Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/21772
Rodoma1 - 10 iš 15
  • Item type:Publikacija,
    Kai kurios kriminologinės problemos dvidešimtmečio socialinių pokyčių Lietuvoje kontekste
    [Some essential criminological problems in the context of the social changes in Lithuania during the last twenty years]
    research article[2014][S4][S001][20];
    Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014, Nr. 21(1)., p. 259-278

    Straipsnyje nagrinėjama kriminogeninių procesų dinamika dėsningų bei neprognozuojamų socialinių, ekonominių, politinių pokyčių fone, ieškoma metodologinio pagrindo kriminogeninių faktorių prognozavimui tobulinti. Analizuojamos aktualios nusikalstamumo prevencijos problemos, nusikalstamumo raidos rodikliai Lietuvoje, kriminalinės viktimizacijos pagrindiniai rodikliai, nusikaltimų baimės raida Lietuvoje, kriminologijai svarbūs nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybės bruožai.

      29  12
  • Item type:Publikacija,
    Šiuolaikinio registruoto nusikalstamumo Lietuvoje pagrindiniai bruožai
    [The main features of contemporary criminality in Lithuania]
    research article[2012][S4][S001][14]
    Jurisprudencija = Jurisprudence : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, Nr. 19(4)., p. 1619-1632

    Straipsnyje pateikiama šiuolaikinio registruoto nusikalstamumo Lietuvoje statistinių duomenų kriminologinė analizė. Analizuojamas 2004–2011 m. laikotarpis apima nuoseklios valstybinės nusikalstamų veikų ir asmenų, įtariamų jas padarius, registracijos laikotarpį, kai nebuvo didesnių baudžiamųjų įstatymų pakeitimų. Straipsnyje analizuojami pagrindiniai šiuolaikinio nusikalstamumo paplitimo rodikliai (būklė, lygis), šių rodiklių teritoriniai ypatumai mieste ir kaime, užregistruotų nusikaltimų struktūros pagal nusikaltimų rūšis dinamika, nagrinėjami šiuolaikinio nusikalstamumo struktūros pokyčiai ekonominės krizės laikotarpiu bei asmenų, įtariamų padarius nusikalstamas veikas, struktūros pokyčiai pagal amžių, lytį, užimtumą, nusikalstamo elgesio pakartotinumą bei grupiškumą. Analizuojama taip pat ir šių asmenų fizinė psichologinė būsena nusikalstamos veikos darymo metu (neblaivūs, apsvaigę nuo kitų narkotinių medžiagų). Straipsnyje atskirai analizuojami duomenys apie suaugusius ir nepilnamečius fizinius bei juridinius asmenis.

      19  27
  • Item type:Publikacija,
    Kriminalinės viktimizacijos Lietuvoje pagrindinių statistinių rodiklių kriminologinė analizė
    [Criminological analysis of the main statistical indicators of criminal victimisation in Lithuania]
    research article[2011][S4][S001][14]
    Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2011, Nr. 18(3)., p. 1163-1176

    Straipsnyje pateikiama registruotų viktimologinių duomenų Lietuvoje apie kriminalinę viktimizaciją kriminologinė analizė. Analizuojamas 2004–2009 m. laikotarpis apima nuoseklios valstybinės nusikalstamų veikų aukų registracijos laikotarpį, kai nebuvo didesnių baudžiamųjų įstatymų pakeitimų. Straipsnyje analizuojama fizinių asmenų ir juridinių asmenų kriminalinės viktimizacijos paplitimas Lietuvoje. Nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų registruotų fizinių asmenų skaičius 2004–2007 m. nuosekliai mažėjo (14,3 proc., palyginti su 2004 m.). Nuo 2008 m. atsirado naujų pokyčių – šių asmenų skaičius padidėjo maždaug 5 proc. Tuo tarpu juridinių asmenų registruotas skaičius per minėtą laikotarpį nuolat didėjo (29 proc., palyginti su 2005 m.1). Be to, juridiniai asmenys daugiau negu fiziniai asmenys nukentėjo nuo lengvesnio pobūdžio veikų – baudžiamųjų nusižengimų. Straipsnyje atskirai analizuojami duomenys apie suaugusius ir nepilnamečius fizinius asmenis, patyrusius kriminalinę viktimizaciją

      18  18
  • Item type:Publikacija,
    Kriminologija : vadovėlis
    book[2010][K2a1][S001][668];
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2010

    Vadovėlyje pateikiama dabartinės kriminologijos mokslo žinių sisteminė apžvalga, nusikalstamumo, jo priežastingumo raida Lietuvoje ir kitose ES šalyse. Vadovėlis skirtas teisės krypties studentams ir mokslininkams, taip pat visų socialinių mokslų studentams ir mokslininkams bei visiems, kas dalyvauja sprendžiant baudžiamosios ir apskritai socialinės politikos bei nusikalstamumo prevencijos problemas. Tikimės, jis bus naudingas visiems, besidomintiems kriminologijos problemomis, – švietimo darbuotojams, žurnalistams, verslininkams, visai visuomenei.

      759  367
  • book[2009][K2c][S001][60]; ; ;
    Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009

    Nusikalstamumo latentiškumo tyrinėjimų negalima atlikti remiantis vientik valstybine nusikalstamumo statistika. Šių duomenų patikimumą būtina kontroliuoti papildomais metodais. Leidinyje aprašoma visa eilė būdų, kuriais galima įvertinti latentinę nusikalstamumo dalį arba atskiras jo rūšis. Leidinys skirtas Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto studentams. Gali būti naudingas ir kitų fakultetų bei universitetų studentams.

      49  22
  • book[2008][K1a][S001][360]; ; ; ; ; ; ;
    Čepas, Algimantas
    ;
    Gavelis, Vytautas
    ;
    Justickaja, Svetlana
    ;
    ;
    Malinauskaitė, Jolita
    ;
    Mališauskaitė, Sonata
    ;
    Kalpokas, Vaidas
    ;
    Ūselė, Laura
    ;
    Valatkevičius, Darius
    Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2008

    Monografijoje nagrinėjama šiuolaikinio nusikalstamumo Lietuvoje raiška: būklė, struktūra, tendencijos, nusikalstamumo priežastingumo socialinių procesų charakteristika ir raida iki naujųjų Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų įsigaliojimo. Remiantis šia analize pateikiama nusikalstamumo raidos Lietuvoje prognozė iki 2015 m. Knyga skirta mokslininkams teisininkams bei kitiems socialinių mokslų specialistams (ypač politologams, sociologams, istorikams), taip pat teisininkams, dirbantiems praktinį darbą teisėsaugos ir kitose institucijose, studentams bei visiems, kas domisi Lietuvos dabartimi ir ateitimi.

      77  43
  • Item type:Publikacija,
    Smurtinio nusikalstamumo samprata, tendencijos ir šiuolaikiniai raiškos ypatumai Lietuvoje
    [The conception of violent criminality, tendencies and contemporary peculiarities in Lithuania]
    research article[2008][S4][S001][6]
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 1(103)., p. 16-21

    Straipsnyje aptariama kriminologinė smurtinio nusikalstamumo samprata bei analizuojami šiuolaikiniai smurtinio nusikalstamumo rodikliai Lietuvoje. Analizuojama smurto raiška visuomenėje ir valstybėje vykstant socialiniams procesams ir kaip jie identifikuojami galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Smurtas asmeniui daugelyje šio kodekso straipsnių yra nusikaltimo padarymo būdo sudedamoji dalis. Todėl pateikdama smurtinio nusikalstamumo sampratą autorė nurodo du pagrindinius privalomus smurtinių nusikaltimų kriminologinio apibrėžimo elementus: 1) smurtas kaip veikimo būdas ir 2) specifiniai šio smurto padariniai yra tikslas, kurio siekiama. Taip pat aptariami smurtinio nusikalstamumo sampratos ypatumai, pateikiami Lietuvos ir kaimyninių šalių kriminologų. Straipsnyje taip pat nagrinėjama visuotinai smurtiniam nusikalstamumui priskiriamų nusikaltimų - nužudymų, sunkių sveikatos sutrikdymų bei išžaginimų - Šiuolaikinė raiška ir raida Lietuvoje. Bendroje registruoto nusikalstamumo struktūroje šie nusikaltimai sudaro apie 1,5 proc. Smurtinių nusikaltimų struktūroje šiuo metu maždaug trečdalį sudaro nužudymai, sunkūs sveikatos sutrikdymai - apie 40 proc., o išžaginimai-apie 25 proc. "Nužudymų registruotas skaičius Lietuvoje nuo 1994 m. iki 2006 m. sumažėjo daugiau kaip 40 proc.; sunkių sveikatos sutrikdymų - 12 proc. o išžaginimų skaičius nuo 1994 m. iki baudžiamųjų įstatymų reformos buvo stabilus, tačiau įvykdžius reformą, dvigubai padidėjęs išžaginimų skaičius 2003-2006 m. laikotarpiu taip pat išliko stabilus.

      86  13
  • Item type:Publikacija,
    Saugumo jausmo ir nusikaltimų baimės raida Lietuvoje
    [The Development of sense of safety and fear of crime in Lithuania]
    research article[2006][S4][S001][6]
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006, Nr. 1(79)., p. 25-30

    Atliktų tarptautinių viktimologinių tyrimų pagrindu straipsnyje aptariamas Lietuvos gyventojų saugumo jausmo ir nusikaltimų baimės raida Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį. Teorinės visuomenės ir valstybės saugumo prielaidos nagrinėjamos tarptautinio saugumo studijų po šaltojo karo pagrindu. Saugumo samprata nagrinėjama trimis lygiais: individualiu, nacionaliniu ir tarptautiniu. Individų ir įvairių gyventojų socialinių grupių saugumui turi įtakos kariniai, ginybiniai, politiniai, ekonominiai ir kiti socialiniai veiksniai bei aplinkos ir jos apsaugos kokybės veiksniai. Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama viktimologiškai svarbioms grėsmėms, kurios kyla socialinėje aplinkoje. Socialinė aplinka kuria neišvengiamą socialinį, ekonominį ir politinį spaudimą. Socialinės grėsmės turi daug apraiškų. Plačiau aptariamos fizinės grėsmės (skausmas, sužeidimas, mirtis, sveikatos sutrikdymas). Lietuvos gyventojų saugumo jausmą formuoja būtent fizinio saugumo dalykai; kitos grėsmės turi nedidelę įtaką Lietuvos žmonių saugumo jausmo formavimuisi ir iš to kylančiai nusikaltimų baimei.

      24  28
  • Item type:Publikacija,
    Nedarbas ir nusikalstamumas Lietuvos kaime po 1990 metų
    [Unemployment and crime rate in rural Lithuania after 1990]
    research article[2005][S5][S001][8];
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005, t. 74(66)., p. 66-73

    Straipsnyje nagrinėjama kaimo socialinės raidos, taip pat nedarbo ir nusikalstamumo problema, atsiradusi po 1990 m. ir išlikusi aktuali iki šių dienų. Socialinė kaimo padėtis tiriama lyginant Lietuvos kaimo socialinės raidos bruožus su įvairių ES valstybių ir kitų valstybių panašiais rodikliais. Daugiausia dėmesio atrankiniame tyrime skiriama kaimo gyventojų sudėčiai pagal amžiaus grupes, išsimokslinimą, užimtumą, ūkininkų ūkių dydžius ir galimybę įsigyti arba išsinuomoti žemės, taip pat nusikalstamumo foniniams reiškiniams (pvz., girtavimui), kitoms nusikalstamumo prielaidoms. Gyventojų amžiaus struktūrą, o kartu ir demografinės senatvės laipsnį lemia gyventojų reprodukcijos režimas ir kiek mažiau – jų migracija. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, vyksta gyventojų senėjimo procesas. Ypač spartus Lietuvos kaimo senėjimas. Taigi vis mažiau darbingo amžiaus gyventojų yra kaime, o tarp jų – gana didelis nedarbas (mūsų tyrimo duomenimis – 10–15 proc.). Nors daugelyje ES valstybių kaimiškose vietovėse gyvena beveik pusė, Skandinavijos šalyse – net iki 67 proc. gyventojų, o Lietuvoje – tik maždaug trečdalis gyventojų. Be to, Lietuvos kaime gyvenantys žmonės daugiausia dirba žemės ūkyje (66 proc. – mūsų tyrimo duomenimis), o kitų Europos valstybių kaimiškų vietovių gyventojų tik maža dalis dirba žemės ir miškų ūkyje. Netgi kaimynėje Estijoje – tik 26 proc., o Lietuvoje, palyginti su Estija, – 1,5 karto daugiau kaimo gyventojų dirba žemės ūkyje. Lietuvos kaimo gyventojų išsimokslinimas yra gana aukštas, o degraduotų asmenų skaičius Lietuvos kaime vis dėlto augo.

      26  9
  • book[2004][K1a][S001][216]
    Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2004
      94  23