Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20137
Now showing1 - 3 of 3
  • Projekto tikslas – atskleisti aplinką tausojančio elgesio formavimosi ir skatinimo psichologinius mechanizmus. Pirmajame tyrimo etape bus atliktas reprezentatyvus populiacinis namų ūkių tyrimas, kuriuo bus siekiama įvertinti individų suvokimą apie žmogaus sukeltą klimato kaitą, aplinką tausojančio elgesio paplitimą bei nustatyti aktualiausius aplinkos tausojimo psichologinius veiksnius. Remiantis gautomis išvadomis bus kuriama 9-10 klasių moksleiviams skirta aplinkos tausojimo skatinimo intervencija bei matuojamas jos tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis efektyvumas. Sukurta aplinkos tausojimą skatinanti priemonė padės formuoti aplinkai palankų požiūrį ir iš to kylantį elgesį. Taip pat projekto metu atliktų tyrimų pagrindu bus parengtos rekomendacijos aplinkos tausojimo politikos formavimui Lietuvoje. Siekiant didesnės naudos visuomenei, daug dėmesio bus skiriama projekto rezultatų sklaidai tiek mokslinėje ir akademinėje, tiek viešoje erdvėje.

      16
  • Reikšminga žmonių dalis visame pasaulyje jaučia nerimą ar susirūpinimą dėl aplinkosaugos krizių. Ekologinio nerimo (t. y., nerimo dėldabartinės ir numatomos žalos ar praradimų aplinkoje) sąvoka gana nauja. Tačiau tyrimai jau atskleidžia, kad ekologinis nerimas gali keltigrėsmę psichikos sveikatai, ypač potencialiai stipriau pažeidžiamų žmonių grupėse. Jauni žmonės išskiriami kaip grupė, kuri susiduria sudidesne neigiamų ekologinio nerimo padarinių rizika. Kita vertus, šis nerimas gali būti adaptyvus ir skatinti aplinką tausojančią elgseną.Projektu siekiama ištirti jaunų suaugusiųjų ekologinio nerimo ir aplinkai palankaus vartojimo ryšį bei įvertinti, kokį vaidmenį, aiškinant šį ryšį,atlieka kiti galimai svarbūs veiksniai (įveika, suvokta kontrolė, žinios, viltis, demografi niai ekonominiai kintamieji). Planuojamas koreliacinio irtęstinio pobūdžio tyrimas padės išanalizuoti tyrimo veiksnių tarpusavio sąsajas ir nustatyti, kaip ekologinis nerimas nuspėja vėlesniusvartojimo elgsenos ypatumus. Dviejų matavimų, kuriuos skirs vieneri metai, tyrime dalyvaus 18–29 m. asmenys. Tyrimo metodai apimsklausimus apie patiriamą ekologinį nerimą, aplinkai palankų vartojimą, žinias, kaip įsitraukti į tokio vartojimo praktikas, suvoktą elgesiokontrolę, įveikos strategijas, viltį ir demografi nius ekonominius veiksnius. Projekto rezultatai bus pristatyti moksliniuose straipsniuose, konferencijų pranešimuose, publikacijoje plačiajai visuomenei, politikos formuotojams ir suinteresuotoms organizacijoms skirtoserekomendacijose bei rezultatų pristatymo renginyje. Tikimasi, kad podoktorantūros stažuotės tyrimas suteiks naujų įžvalgų apie tai, kaipaiškinti ekologinį nerimą ir vartojimą siejantį ryšį, kintant laikui, ir taps pagrindu kurti rekomendacijas, skatinančias adaptyvią jaunų žmoniųreakciją į aplinkosaugos krizes. Tokios žinios vertingos galvojant ir apie individų, ir apie visos planetos gerovę.

      14
  • Studentų tyrimai semestrų metu - Mayla Milalnovic

    Ankstesni tyrimai parodė reikšmingą patvirti nimo šališkumo poveikį apklausoms su vaikais, kurie galimai patyrė seksualinį smurtą. Daugybėveiksnių gali turėti įtakos interviuotojo nuostatoms, pavyzdžiui, ankstesnių mokymų ar vaikų auginimo pati rti s. Tačiau, šių veiksnių įtakaasmens naiviam pasiti kėjimui savo pajėgumais nebuvo ti riama anksčiau. Naivus pasiti kėjimas reiškia asmens įsiti kinimą dėl savo gebėjimų,nepaisant žinių trūkumo (Gewehr et al., 2023). Šis pasiti kėjimas savimi grindžiamas ankstesne pati rti mi. Duomenys šiam projektui surinkti tęsti nio mokslinio projekto UNCOVABUSE metu. Tyrimo dalyvių buvo klausiama apie jų ankstesnę pati rtį bei registruojamas jų apklausųefektyvumas. Surinkti duomenys leidžia išti rti galimą poveikį, kurį šis patvirti nimo šališkumas gali turėti interviu kokybei. Tai galiausiai būtųnaudinga ti ek interviuotojui, ti ek apklausiamajam asmeniui (vaikui). Šio tyrimo ti kslas – geriau suprasti naivaus pasiti kėjimo poveikįinterviuotojų apklausų efektyvumui, taip pat prisidėti prie apklausų mokymų kokybės gerinimo.

      12