Arlauskas, Saulius

The high qualified lawyer ought to be characterised not only by good technical skills, but also by good professional comprehension of theoretical law foundations. The three most important qualities of legal norms discussed in the philosophy of law are meaningful to legal practice: I. The link of legal norms content with the moral values; II. The grounds of the legal norms system autonomy; III. The efficacy and power of law (the origion of motivation to respect the law by the legal addressee). The first quality unfolds within natural law theories (I. Kant, J. Messner, H. G. Hegel and others). These theories reveal the essence of freedom, help to frame the catalogue of basic human rights and freedoms, explain on which theoretical ground the right to choose the models of action is ascribed to the human being. The second quality unfolds within the hermeneutical- historical law approach. (H.-G. Gadamer, Ch. Taylor and others). This philosophical explanation of legal norms origin helps to understand the deep reasons of legal issues, conflicts and also expose on what political decisions and ethical attitudes these conflicts may be overcomed and guarantees respect to the law itself by legal subjects (the rule of law). The third quality unfolds within the positivistic-procedural law approach (J. Bentham, H. Kelsen, H. L. A. Hart, J. Habermas and others). These theories explain why and for who it is necessary to separate legal norms and moral norms as well as the theories expose by which mode lawmaking operates as autonomic process. Moreover, the theories are the grounds of the relationship between democracy and law, formulate fundamental principles of all procedural law institutes.

Dainius Pūras, Lietuvoje gerai žinomas gydytojas, vaikų ir paauglių psichiatras, savo emocingame pasisakyme DELFI „Gražulio dvasia dusina Lietuvą prietarų glėbyje“ apkaltino pasidavimu „fundamentalistinės šmėklos“ kerams ne tik Petrą Gražulį ar didesnę dalį Seimo narių, bet ir visus Lietuvos žmones, kurie kritiškai priėmė Europos Parlamento narės Edite Estrela rezoliucijos projektą dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių.

Nors laisvės poreikis neabejotinas, tačiau pati asmens laisvės samprata, siekiant ją interpretuoti teisiniais terminais, sukelia ne tik teorinių, bet ir praktinių problemų. Stebimi du kraštutinumai, kai laisve laikoma bet kokia žmogaus saviraiška, taip pat ir savivalė, arba kai valstybei priskiriama galia apskritai nesiskaityti su žmogaus laisve. Straipsnyje asmens laisvos saviraiškos ir valstybės prievartos kompetencijos dichotomija sprendžiama aptariant pozityviosios bei negatyviosios laisvės sampratas ir jų santykio aiškinimą politiniame liberalizme, Kanto, Hegelio filosofijoje. Staipsnyje įrodinėjama, kad pozityvi laisvė yra negatyvios laisvės prielaida. Čia, remiantis Hegelio filosofija, parodoma, kad laisvė yra žmogaus prigimties ypatybė siekti identiteto. Teigiama, kad žmogaus identitetas gali būti įvairių formų, todėl žmogus turi daugelį prigimtinių teisių ir laisvių. Tai žmogaus psichofizinis identitetas, numatantis teisę į gyvybę ir sveikatos apsaugą; žmogaus kūrybinis identitetas, numatantis jo teisę į privatumą ir profesinės veiklos laisvę; žmogaus moralinis identitetas, numatantis jo teisę į orumą ir moralinę autonomiją; žmogaus socialinis ir politinis identitetas, numatantis jo politines ir socialines teises bei laisves. Straipsnyje daroma išvada, kad asmeniui dorai naudojantis savo laisvėmis ir valstybei ribojant žmonių savivalę konflikto tarp laisvės ir valstybės prievartos nėra.

Straipsnyje, pasitelkiant filosofines įžvalgas, siekiama nustatyti sąžiningumo principo prievoliniuose teisiniuose santykiuose turinį. Tinkamai apibrėžus sąžiningumo principo teisinio taikymo sritį, aiškinamasi, kaip jis taikomas kitose valstybėse ir turėtų būti adekvačiai taikomas Lietuvos prievolių teisės institutuose.