Liekė, Birutė
Z kartos motyvaciją sąlygojantys veiksniai darbo aplinkojeItem type:ETD, [Motivational Factors that Influence Generation Z within Work Environment]master thesis[2020][S003]Kurklytė, UnėMokslinėje literatūroje gausu straipsnių nagrinėjančių kartų teorijas. Skirtingų kartų atstovai reprezentuoja skirtingas vertybes ir požiūrį, todėl natūralu, kad susidūrus šioms kartos gali kilti tarpusavio nesutarimai. Norint to išvengti, labai svarbu pažinti skirtingų kartų bruožus. Viena jauniausių kartų atstovų grupių yra Z karta, kuri kasmet sudaro vis didesnę darbo rinkos dalį. Siekiant sėkmingai integruoti šios kartos atstovus į darbo rinką bei juos išlaikyti, labai svarbu suprasti, kas sąlygoja jų motyvaciją darbo aplinkoje. Darbo tikslas nustatyti veiksnius sąlygojančius Z kartos motyvaciją darbo aplinkoje. Pirmiausia buvo atlikta mokslinės literatūros analizė ir sudaryti bendrųjų ir specifinių veiksnių sąlygojančių Z kartos motyvaciją blokai. Toliau panaudojus kiekybinio tyrimo metodą buvo sudaryta anketinė apklausa. Darbui su gautais respondentų atsakymais buvo panaudota statistinė duomenų analizė. Gauti rezultatai atskleidė, kad didžiausią svarbą respondentų motyvacijai turi darbo grafikas, darbo užmokestis ir vadovas. Labiausiai motyvuojantys specifiniai veiksniai: gerbiamas darbuotojų asmeninio gyvenimo ir darbo balansas; lygybė nepriklausomai nuo rasės, lyties tapatybės, seksualinės orientacijos, tautybės ir religijos; laiku mokamas atlyginimas; lanksčios darbo valandos ir dienos; galimybė užimti aukštesnes pozicijas. Taip pat respondentus labiausiai motyvuotų šie vadovo bruožai: grįžtamojo ryšio suteikimas; atvira komunikacija; pozityvus požiūris; darbuotojų idėjų išklausymas ir įgyvendinimas; objektyvumas; kompetencija; gyvas bendravimas. Socialiniuose santykiuose didžiausią reikšmę respondentų motyvacijai turėtų pagarba, bendradarbiavimas, lygybė. Atliktas tyrimas parodė, kad pardavėjus – konsultantus labiau nei aukštesnių pozicijų darbuotojus motyvuotų lanksčios darbo valandos ir dienos, socialinių medijų naudojimas darbo aplinkoje, technologiškai pažengusios darbo priemonės. Aukštesnių pozicijų darbuotojus labiau nei pardavėjus – konsultantus motyvuotų vadovo kompetencija; galimybė užimti aukštesnes pozicijas; įmonėje teikiama pirmenybė vidiniams kandidatams užimti aukštesnes pozicijas. Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp skirtingą darbo stažą turinčių darbuotojų egzistuoja tik ties veiksniais: lanksčios darbo valandos, lanksčios darbo dienos. Šie veiksniai labiausiai motyvuotų darbuotojus dirbančius nuo 6 iki 12 mėnesių, mažiausiai darbuotojus dirbančius nuo 1 iki 3 metų.
56 19 Stresas ir jo įtaka pedagoginiam darbuiItem type:ETD, [Stress and Its Influence on Pedagogical Work]master thesis[2020][S003]Jaroš, ErikaPsichologinę ir fiziologinę įtampą patiria devyni iš dešimties šalies gyventojų, o kas penktas suaugęs Lietuvos žmogus tikina, kad streso būsenoje atsiduria dažnai. Tokius rezultatus parodė atliktas sociologinis tyrimas, kurį vykdė bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai"1. ETUCE projekto apklausa "Stresas darbe", kurią koordinavo Lietuvos švietimo profesinė Sąjunga, pateikė duomenis, kad iš 500 Europos mokyklų (tarp jų 15 Lietuvos mokyklų) 54 % Lietuvos mokytojų gyvena jausdami įtampą, jaučiasi nesaugiai. 59 % pedagogų teigia, kad jų krūvis per didelis, o 74 % pedagogų mano, kad per didelis emocinis krūvis (ES aukščiausias rodiklis 67 %). Lietuva viršija ES rodiklius. Per didelis darbo krūvis daugiausiai sukelia stresą ir daro neigiamą įtaką pedagogo asmeniniam gyvenimui ir ugdymui. Lietuvos ir Didžiosios Britanijos vykdytame tyrime Keturakis (2011), pabrėžia, jog Lietuvių streso lygis yra rimtas signalas, kad žmogiškieji šalies resursai yra atsidūrę gana pavojingoje padėtyje. Svarbu nustatyti ne tik nerimo lygius, tačiau ir surasti tinkamiausias streso įveikos strategijas, kurios užtikrintų produktyvų gyvenimą, bei darbą. Probleminiai klausimai - Kokie veiksmai lemia streso būsenas pedagogų darbe. Kokios streso įveikos strategijos dažniausiai pasitaiko tarp pedagogų. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos pedagogai stresą patiria dažnai (3 – 4 kartus per savaitę), kas įrodo pedagoginio darbo stresiškumą. Stresas darbe ne tik sukelia sveikatos sutrikimus, bet ir turi poveikį darbo rezultatams. Nustatyta, kad depresuojančių darbuotojų darbo rezultatai septynis kartus mažesni nei nedepresuojančių (Kulvinskienė, Bandzienė, 2008). Tyrimo rezultatai parodė, kad vis tik didesnė dalis mokytojų žino kaip ar stengiasi numalšinti stresą, bando įvairius būdus ir metodus. Mokytojai pasirinko fizinę veiklą, gryną orą kaip streso mažinimo būdą. Taip pat paminėjo, kad jiems padeda įveikti stresą pokalbiai su kolegomis, artimaisiais, šeimos nariais. Poilsis, miegas ir ramybė jiems padeda sumažinti stresą. Dalis pedagogų pasirinko koncertus, filmus ir kt. aplinkos pakeitimo būdus. Mokytojai mano, kad jiems padeda įveikti streso būseną pozityvus mąstymas, mintys. Taip pat pedagogai pažymėjo, kad svarbus streso įveikimo būdas – laiko, veiklų planavimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad 40.7% mokytojų nurodė, kad patiria dirglumą, emocinį labilumą, nervų sistemos jautrumą, iš to galima daryti išvadą, kad šie mokytojai patiria psichologinį stresą. Taip pat 15.6% respondentų pažymėjo, kad susiduria su galvos skausmais, o 14.6% kankina nemiga. Tarp mokytojų pateiktų atsakymų taip pat buvo manėti tokie požymiai: skrandžio ir virškinimo sistemos sutrikimai, susikaupimo stoka, išsiblaškymas, mitybos elgesio pakeitimai, širdies kraujagyslių sistemos sutrikimai. Visi šie požymiai yra būdingi psichologiniam stresui.
106 29 Lietuvos įmonių darbuotojų patiriamas stresas: jo priežastys ir raiškaItem type:ETD, [Occupational Stress of Employees in Lithuania‘s Companies: Its Causes and Effects]master thesis[2019][S003]Liutkauskė, RūtaLicencinė sutartis Nr. Patiriamas darbinis stresas yra aktuali problema kiekvienai organizacijai: 25% darbuotojų Europoje teigia, kad darbe nuolat patiria stresą. Toks pat skaičius darbuotojų tvirtina, kad darbas neigiamai veikia jų sveikatą. Darbinis stresas neigiamai atsiliepia ne tik darbuotojų fizinei bei psichologinei sveikatai, bet kartu ir mažina pasiekiamus bendrus organizacijų veiklos rezultatus, o organizacijos ir valstybė kas metus dėl to patiria nemažų finansinių nuostolių. Todėl šiame darbe yra nagrinėjama kokie veiksniai lemia stresines situacijas Lietuvos įmonių darbuotojams, kaip stresas pasireiškia tarp darbuotojų ir ar patys darbuotojai jaučia jo pasekmes. Magistrinio darbo „Lietuvos įmonių darbuotojų patiriamas stresas: jo priežastys ir raiška“ tikslas yra ištirti Lietuvos įmonių darbuotojų patiriamo darbinio streso priežastis ir jų raišką. O tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti mokslinę literatūrą, atskleidžiant darbinio streso sampratą, veiksnius, raišką bei streso įveikimo ypatumus, išanalizuoti darbinio streso tyrimams taikomus teorinius modelius, išskirti Lietuvos įmonių darbuotojų darbinį stresą lemiančius veiksnius, išskirti Lietuvos įmonių darbuotojų patiriamo darbinio streso raiškos ypatumus. Siekiant darbo tikslo, yra nagrinėjamos darbinio streso apibrėžimo problemos, nagrinėjamos patiriamo streso rūšys ir aiškinamasi kas jį sukelia, analizuojamos žmogaus organizmo reakcijos į stresą ir jo poveikis darbo vietoje, analizuojami darbinio streso teoriniai modeliai bei bandoma išsiaiškinti kaip jį įveikti. Tam, kad išsiaiškinti kokie veiksniai lemia Lietuvos įmonių darbuotojų patiriamą stresą bei jo raiškos būdus, buvo atliktas empirinis Lietuvos įmonių darbuotojų tyrimas. Jis parodė, kad įmonėse gali būtų keliami per aukšti darbo reikalavimai bei gali būti pakankamai įtempti santykiai tarp kolegų. Taip pat tyrimas parodė, kad bendras patiriamo streso lygis Lietuvoje nėra aukštas. Streso raiškos tyrimas parodė, kad moterys yra labiau linkusios patirti stresą nei vyrai, stresą labiau patiria privataus Lietuviško kapitalo įmonės ir viešojo sektoriaus įmonės nei užsienio kapitalo įmonės, o stresas darbuotojams pasireiškia dažniau fiziniais simptomais, nei psichologiniais. Taip pat pastebėta, kad stresas nedaro įtakos darbuotojų norui tobulėti ir tai, kad stresas retai daro įtaką darbuotojų pasiekiamiems rezultatams. Išanalizavus bendrai visus gautus duomenis, buvo padarytos išvados, kad didžioji dalis darbuotojų pripažįsta, kad jie retai jaučia psichologines ar fiziologines streso pasekmes.
73 16 Darbinis stresas ir vadovo vaidmuo jo valdymeItem type:ETD, [Labor stress and the role of a manager in its management]master thesis[2018][S003]Subačiūtė, IevaStresas – neatsiejama kiekvieno šiuolaikinio darbuotojo gyvenimo dalis. Nepaisant to, jog organizacijos savo išteklius skiria įvairiems mokymams, darbo našumui ir jo didinimui, vis dar juntama dėmesio stoka darbinėje aplinkoje patiriamų emocijų ir streso valdymui. Tema yra aktuali bet kokio tipo ar dydžio organizacijose – tiek privačiame, tiek ir viešajame sektoriuje. Pirmajame skyriuje darbinis stresas yra nagrinėjamas teoriniu aspektu: apibrėžiama jo sąvoka, išskiriami jį sukeliantys veiksniai ir galimos pasekmės. Antrajame skyriuje į šią problemą žvelgiama praktiniu aspektu: pateikiami individualūs darbinio streso valdymo būdai ir nurodomas teorinis vadovo vaidmuo valdant organizacijoje kylantį stresą. Trečiajame skyriuje siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių darbuotojai patiria darbinį stresą ir kokiomis priemonėmis vadovai-lyderiai siekia šią problemą spręsti, pateikiamas empirinis tyrimas – anoniminė darbuotojų apklausa ir struktūruotas interviu su vadovais.
63 31 - master thesis[2017][S003]Leonavičiūtė, Aušra
Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos lyčių lygybės raiškos lygis lyderystėje ir nustatyti konkretūs būdai, kurie paskatintų pripažintų vyrų ir moterų lyderių lygybę šioje srityje. Pirmoje darbo dalyje analizuojami teoriniai lyčių lyderystės aspektai, aptariant lyderystės sampratą, jos santykį su vadovavimu, pagrindinius lyderio bruožus, taip pat lyties įtaką lyderystėje bei lytims būdingus lyderystės stilius ir savybes. Antroje dalyje pateikiama lyčių lygybės indeksą sudarančių sričių – darbo, pinigų, žinių, laiko, galios ir sveikatos statistinių duomenų Lietuvoje ir Europos Sąjungoje analizė, atskleidžianti realią vyrų ir moterų situaciją kiekvienoje srityje. Trečioje dalyje, remiantis kiekybinio tyrimo – anketinės apklausos tyrimo rezultatais, pateikiamos konkrečios skirtingų lyčių lyderių savybės, įvertinama lyties įtaka lyderystėje darbuotojų požiūriu bei atskleidžiami veiksmai, kurie paskatintų lyčių lygybę lyderystėje. Išnagrinėjus teorinius, statistinių duomenų ir kiekybinio tyrimo lyčių lygybės lyderystėje aspektus, pateikiamos magistro baigiamojo darbo išvados ir pasiūlymai.
15 13 X ir Y kartų motyvacijos ypatumai: paslaugų centro atvejo analizėItem type:ETD, [Generational differences in motivation: shared service centre case study]master thesis[2017][S003]Sereičikienė, DagnėŠiomis dienomis nagrinėjant bet kokią socialinę, ekonominę, politinę problemą ar įvykį dažnai išgirsime diskutuojant apie kartų skirtumų problematika. Bemaž plačiausiai ši tema diskutuojama nagrinėjant ir gilinantis į darbinius santykius. Pagrindinė darbinių santykių sudedamoji dalis – motyvacija, nes tai vienas pagrindinių įrankių žmogaus sėkmingai ir produktyviai veiklai užtikrinti. Žmonės saviti ir motyvacijos įrankiai turi būti pritaikyti ir nukreipti į kiekvieno poreikius. Lietuvoje įsteigti paslaugų centrai tampa svarbia mūsų ateities ekonomikos dalimi. Šiuo darbu tikslas - nustatyti skirtumus tarp X ir Y kartų darbuotojus motyvuojančių šaltinių. Tokiam rezultatui pasiekti atlikta literatūros analizė bei pasirinktas kiekybinio tyrimo metodas – apklausa. Tyrimas vyko viename iš paslaugų centrų įsikūrusiame Lietuvoje. Atlikus literatūros analizę buvo suformuluotos 2 tyrimo hipotezės: Ha. X kartą labiau įtakoja išorinio saviįvaizdžio motyvacijos ir vidinio tikslo motyvacijos šaltiniai nei Y kartą; Hb. Y kartą labiau įtakoja vidinio proceso motyvacijos, instrumentinės motyvacijos ir vidinio saviįvaizdžio motyvacijos šaltiniai nei Y kartą. Tyrimo metu siekta nustatyti ar egzistuoja esminiai skirtumai tarp X ir Y kartas motyvuojančių šaltinių, taip pat nustatyti ar egzistuoja skirtumai tarp X ir Y kartas motyvuojančių šaltinių pagal kitus demografinius kriterijus, taip pat nustatyti ar egzistuoja esminiai skirtumai tarp visų paslaugų centro darbuotojų motyvuojančių šaltinių pagal kitus demografinius. Atlikus gautų duomenų statistinę analizę hipotezė Ha buvo atmesta, o Hb hipotezė iš dalies pasitvirtino, nes instrumentinė ir vidinio saviįvaizdžio motyvacija yra labiau būdinga Y kartai nei X kartai. Taip pat tyrimo rezultatai atskleidė, kad instrumentinė motyvacija žymiai stipresnė Y kartos vyrų tarpe nei moterų. Analizuojant visų darbuotojų duomenis pagal kitus demografinius rodiklius, nustatyta, kad vidinio proceso ir instrumentinė motyvacija statistiškai reikšmingesnė vyrų tarpe, taip pat instrumentinė motyvacija labiau būdinga operacijų specialistais dirbančių asmenų tarpe, taip pat vidinio tikslo motyvacijos šaltinis labiau išreikštas analitikų, koordinatorių bei vadovų tarpe. Darbas sudarytas iš įvado, trijų dalių − teorinės, metodologinės bei tyrimo analizės, išvadų ir pasiūlymų, literatūros sąrašo, santraukų lietuvių ir anglų kalbomis, priedų.
46 28