Neifachas, Sergejus
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos kaip besimokančios organizacijos modeliavimasItem type:ETD, [Modelling of Preschool Education Institutions as a Learning Organization]master thesis[2022][S003]Kirdeikienė, EditaMagistro darbe analizuojami mokslinių studijų šaltiniai apie besimokančios organizacijos sampratą ir veiklos modeliavimo prielaidas švietimo organizacijose, apibrėžta besimokančios organizacijos koncepcija ir jos raiška ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Reflektuojant švietimo kaitos dokumentus pateikiamas besimokančios organizacijos modelis ir jo raiškos ypatumai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Analizuojant besimokančios organizacijos veiklos modelio raišką ieškoma geros praktikos pavyzdžių Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų praktikoje. Tuo tikslu atliekamas kokybinis tyrimas taikant pusiau struktūruoto interviu metodą. Tyrimu siekiama atskleisti ar ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra prielaidos besimokančios organizacijos bruožų raiškai ir veiklos modeliavimui.
108 12 Ikimokyklinio ugdymo įstaigų savarankiškumas švietimo politikos kaitos procesuoseItem type:ETD, [The Autonomy of Preschool Institutions in Education Policy Change Processes]master thesis[2022][S003]Mamedova, EigintėŠvietimo įstaigų savarankiškumas švietimo politikos prioritetas. Vykstantys globalizacijos procesai suformulavo poreikį decentralizuoti švietimą, perduodant galimybę pačioms ugdymo įstaigoms priimti vis daugiau sprendimų. Tačiau ryškėja švietimo autonomijos aspektai, kad ugdymo įstaigos gali turėti skirtingą joms suteiktą savarankiškumo lygį, tai gali lemti sprendimų priėmimo procesą ir jo įgyvendinimo galimybes. Todėl šiame darbe buvo sprendžiami šie probleminiai klausimai: Kiek savarankiškumo turi ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kaip ir kokias savarankiškąsias valdymo funkcijas įgyvendina ikimokyklinio ugdymo įstaigos? Darbo tikslas: Atskleisti ikimokyklinio ugdymo įstaigų savarankiškumo raišką švietimo politikos kaitos procesuose. Darbo uždaviniai: teoriškai pagrįsti švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo procesą viešajame sektoriuje; išsiaiškinti, kokios savarankiškumo sritys atskleidžia ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ir kaip jos įgyvendinamos; atskleisti ikimokyklinio ugdymo įstaigų savarankiškumo raišką viešojo valdymo kontekste; ištirti ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų nuostatas ikimokyklinio ugdymo įstaigų savarankiškumo funkcijų įgyvendinime. Tyrimo metodai: mokslinių šaltinių, dokumentų analizė, kokybinio tyrimo interviu strategija. Tyrimo rezultatai. Tyrimas buvo atliekamas remiantis vadybinių valdymo funkcijų kontekste, per kurias buvo išskirtos ikimokyklinio ugdymo įstaigų valdymo sritys, kuriose labiausiai gali reikštis įstaigos savarankiškumo požymiai. Tyrime dalyvavo 9 Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos valdymo procese atsispindi vadybinių valdymo funkcijų įgyvendinimas, o per jas ryškėja, kiek suteikta savarankiškumo sprendimų priėmimui ir kaip tai įgyvendinama. Atlikto tyrimo rezultatai išryškino, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos turi gana didelį joms suteiktą savarankiškumo lygį įvairiose valdymo srityse. Didesnis savarankiškumas atsispindi planavime, kontrolėje; mažesnis organizavime ir vadovavime. Išsiaiškinta, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra dalinai savarankiškos strateginio plano kūrime. Savarankiškumas atsiskleidė ugdymo turinio kūrime, ugdymą papildančių programų diegime, vaikų pasiekimų vertinimo planavime ir organizavime, pedagoginio ir nepedagoginio personalo atrankoje, vidaus audito vykdyme. Maža galimybė savarankiškai priimti sprendimus išryškėjo pavaduotojų atrankos etape, pareigybių etatų ir normatyvų formavime, finansų valdyme.
66 20 Mokymo(si) aplinkos kaitos politika: naujų tendencijų kontekstinė analizėItem type:ETD, [Policy of change in the teaching]master thesis[2014][S003]Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014-04-28Magistro baigiamajame darbe analizuojama mokymo(si) aplinkos kaitos politika, nustatant naujų tendencijų kontekstinės raiškos turinį. Įvade atskleidžiamas tyrimo aktualumas, formuluojama problema, tyrimo tikslas, objektas ir uždaviniai. Pirmoje ir antroje darbo dalyse pateiktos teoriniuose šaltiniuose plačiai išnagrinėtos mokymo(si) aplinkos kaitos politikos problemos, numatomos kaitos prielaidos, išskiriami naujų tendencijų raiškos kontekstai Lietuvos ir Europos lygmeniu. Trečioje ir ketvirtoje darbo dalyse pagrindžiama tyrimo metodologija, sudaromas tyrimo dizaino modelis, pristatomi kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo rezultatai. Formuluojamos rekomendacinio pobūdžio išvados.
15 24