology. In this sense, the Lithuanian-Polish Treaty provided a useful tool for systematising relations between Lithuania and Poland in such fields of bilateral cooperation as the military and security, institutions, the economy and trade, cross-border issues, infrastructure (energy and transport), the protection of national minorities, cultural cooperation, and cooperation in the fields of science, education and justice. This list naturally allows us to see a more complex area of relations and to distance ourselves from the issue of ethnic minorities that is given such enormous attention by the media. This chapter does not touch upon the problem of national minorities, because that problem is very broad, often discussed and heavily politicised. Moreover, because it is often perceived as a cornerstone of Lithuanian-Polish relations, it has already been well researched. Another issue that will not be touched on here is cooperation in the field of justice, because it is a technical judicial administrative question where all cooperation is carried out on the basis of approved international procedures.

      47
  • Item type:Publication,
    Nepageidaujamų įvykių valdymas ligoninėje
    [Management of adverse events in the hospital]
    research article[2019][S4][S002,S003][23];
    Kostereva, Aida
    Sveikatos politika ir valdymas = Health policy and management. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019, Nr. 1 (11)., p. 40-62

    Kiekvienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ) tikslas suteikti saugias ir kokybiškas paslaugas pacientams, tačiau kartais teikiant sveikatos priežiūros (toliau – SP) paslaugas susiduriama su nepageidaujamais įvykiais (toliau – NĮ), kurių nepavyksta išvengti. NĮ gali pakenkti pacientui ir sukelti negrįžtamas sveikatos problemas, todėl pacientų sauga ir NĮ medicinoje išlieka globalinė problema visame pasaulyje. Pastaruoju metu mūsų šalyje ir pasaulyje gausėja tyrimų, įrodančių, kaip užtikrinti pacientų saugą (toliau – PS), kaip teikti kokybiškas paslaugas SP sektoriuje ir sumažinti NĮ skaičių. Europos Taryba 2009 m. pateikė rekomendacijas, kaip tobulinti PS, tačiau 2014 m. atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad NĮ išlieka ASPĮ problema Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse. Kiek vėliau, 2017 m., nuspręsta, kad pateiktos rekomendacijos nacionaliniu lygiu nepakankamai įgyvendintos. Europos Komisija įvertino, kad vis dar yra trūkumų: bendradarbiavimo stoka tarp ES šalių, saugos kultūros įgyvendinimo, žinių ir įgūdžių analizuojant NĮ trūkumai. Straipsnyje analizuojama, kaip sekasi Lietuvoje įgyvendinti NĮ politiką, kodėl Lietuvoje ir ES šalyse patvirtintas privalomų registruoti nepageidaujamų įvykių sąrašas, tačiau šių įvykių registravimas vyksta vangiai, apie daugumą jų nepranešama, slepiamas jų realus skaičius ir dažnis, neanalizuojamos priežastys. Per praktinį didelės ligoninės pavyzdį atliekant atvejo studiją ir kokybinį tyrimą bandoma identifikuoti NĮ valdymo veiksnius, kurie yra barjeras veiksmingai vykdyti NĮ valdymo politiką SP įstaigose. Įžvelgiamos prielaidos sėkmingam NĮ valdymui: NĮ pranešimų sistemos elektronizavimas, kokybės standartų sukūrimas ir jų kontrolė, strateginė, tęstinė ir nuolatinė SP įstaigos administracijos lyderystė bei viso personalo įtraukimas jį motyvuojant, pritaikyti padalinio reikmėms mokymai, organizacinės kultūros laikantis konfidencialumo ir mokymosi iš klaidų palaikymas. Taip pat pastebėti ir trūkumai: žinių ir įgūdžių stoka, baimės būti nubaustam ir pažemintam įveikimas, grįžtamojo ryšio trūkumas, nacionalinės NĮ IT sistemos nebuvimas. Tai riboja NĮ valdymo proceso efektyvumą ir nacionaliniu, ir įstaigos mastu. Sėkmingas NĮ valdymo pasirinkimas tiesiogiai priklauso ir nuo vidinės tinkamos ASPĮ politikos, veiklos ir lyderystės. Nuosekliai ir ilgalaikėje perspektyvoje remiantis europinėmis rekomendacijomis planuojamos, organizuojamos ir kontroliuojamos priemonės stebint ir vertinant jų rezultatus padeda pasiekti tikslus. Dar kartą patvirtinta, kad, norint išvengti NĮ ateityje, būtina juos registruoti ir nuolat analizuoti. Todėl ES šalių NĮ valdymo politikos pamatas – tinkamo NĮ valdymo modelio, priklausomai nuo sistemos brandos, pasirinkimas; valdymo modelis apima pranešimų sistemos diegimą ASPĮ, jų analizavimą ir prevencijos veiksmų sudarymą bei įgyvendinimą. Tai padeda dalytis patirtimi, nuolat analizuoti, mokytis iš klaidų ir formuoti naują požiūrį ir PS kultūrą.

      105  39
  • Item type:Publication,
    Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje hospitalizuotiems pacientams bei jų artimiesiems namuose būtinų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų poreikis
    [The need of the health and social care services at home for patients hospitalized in the nursing hospital]
    research article[2019][S4][S002,S003][21];
    Sveikatos politika ir valdymas = Health policy and management. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019, Nr. 1 (11)., p. 96-116

    Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, visuomenė sensta: daugėja vyresnio amžiaus žmonių, kuriems dažniausiai pasireiškia poliligotumas, kai asmenys serga keliomis lėtinėmis ligomis, kurios sukelia didesnio kompleksinio požiūrio reikalaujančių ilgalaikių paslaugų, t. y. kompleksinių, koordinuotai teikiamų ilgalaikių sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos paslaugų, poreikį. Tarptautinės institucijos, tokios kaip Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, pabrėžia, kad šiam augančiam poreikiui patenkinti būtina pertvarkyti stacionarinį asmens sveikatos priežiūros sektorių ir pereiti prie ambulatorinės priežiūros, daugiau išteklių skiriant ilgalaikei priežiūrai. Europos Komisija 2019 m. pabrėžia, kad Lietuvoje vyraujantis institucinės priežiūros modelis nepakankamai patenkina besikeičiančios (senstančios) visuomenės poreikius integruotoms, ilgalaikėms priežiūros paslaugoms gauti. Teigiama, kad sparčiai senėjančioje Lietuvos visuomenėje integruotų socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų poreikis ir toliau didės, o gerai veikiančios ir veiksmingos ilgalaikės priežiūros užtikrinimas ir deinstitucionalizavimas išliks svarbiu ateities iššūkiu. Todėl šio straipsnio tikslas – išanalizuoti pacientų, hospitalizuotų slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, ir jų artimųjų poreikius gauti sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas namuose. Siekiant įvertinti pacientų, hospitalizuotų slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, ir jų šeimos narių poreikį gauti integruotas slaugos, socialines ir kitas paslaugas namuose, 2019 m. birželį–liepą anketinės apklausos metodu apklausti VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės (toliau – slaugos ligoninė) 345 pacientai ar jų šeimos nariai, ir tai sudarė 21 proc. slaugos ligoninėje per metus hospitalizuotų asmenų, jų artimųjų skaičiaus. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei pusei lėtinėmis ligomis sergančių pacientų niekada nebuvo teikiamos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos namuose (52 proc. nurodė, kad niekada namuose nelankė šeimos gydytojas, 57 proc. – niekada negavo slaugytojo paslaugų namuose), taip pat dauguma (80 proc.) negavo socialinių paslaugų, teikiamų namuose, ir nežinojo (57 proc.) apie savivaldybėje organizuojamas ir teikiamas socialines paslaugas. Dauguma (59 proc.) respondentų pageidautų ilgalaikių, nuolatinių priežiūros paslaugų paciento namuose ir kad sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos namuose būtų teikiamos kartu (90 proc.), tačiau už paslaugas namuose nesutiktų papildomai mokėti (60 proc.). Nustatyta, kad skirtingas teisinis reglamentavimas iš esmės neleidžia asmeniui organizuoti ir teikti lanksčių, poreikius atitinkančių integruotų, koordinuotai teikiamų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų namuose.

      241  59