Šimanauskienė, Viktorija

Disertacijoje siekiama atskleisti verslaus universiteto formavimo (-si) procesą ir parengti universiteto verslumo skatinimo taikant informacines ir komunikacines technologijas modelį. XXI a. iš esmės kinta universiteto vaidmuo – vyksta tradicinio universiteto transformacijos procesas. Dėl informacinių ir komunikacinių technologijų augantis kolektyvinis intelektas tampa galimybe ir vienu didžiausių iššūkių – suprasti ir tinkamai panaudoti naujai tinkle atsirandantį kolektyvinio intelekto potencialą universiteto verslumo skatinimo tikslui pasiekti. Parengtame modelyje universiteto verslumo skatinimas taikant informacines ir komunikacines technologijas įprasminamas kolektyvinio verslumo kertiniais taškais: vidiniu kolektyviniu verslumu (mikrolygmeniu vidiniame tinkle), išoriniu kolektyviniu verslumu (mezolygmeniu keturgubos spiralės modelyje) ir tarptautiniu kolektyviniu verslumu (makrolygmeniu globaliuose tinkluose).

Viduržemio jūros regionas ilgą laiką nebuvo aktualus nei Lietuvai, nei kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims. Globalizacijos akivaizdoje ES plėtojant vis glaudesnius ryšius su tarptautinėmis organizacijomis (JT, NATO, ET, PPO) ir kaimyniniais regionais, strateginio Viduržemio jūros regiono vaidmuo tapo ypač aktualus. Barselonos konferencijoje 1995 m. lapkričio 27–28 d. iškelta ES ir Viduržemio regiono bendradarbiavimo iniciatyva nepasiekė užsibrėžtų tikslų, todėl 2004 m. pradėta Europos kaimynystės politika buvo svarbus žingsnis atvėręs naujo regioninio bendradarbiavimo etapą. Viduržemio jūros regiono šalys nuo pat EKP pradžios intensyviai siekė ir siekia įsitraukti į EKP ir pasinaudoti integracijos pranašumais, ES savo ruožtu regioninio bendradarbiavimo atžvilgiu pradėjo taikyti ne tik tradicines diplomatijos ir prekybos priemonės, bet ir naujas iniciatyvas. Viena jų, nagrinėjama šiame magistro darbe – bendradarbiavimas švietimo ir aukštojo mokslo srityje. Darbo tikslas – atskleisti ES ir Viduržiemio jūros regiono bendradarbiavimą bei išanalizuoti, ES vykdomos politikos įtaką Viduržemio jūros regiono švietimui ir EKP vykdomų į aukštąjį mokslą nukreiptų programų ir projektų efektyvumą. Atliekant šį tyrimą naudojami šaltinių ir literatūros analizės, lyginimo ir pusiau struktūrinio interviu tyrimo metodai. Pirmoje dalyje nagrinėjama ES ir Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimo raida, išskiriant ir analizuojant Barselonos konferencijos vaidmenį ir įtaką tarpregioniniam bendradarbiavimui bei nagrinėjant Europos kaimynystės politiką, pradėjusiai naują regioninio bendradarbiavimo etapą bei paskatinusiai Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos įkūrimą. Antrojoje dalyje analizuojama ES švietimo politika ir jos vykdymas Viduržemio jūros regione, išskiriant ir nagrinėjant dviejų į aukštąjį mokslą nukreiptų ES Erasmus Mundus ir Tempus programas bei aptariamos naujos švietimo iniciatyvos Viduržemio jūros regione. Remiantis darbe atliktu tyrimu, darbe iškelta hipotezė patvirtinama tik iš dalies: sukurtas tvarus bendradarbiavimo pagrindas švietimo srityje o vykdomos programos ir projektai stipriai prisideda prie aukštojo mokslo gerinimo ir kokybės kėlimo Viduržemio jūros regione. Kita vertus, švietimo ir aukštojo mokslo sritys susiduria su įvairiais sunkumais ir jų sprendimas nėra paprastas ne tik trečiosioms, Viduržemio jūros regiono šalims, bet ir ES. Vertinant ES ir Viduržemio jūros regiono bendradarbiavimą švietimo srityje daroma išvada, kad sukurtas tvarus bendradarbiavimo pagrindas švietimo srityje, kurio plėtojimas ir tolimesnė raida priklauso nuo šalių aktyvumo, užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo spartos ir naujų iniciatyvų, tokių kaip Europos ir Viduržemio jūros universiteto įkūrimas, sėkmės.