Malinauskienė, Oksana

Išteklių taupymas – tai gamtai draugiškos elgsenos forma, kuria sąmoningai siekiama sumažinti įvairių išteklių vartojimą (Steg et al., 2019). Tyrimo tikslas - išsiaiškinti kaip transformacinė lyderystė prognozuoja darbuotojų nuostatas, subjektyvias normas, suvokiamą elgesio kontrolę ir prisideda prie asmenų ketinimų ir elgesio taupyti išteklius darbo vietoje. Atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 151 tiriamasis. Šiame tyrime duomenys buvo analizuojami patvirtinamosios faktorinės analizės CFA (angl. Confirmatory Factor Analysis) ir struktūrinių lygčių modeliavimo SEM (angl. Structural Equation Modeling) metodais. Rezultatai parodė, kad transformacinė lyderystė teigiamai prognozuoja privataus sektoriaus darbuotojų nuostatas, subjektyvias normas ir suvokiamą elgesio kontrolę darbo vietoje. Subjektyvios normos veikia dirbančių asmenų ketinimus taupyti išteklius darbo vietoje. Priešingai, nei nurodo Planuotos elgesio teorijos autorius Ajzen (1991), šiame tyrime nebuvo aptiktas nuostatų ir suvokiamos elgesio kontrolės prognostinis ryšys darbuotojų elgesio ketinimams. Kaip ir buvo tikėtasi ketinimai reikšmingai prognozuoja išteklių taupymo praeities elgseną. Aptiktas netiesioginis subjektyvių normų prognozuojantis ryšys išteklių taupymo elgsenai per ketinimus. Šiame darbe pateikiamos išvados patvirtina, jog Planuoto elgesio teorija kartu su transformacinės lyderystės veiksniu tinkama nagrinėti išteklių taupymo elgseną, o transformacinė lyderystė svarbus organizacinis veiksnys turintis reikšmingą poveikį žmogaus psichologiniams aspektams, kurie prisideda prie ketinimų ir elgesio formavimo darbo vietoje. Šio tyrimo aptikti ryšiai suteikia įžvalgų ateityje planuojamiems tyrimams, bei veiksmams, kurių reiktų imtis norint keisti darbuotojų nedraugišką elgseną aplinkos atžvilgiu.

Šio darbo tikslas - nustatyti jaunų suaugusiųjų rizikingo elgesio, miego trūkumo, vienišumo, psichologinio atsparumo ir suvokiamos socialinės paramos sąsajas. Tyrimo imtį sudarė 133 asmenys, surinkti naudojant patogiosios imties metodą. Duomenys buvo renkami internetinės apklausos būdu, kurios nuoroda buvo platinta per socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“. Iš visų gautų atsakymų 6 buvo atmesti dėl tyrimo reikalavimuose neatitikusio amžiaus kriterijaus, todėl galutinėje analizėje buvo naudojami 127 respondentų duomenys. Taigi galutinę tyrimo imtį sudarė 127 asmenys, iš kurių 102 (80,3 proc.) buvo moterys, 24 (18,9 proc.) - vyrai, o vienas dalyvis (0,8 proc.) nenurodė savo lyties. Dalyvių amžius svyravo nuo 18 iki 29 metų (M = 24,62, SD = 2,87). Tyrimo metodika. Buvo sudaryta anketa, kurią sudarė aštuonios dalys: 1) socialdemografiniai duomenys, 2) AUDIT (angl. Alcohol Use Disorders Identification Test, Saunders et al., 1993), 3) CUDIT (angl. Cannabis Use Disorders Identification Test, Adamson et al., 2010), 4) Buss-Perry agresijos klausimynas (angl. Buss-Perry Aggression Questionnaire, BPAQ, Buss & Perry, 1992), 5) Pitsburgo miego kokybės indeksas (angl. Pittsburgh Sleep Quality Index, PSQI, Buysse et al., 1988), 6) Vienišumas UCLA (angl. UCLA Loneliness Scale; Peplau, & Ferguson, 1978), 7) Suvokiama socialinė parama (angl. Multidimensional Scale of Perceived Social Support, MSPSS; Zimet, Dahlem, Zimet, & Farley, 1988), 8) Trumpoji psichologinio atsparumo skalė (angl. Brief Resilience Scale, BRS; Smith et al., 2008). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad rizikingas elgesys statistiškai reikšmingai siejasi su miego trūkumu ir vienišumu, o psichologinis atsparumas – tik su agresyviu elgesiu ir vienišumu. Vienišumas reikšmingai prognozuoja rizikingą elgesį, tuo tarpu, miego trūkumas neturi reikšmingos prognostinės galios nė vienai iš rizikingo elgesio formų. Suvokiama socialinė parama prognozuoja mažesnį rizikingą elgesį (alkoholio ir kanapių vartojimą bei agresyvų elgesį), o psichologinis atsparumas turi reikšmingą prognostinę galią tik agresyviam elgesiui.

Šio tyrimo tikslas – nustatyti moterų, turinčių tatuiruotes, perfekcionizmo ir tamsiosios triados sąsajas. Įtraukimo į imtį kriterijais pasirinkta moteriška lytis ir bent vienos tatuiruotės turėjo faktas. Šiame tyrime tiriamųjų imtį sudarė 180 moterys, turinčios tatuiruočių. Vidutinis amžius tyrimo imtyje buvo 31,81 metai. Tyrimo tikslui pasiekti pasirinktas kiekybinis metodas, o tyrimas atliktas naudojant internetinę anketą. Anketa buvo sudaryta iš trijų dalių: sociodemografinių klausimų, Didžiojo trejeto perfekcionizmo skalės (angl. Big Three Perfectionism Scale - Short Form, BTPS-SF; Feher et al., 2020) versija, sudarytos iš 16 teiginių bei Trumpojo tamsiosios triados skalės (angl. Short Dark Triad, SD3; Jones & Paulhus, 2013), sudarytos iš 27 teiginių. Tyrimo rezultatai parodė, kad aukštesnis perfekcionizmo lygis reikšmingai susijęs su stipresniu makiavelizmo ir psichopatijos bruožų pasireiškimu, tačiau ryšys tarp perfekcionizmo ir narcisizmo nebuvo nustatytas. Amžiaus grupių palyginimas atskleidė, kad bendras perfekcionizmo lygis nesiskyrė, tačiau vyresnės moterys pasižymėjo aukštesniu narcisistinio perfekcionizmo lygiu. Seksualinė orientacija, tatuiruočių skaičius bei jų matomumas nesusiję su reikšmingais perfekcionizmo, narcisizmo ar makiavelizmo skirtumais, tačiau psichopatijos bruožas buvo reikšmingai stipresnis tarp moterų, turinčių tatuiruotes matomose kūno vietose. Gauti rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad tatuiruotės, kaip saviraiškos forma, yra labiau susijusios su specifiniais asmenybės bruožais (pvz., psichopatija), o ne su visais perfekcionizmo ar tamsiosios triados aspektais.

Šio darbo tikslas - atlikus literatūros analizę ir empirinį tyrimą, nustatyti, kokios sąsajos yra tarp darbuotojų pasitenkinimo darbu, emocinio intelekto ir asmenybės bruožų. Tiriamųjų imtį sudarė 124 darbuotojai, iš kurių 59,7 proc. moterų (N=74) ir 40,3 proc. vyrų (N=50). Darbo tikslui pasiekti, tyrime buvo naudojamos trys metodikos: ESCQ-45 klausimynas (angl. Emotional Skills and Competence Questionnaire), BFI klausimynas (angl. Big Five Inventory) ir Spector pasitenkinimo darbu klausimynas (angl. Job Satisfaction Survey). ESCQ-45 leidžia įvertinti emocinį intelektą bei atskiras jo dalis, BFI klausimynas skirtas vertinti asmenybės bruožų (ekstraversijos, sutariamumo, sąmoningumo, neurotizmo ir atvirumo patyrimui) išreikštumą, o Spector pasitenkinimo darbu klausimynas matuoja pasitenkinimą darbu ir pasitenkinimą atskirais su darbu susijusiais veiksniais. Nustatyta, jog pasitenkinimas darbu, emocinis intelektas ir asmenybės bruožų išreikštumas skiriasi pagal lytį: vyrų pasitenkinimas darbo užmokesčiu ir paaukštinimo galimybėmis yra didesnis nei moterų, bendras pasitenkinimas darbu ir kiti pasitenkinimo darbu veiksniai nesiskiria tarp lyčių; moterų emocinis suvokimas ir supratimas aukštesnis nei vyrų, bendras emocinis intelektas tarp lyčių nesiskiria; moterys pasižymi labiau išreikštais sąmoningumo ir sutariamumo bruožais, kitų bruožų išreikštumas nesiskiria. Taip pat nustatyta, jog darbuotojų emocinis intelektas yra teigiamai susijęs su ekstraversija, sutariamumu, sąmoningumu bei atvirumu patyrimui ir neigiamai susijęs su neurotizmu. Rezultatai rodo, jog darbuotojų pasitenkinimas darbu yra teigiamai susijęs su sutariamumu ir neigiamai susijęs su neurotizmu, taip pat pasitenkinimas darbu susijęs su emocijų valdymu, tačiau nėra susijęs su bendru emociniu intelektu. Nustatyta, jog sutariamumas ir emocijų valdymas leidžia prognozuoti darbuotojų vyrų pasitenkinimą darbu.