Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/22017
Rodoma1 - 4 iš 4
  • Item type:Publikacija,
    Seimo nutarimas: samprata ir istorinė raida
    [Resolution of Seimas: concept and historical evolution]
    research article[2015][S4][S001][22];
    Lydeka, Arminas
    Teisės apžvalga = Law review. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2015, nr. 1(12)., p. 203-224

    Mokslinėse apžvalgose svarstomos Seimo nutarimo kaip teisės akto ir konstitucinės teisės šaltinio (plačiąja prasme) sampratos, praktinio taikymo, teisinio privalomo, konstitucinio teisinio vertinimo aktualijos, taip pat pateikiama Seimo nutarimo istorinės raidos charakteristika (įskaitant kitus formalius Lietuvos parlamentų priiminėtus sprendimus, artimus šiuolaikinio Seimo nutarimo konstitucinei sampratai. Pirmojoje apžvalgoje siekiama nustatyti šiuolaikinio Seimo nutarimo konstitucinio būvio (arba tiesioginio reglamentavimo 1992 m. LR Konstitucijoje) prielaidas, atkuriant įvairių laikotarpių ir kompetencijų (LDK, ATR, tarpukario Lietuvos bei LTSR) kolegialaus/parlamentinio valdymo organus. Konstatuojami nuoseklūs parlamentinių sprendimų (ne įstatymų) priėmimo teisinio pagrindimo bei praktinio taikymo procesai, nepriklausomai nuo susiklosčiusios valstybės valdymo formos ar politinio režimo. Neapsiribojant istoriniu Seimo nutarimo suvokimu, taip pat siekiama įvertinti ir kitas jo sampratas, ryšį su Konstitucijos tiesiogiai taikytinų nuostatų įgyvendinimu, kitais teisės aktais, Seimo nutarimų įvairovę ir jais nagrinėjamų/sprendžiamų parlamentinio valdymo klausimų plotmę. Ginčijant kai kurias nusistovėjusias teisinės literatūros nuomones, argumentuojama, jog Seimo nutarimas nėra vien tik parlamento vidinio teisinio reguliavimo teisės aktas, taip pat – ne tik poįstatyminis teisės aktas, priklausomai nuo savo reguliavimo objekto, galintis tiesiogiai apimti ir įkūnyti konkrečias LR Konstitucijos normas. Antrojoje apžvalgoje svarstomos Seimo nutarimo kaip teisės akto teisinės galios, jo privalomumo, galiojimo asmenų, laiko, teritorijos atžvilgiu problemos. Atkreipiamas dėmesys į Seimo nutarimų priėmimo, įsigaliojimo, galiojimo bei panaikinimo/pripažinimo netekusiais galios klausimus.

      17
  • book part[2013][Y2][S001][21]
    Viešosios teisės raida : de jure ir de facto problematika : mokslo studija / red. G Mesonis. Vilnius : MES, 2013. ISBN 9786098087024., p. 188-208
      8
  • Item type:Publikacija,
    Respublikos vadovo įgaliojimų trukmė: nuo stratego iki prezidento
    [Head the Republic and term limits: historical approach]
    research article[2012][S5][S001][16]
    Konstitucinė jurisprudencija : Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo biuletenis. Vilnius : Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2012, Nr. 3(27) (liepa-rugsėjis)., p. 132-147

    The research includes highest officials of ancient (Strategos in Athena and Consul in Rome), medieval (Doge in Venice, Gonfaloniere in Florence, Posadnik in Pskov,) and modern (Stadtholder in the United Provinces of Netherlands, Protector in the Commonwealth, Governor in the British Colonies, President in the US) republics. Including some comparative aspects, these examples generally are presented as historically connected events, advancing the last, sophisticated type of institution (President Office). Using term limits as a research option of the object helps us to find out, how ideas to separate and share power affected the development of the republic and various institutions. Head of republic was the one of most important targets, limiting and preventing its authority. Regarding the findings of this analysis, we should note that term limits were inherent to all types of republican rulers. Moreover, this feature became meaningful explaining other attributes (oath, election or impeachment) of dedicated institution in a modern republic.

      6
  • Item type:Publikacija,
    Valdovo įgaliojimų trukmė parlamentinėse monarchijose
    [Term of the monarch‘s authority in a parliamentary monarchy]
    research article[2012][S5][S001][30]
    Parlamento studijos : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2012, [Nr.] 12., p. 163-192

    Avinjono popiežių nelaisvė ir augančio absoliutizmo ženklai Prancūzijoje ir Anglijoje inspiravo pirmuosius mąstytojų ginčus dėl valdovo įgaliojimų trukmės ir subjekto (tautos, jos atstovybės), galinčio juos nutraukti nepriklausomai nuo valdovo valios. XV a. pradžioje bažnytiniams susirinkimams atstatydinus popiežius, buvo sukurti pirmieji valdovo įgaliojimų nutraukimo precedentai. Jie lėmė tolesnes Europos mokslo pasaulio diskusijas dėl galimybių nutraukti ne vien bažnytinio, bet ir pasaulietinio valdovo įgaliojimus. Ispanijos ir Anglijos absoliutizmo krizės XVI a. pabaigoje ir XVII a. viduryje sudarė prielaidas įgyvendinti tautos ar jos atstovybės teisę nutraukti valdovo įgaliojimus. Drauge šie įvykiai atskleidė tolimesnės tokios institucijos veiklos organizavimo problemas. Jų sprendimas buvo neatsiejamas nuo tautos suvereniteto ir jo atstovavimo klausimų nagrinėjimo. Thomo Hobbeso, Johno Locke‘o ir kitų mąstytojų (Charleso L. Montesquieu, Franciso Hutchesono) darbai apie suvereniteto kilmę, jo įgyvendinimą monarchijos sąlygomis didino parlamento, jo priimamų konstitucinių aktų reikšmę, tarp jų ir galias nustatyti bei kontroliuoti valdovo įgaliojimų trukmės sąlygas. Jungtinėje Karalystėje susiformavusi instituciškai (pirmiausia parlamentu) ir teisiškai (konstituciniais aktais) apribota valdovo įgaliojimų trukmės sistema palaipsniui paplito kitose Europos ir pasaulio monarchijose. Šiuo metu parlamentinėms ir dualistinėms santvarkoms sudarant monarchijos valdymo formos daugumą, jų valdovų įgaliojimų trukmės reikalavimai iš esmės atitinka tautos suvereniteto, valdžių padalijimo ir konstitucijos viršenybės principų reikalavimus.

      13