Žibėnienė, Gintautė
Socialinių darbuotojų patirtys ugdant psichikos negalią turinčių asmenų savarankiško gyvenimo įgūdžius socialinės globos namuoseItem type:ETD, [Social workers experiences in teaching independent living skills to people with mental disabilities in residential care facilities]magister thesis[2026][S005]Jermakova, OksanaSiekiant išanalizuoti socialinių darbuotojų patirtis ugdant psichikos negalią turinčių asmenų savarankiško gyvenimo įgūdžius socialinės globos namuose, buvo atlikta mokslinės, metodinės bei teisės aktų analizė. Tyrimui buvo pasirinktas pusiau struktūruoto interviu metodas. Apklausti šeši socialiniai darbuotojai, dirbantys su psichikos negalią turinčiais asmenimis socialinės globos namuose. Gautų tyrimo duomenų analizei taikytas turinio analizės metodas, išskiriant kategorijas ir subkategorijas. Teorinė ir empirinė duomenų analizė atskleidė, kad socialinis darbas su psichikos negalią turinčiais asmenimis socialinės globos namuose pasižymi funkcijų įvairove, skirtingų vaidmenų derinimu bei nuolatiniu individualaus požiūrio į klientą poreikiu. Tuo pačiu paslaugų gavėjų negalios pobūdis lemia lankstų ir nuoseklų darbo organizavimą, kadangi pagalba turi būti nuolat pritaikoma prie kintančios paslaugų gavėjų sveikatos ar emocinės būklės. Išsiaiškinta, kad savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas yra viena pagrindinių socialinės globos namų veiklos krypčių, kadangi savarankiškumas tiesiogiai susijęs su asmens gyvenimo kokybe, orumu ir saviverte. Socialinės globos namuose dažniausiai ugdomi kasdienės veiklos įgūdžiai, kurie yra savarankiškumo pagrindas, o veiksmingiausiu ugdymo metodu laikomas praktinis mokymas. Ištyrus socialinių darbuotojų patirtis nustatyta, kad savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas yra ilgalaikis, individualizuotas, komandinis procesas. Jame darbuotojai patiria tiek profesinį pasitenkinimą, tiek nusivylimą, bejėgiškumą ar nuovargį. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad sėkmingą savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą lemia socialinio darbuotojo taikomi metodai, pasitikėjimu grįstas santykis su paslaugų gavėju, socialinio darbuotojo asmeninės bei profesinės kompetencijos. Šį magistro baigiamąjį darbą sudaro paveikslų ir lentelių sąrašas, įvadas, teorinės dalys, empirinė dalis, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai.
8 16 Virtualiųjų mokymosi priemonių taikymo galimybės matematikos pamokose 7-8 klasėse, siekiant ugdymo diferencijavimoItem type:ETD, [Exploring the Use of Virtual Learning Tools in Mathematics Lessons for Grades 7–8 to Support Educational Differentiation]magister thesis[2025][S007,S003]Mangevičienė, Ana-.
4 33 Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikių atlieptis švietimo centruoseItem type:ETD, [Addressing the needs for professional development of teachers in education centres]magister thesis[2025][S007]Skokauskaitė, IlmaMagistro baigiamojo darbo tema – „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikių atlieptis švietimo centruose“. Tyrimo metu buvo keliami probleminiai klausimai: kokie pradinių klasių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikiai? Kokius pradinių klasių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikius atliepia švietimo centrai? Tyrimo objektas – pradinių klasių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikių atlieptis švietimo centruose. Darbo tikslas - atskleisti, kaip atliepiami pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikiai švietimo centruose. Tikslui įgyvendinti nustatyti šie tyrimo uždaviniai: 1. aptarti pradinių klasių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo teorinius aspektus ir kvalifikacijos tobulinimo svarbą pedagogams; 2. išanalizuoti švietimo centrų vaidmenį pedagogų kvalifikacijos tobulinimo procese; 3. identifikuoti Vilniaus apskrities pradinių klasių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikių atlieptį švietimo centruose. Magistrinį darbą sudaro trys skyriai: 1 skyriuje nagrinėjama pedagogų kvalifikacijos tobulinimo aspektai, 2 skyriuje – pedagogų kvalifikacijos tobulinimo galimybės, 3 skyriuje pateikiami pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikių ir jų atliepties švietimo centruose tyrimo duomenys. Darbe naudoti teisės aktų, mokslinių šaltinių analizės, anketinės apklausos ir statistinių duomenų analizės metodai. Statistiniam reikšmingumui įvertinti buvo pasirinkti neparametriniai Chi kvadrato ir Kruskal – Wallis kriterijai. Duomenys buvo lyginami pagal grupių rangų vidurkius. Tyrimo instrumento validumui patikrinti buvo skaičiuojamas Cronbacho alfa koeficientas. Empirinio tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti Vilniaus apskrities pradinių klasių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikius ir kokius poreikius atliepia švietimo centrai. Tam tikslui iškelta hipotezė - Vilniaus apskrities švietimo centrai atliepia pradinių klasių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikius. Kelta hipotezė nepasitvirtino, todėl negalima teigti, kad Vilniaus apskrities švietimo centrai atliepia pradinių klasių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikius. Darbo pabaigoje pateikiamos rekomendacijos, susijusios su pedagogų kvalifikacijos tobulinimo organizavimu Vilniaus apskrities švietimo centruose.
25 44 Mokytojo lyderystė gerinant mokytojų tarpusavio bendradarbiavimąItem type:ETD, [Teacher leadership in improving collaborating between teachers]master thesis[2023][S007,S003]Stacevičienė, JustinaMokytojai lyderiai, bendradarbiaudami su mokytojais, formuoja mokyklos kultūrą, bendras vertybes, bendrą viziją, skatina institucinio lygmens pokyčius, integruoja inovatyvias edukacines idėjas į ugdymo procesą. Tyrimo tikslas – atskleisti mokytojo lyderystę gerinant mokytojų tarpusavio bendradarbiavimą. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti mokytojo lyderystę teoriniu aspektu; atkleisti mokytojo lyderio bendradarbiavimo ypatumus su kitais mokytojais; išsiaiškinti mokytojų lyderių nuomonę apie mokytojų tarpusavio bendradarbiavimą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; lyginamasis metodas; apibendrinimo metodas; kokybinis tyrimas - ,,Metų mokytojo“ giluminis interviu. Darbo struktūra: teorinėje darbo dalyje pateikiama mokytojo lyderystės samprata, nagrinėjamos mokytojo lyderio savybės ir kompetencijos bei aptariami mokytojo lyderystės skatinimas. Taip pat teorinėje dalyje analizuojami mokytojo lyderio bendradarbiavimo ypatumai su kitais mokytojais. Empirinėje darbo dalyje buvo atliktas kokybinis tyrimas – mokytojų lyderių apklausa siekiant įvertinti jų nuomonę apie mokytojų tarpusavio bendradarbiavimą. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Metodologinės charakteristikos: buvo pasirinkti 6 informantai, kurie padėjo atskleisti tyrimo tikslą, kadangi jų profesinėje veikloje išreikšta mokytojo lyderystė, jie aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose mokykloje ir už jos ribų. Taip pat šie mokytojai buvo įvertinti X miesto savivaldybės lygmenyje ir pelnė už savo indėlį į švietimo veiklą nominaciją ,,Metų mokytojas“. Duomenų analizei pasirinktas content analizės metodas. Tokios analizės pagrindą sudaro kategorijos ir subkategorijos. Darbo rezultatai rodo, kad mokytojas lyderis bendradarbiaudamas su mokytojais susiduria su šiais iššūkiais: mokytojų pasyvumu dėl prasmės neturėjimo, neformalaus bendravimo stoka, padidėjusiu darbo krūviu dėl pamokų skaičiaus ir perteklinės biurokratijos. Mokytojas lyderis gali prisidėti gerindamas mokytojų tarpusavio bendradarbiavimą, teikdamas konsultacinę pagalbą, palaikydamas ir motyvuodamas kolegas, kurdamas palankų mikroklimatą, taip pat organizuodamas neformalius susitikimus, dalydamasis lyderyste.
174 19 Pradinukų Lietuvoje ir Anglijoje interneto saugus naudojimasItem type:ETD, [Safe Usage of the Internet by Primary School Pupils in Lithuania and England]master thesis[2016][S007]Vilkaitė, JolitaMagistro darbe analizuojamas pradinių klasių mokinių Lietuvoje ir Anglijoje saugus interneto naudojimas, siekiant išsiaiškinti kaip saugiai pradinukai Lietuvoje ir Anglijoje naudoja internetą.
6 11