Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20383
Rodoma1 - 10 iš 20
  • research article[2023][S4][S006][21]
    Socialinės gerovės tyrimai = Social inquiry into well-being., 2023, p. 129-149.

    Identity formation is an important developmental process during adolescence. The inter- play between adolescents’ gender identity, loneliness, and body dissatisfaction is a complex and multifaceted phenomenon. Adolescent gender identity issues are thought to be related to loneliness, and body dissatisfaction is a risk factor for greater loneliness. It can be hypothe- sized that adolescents experiencing gender identity issues could feel lonelier when they have greater body dissatisfaction. The present study addresses the following two research questions: (1) Are adolescents’ (both girls and boys) gender identities associated with loneliness, body dissatisfaction, and fear of negative appearance evaluation? (2) Does body dissatisfaction and fear of negative appearance evaluation mediate between adolescents’ gender identity and loneliness, and does this differ for girls and boys? The sample consists of 211 adolescents (54.5% girls) aged 15–17 (Mage = 16.20) from five secondary schools in Vilnius. Adolescent gender identity was measured using the Gender Identity/Gender Dysphoria Questionnaire for Adolescents and Adults (GIDYQ-AA); body dissatisfaction was established using the Body Shape Questionnaire (BSQ); loneliness was established using the UCLA Loneliness Scale; and apprehension regarding appearance evaluation was established using the Fear of Negative Appearance Evaluation Scale (FNAES). The results show that the gender identity of both girls and boys is negatively related to loneliness, body dissatisfaction, and fear of negative appea- rance evaluation. The results also revealed that the association between gender identity and loneliness was mediated by body dissatisfaction, and that the association between body dis- satisfaction and loneliness was stronger for boys than for girls. However, fear of negative ap- pearance evaluation does not mediate the association between gender identity and loneliness. These results illustrate the importance of examining adolescents’ gender differences regarding body dissatisfaction, loneliness, and gender identity, especially the experiences of boys regar- ding body dissatisfaction.

      33  25
  • conference paper[2022][T1e][S006][1]
    Mokslinė konferencija „Psichikos sveikatos iššūkiai ir galimybės: tarpdisciplininis požiūris : pranešimų santraukų leidinys, 2022 m. gegužės 6 d. / Mykolo Romerio universitetas. Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas. Psichologijos institutas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022. ISBN 9786094880339., p. 8
      23  32
  • conference paper[2021][T2][S006][1]; ; ; ; ; ;
    ICEP 2021. International conference of Environmental psychology, Siracusa, Italy 5-8 October, 2021. Rome : Symposia SRL, 2021., p. 1
      5
  • research article[2020][S1][S006][22]; ;
    Nelson, Larry J.
    ;
    Crocetti, Elisabetta
    ;
    ;
    Hihara, Shogo
    ;
    Sugimura, Kazumi
    Journal of social and personal relationships. London : SAGE Publications, 2020, vol. 37, iss. 12., p. 3006-3027

    The purpose of this study was to investigate the direct and indirect (via objective and subjective markers of adulthood) relations of parental trust and emerging adults’ life satisfaction in samples of Lithuanian (N ¼ 399, ages 18–25) and Japanese (N ¼ 585, ages 18–25) emerging adults. Results revealed that parental trust was associated with emerging adults’ life satisfaction both directly and indirectly via subjective markers of adulthood (i.e., self-perception of oneself as an adult) but not via objective markers of adulthood. Importantly, these associations were largely similar in both countries with a slight variation. These findings underscore the complex and important relations between parental trust and life satisfaction during emerging adulthood.

      12Scopus© citavimai 19
  • Item type:Publikacija,
    Tapatumo procesų ir nerimastingumo / depresiškumo sąsajos bei jas moderuojantys veiksniai
    [Links between identity processes and anxiety / depression in emerging adulthood]
    research article[2017][S4][S006][15]; ;
    Psichologija. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2017, Nr. 54., p. 72-86

    Šio tyrimo* tikslas – atskleisti jaunuolių, esančių tapsmo suaugusiu periode, nerimastingumo / depresiškumo ir tapatumo procesų (įsipareigojimo, išsamaus tyrinėjimo, įsipareigojimo persvarstymo) sąsajas, kontroliuojant lytį ir amžių. Tyrime dalyvavo 491 18–29 metų jaunuolis (74,7 proc. merginos). Buvo naudota Utrechto tapatumo skalė (U-MICS) bei Suaugusių emocijų ir elgesio sunkumų įvertinimo lapas (ASR). Rezultatų analizė atskleidė, kad kuo nerimastingesni / depresiškesni jaunuoliai, esantys tapsmo suaugusiu periode, tuo mažiau jie yra įsipareigojimo ir išsamaus tyrinėjimo bei tuo labiau – įsipareigojimo persvarstymo procese. Kontroliuojant sociodemografinius veiksnius, nerimastingumas / depresiškumas yra susijęs su mažiau adaptyviu tapatumo formavimusi.

      48  16
  • research article[2015][S5][S006][36]; ; ;
    Social inquiry into well-being : the international journal. Vilnius : Mykolas Romeris university, 2015, vol. 1, no. 1(1)., p. 40-75

    The objective of this study was to systematically review the psychometric properties of the measures used in assessing the psychosocial well-being status of children and adolescents. This review updates and expands on the previous review of the literature on child well-being in order to assess all available studies from 2000 to 2013 on the measurement properties of all available well-being assessment instruments that aim to measure the construct of well-being in childhood and adolescence. Overall, 182 measures designed for measuring child and adolescent well-being were found. These measures vary in length and structure from one item scales to multidimensional questionnaires with 70 items and more. Most of the instruments measure positive indicators of well-being (e.g., life satisfaction, quality of life, self-esteem, etc.), others measure deficit indicators (e.g., anxiety, depression, stress, etc.), and a few instruments measure both positive and deficit indicators. In addition, there are some instruments with undefined modality of well-being. Thus, our study has revealed an ongoing theoretical shift from a deficit approach to well-being to a strengths-based approach. The results also indicate that the reliability information is reported for the majority of the instruments. The most frequently used reliability measure for all these instruments is the Cronbach’s alpha internal consistency coefficient. The reports of validity are available for approximately one-third of the instruments. Measures of well-being in adolescence are dominant, however, some instruments are suitable for the measurement of well-being and its indicators in childhood, and some reach the period of emerging adulthood (19-21 years). Most of the studies were conducted in North America and Europe with only a few of them being cross-cultural.

      152  39
  • Šioje mokslo studijoje autoriai nagrinėja pozityvios jaunimo raidos mechanizmus ir trajektorijas Lietuvoje bei pozityvios jaunimo raidos skatinimo galimybes, įtraukiant jaunuolius į bendruomenei naudingą veiklą. Teorinė pozityvios jaunimo raidos paradigma, kuria remiamasi šioje studijoje, yra R. Lerner ir kt. (2005) sukurta „5C“ koncepcija. Naudojant longitudinio tyrimo duomenis, pavyko identifikuoti pozityvios jaunimo raidos trajektorijas bei individualius, šeimos ir mokyklos kontekstų veiksnius, susijusius su pozityvia jaunimo raida, t.y. atskleisti pozityvios jaunimo raidos mechanizmus. Kiekvienas šios studijos skyrius skirtas atskiram pozityvios jaunimo raidos teoriniam, metodologiniam arba empiriniam aspektui aptarti. Didelis dėmesys skiriamas bendraamžių, tėvų, mokyklos bei jauno žmogaus asmeninių charakteristikų įtakos individualiai jaunų žmonių raidai analizei. Pateikiama projektą vykdžiusių mokslininkų jaunimo galių stiprinimui sukurta bei įgyvendinta intervencinė programa „Pasimatuok“ savanorystę. Manome, kad ši knyga bus įdomi mokslininkams, tyrinėjantiems paauglius ir jaunimą, praktikams, kuriantiems intervencines programas, skirtas jaunimo galių stiprinimui, o taip pat politikams, siekiantiems pagerinti jaunų žmonių ir jų šeimų galimybes.

      452  220
  • Item type:Publikacija,
    Vyresniųjų paauglių depresijos simptomų, delinkventinio elgesio, savęs vertinimo ir šeimos aplinkos kintamųjų sąsajos
    [Links between depression symptoms, delinquent behavior, self-esteem and family environment variables among adolescents]
    research article[2014][S4][S006][11];
    Bukšnytė-Marmienė, Loreta
    Socialinis darbas : mokslo darbai = Social work : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014, Nr. 13(1)., p. 76-86

    Straipsnyje nagrinėjami vyresniųjų paauglių depresijos simptomų, delinkventinio elgesio, savęs vertinimo ir šeimos aplinkos ryšiai. Darbe naudojami tęstinio tyrimo „Politinės socializacijos raida nuo paauglystės iki jaunystės: piliečių politinio tapatumo formavimosi mechanizmai Lietuvoje“ duomenys. Tiriamųjų imtį sudarė 1978 15‒18 (M = 16,63; SD = 1,05) metų paaugliai (58,6 proc. merginų ir 41,4 proc. vaikinų). Tyrime naudotos trys individualaus konteksto skalės: Vaikų depresijos skalė (Faulstichir kt., 1986), Delinkvencijos skalė (Magnussonir kt., 1975; atnaujinta Kerr ir Stattin, 2003), Savęs vertinimo skalė (Rosenberg, 1965) bei penkios šeimos konteksto skalės: Kaltės primetimo skalė (Persson ir kt., 2004), Šilumos skalė (Trost ir kt., 2007), Prieraišumo paauglystėje skalė (West ir kt., 1998), Laisvės suteikimo skalė (StattinirKerr, 2000) bei Konstruktyvaus problemų sprendimo skalė (StattinirKerr, 2000). Rezultatų analizė atskleidė, kad savęs vertinimas paauglių depresijos simptomus leidžia geriau numatyti nei delinkventinį elgesį, o šeimos aplinkos kintamieji tiek depresijos simptomų, tiek delinkventinio elgesio prognozavimo galimybes pagerina.

      42  18
  • Item type:Publikacija,
    Vaiko ir tėvų santykių sąsajos su pozityvios jaunimo raidos komponentais
    [Child-parent relationships and positive youth development components]
    research article[2014][S4][S006][12]; ;
    Socialinis darbas : mokslo darbai = Social work : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014, Nr. 13(1)., p. 98-109

    Rezultatai parodė, kad tyrime, atliktame Lietuvoje, apklausiant bendruomeninės imties moksleivius atsiskleidžia panašios tendencijos kaip ir JAV, Europos ir kituose regionuose, tai yra tėvų monitoringas, pasitikėjimas, emocinė šiluma, susvetimėjimo nebuvimas ir komunikacija su tėvais teigiamai susiję su visais penkiais pozityvios jaunimo raidos komponentais, o psichologinė kontrolė ir atstūmimas neigiamai susijęs su pozityvios jaunimo raidos komponentais.

      13  35
  • book[2012][K2c][S006][108]
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012

    Metodinė priemonė „Neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų psichologijos pasiekimų vertinimo metodika“ yra skirta akademinio ir administracinio personalo darbuotojams, siekiant perduoti MRU turimą patirtį kuriant neformaliojo mokymosi vertinimo ir pripažinimo sistemą Lietuvos aukštajame moksle. Neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų pasiekimų vertinimo metodika skirta išanalizuoti pasiekimus, įgytus mokantis neformaliuoju ir savaiminiu būdu, juos įvertinti, suteikiant kreditus už kompetencijas, numatytas studijų dalyko „Psichologija“ programoje. Metodikos tikslas – atsižvelgiant į besimokančios visuomenės ir nuolat besikeičiančios darbo rinkos keliamus naujus iššūkius universitetams, pateikti uždavinius, kuriuos turi atlikti vertintojas, analizuodamas suaugusiųjų, turinčių neformaliojo ir savaiminio mokymosi psichologijos pasiekimų ir norinčių juos formalizuoti (t.y. siekti akademinių kreditų universitete), naudojant elektroninį aplanką. Metodikoje pateiktos gairės, kurios kandidatui padės parengti e-aplanką: pristatyti reikalavimai, keliami mokymosi pasiekimų e-aplanko struktūrai, apibrėžiami kriterijai, kuriais remiantis vertinami kandidatų pasiekimai ir pan. Taip pat metodikoje pateikiamos dalyko „Psichologija“ temos ir kontroliniai klausimai, aprašomi vertinimo metodai ir kriterijai, pateikiamas pavyzdinis neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų aplankas kandidatui su išplėstinio CV ir refleksijos pavyzdžiu bei kiti priedai.

      49  207