Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20172
Rodoma1 - 3 iš 3
  • Item type:ETD,
    Informacinių technologijų taikymas socialiniame darbe su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis
    [Use of Information Technologies in Social Work with Families at Social Risk]
    master thesis[2023][S005]
    Petkūnaitė, Dovilė

    Baigiamojo magistro darbo tyrimo objektas: informacinių technologijų taikymas socialiniame darbe. Tyrimo tikslas: identifikuoti informacinių technologijų taikymo socialinio darbo praktikoje su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, naujas galimybes ir iššūkius. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti socialinio darbo specifiką šiuolaikinėje visuomenėje; ištirti informacinių technologijų panaudojimą socialiniame darbe dirbant su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką; nustatyti informacinių technologijų panaudojimo galimybes ir iššūkius socialiniame darbe su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis socialinių darbuotojų požiūriu. Tyrime naudoti metodai: mokslinės literatūros analizė, struktūruotas interviu, turinio (content) analizė. Tyrime dalyvavo 11 Vilniaus miesto socialinio darbo įstaigų socialinių darbuotojų, kurie dirba su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką. Atlikus empirinį tyrimą gautos esminės išvados: esminiai socialinio darbo specifikos elementai šiuolaikinėje visuomenėje: pagalbos reikalingumas įvairesnėse situacijose, problemų lauko platėjimas, kintantys socialinės rizikos grupės veiksniai ir grupės bei didėjantis socialinio darbo prestižas; akcentuojant socialinio darbo pokyčius, pastebimas naujų darbo metodų ir priemonių įgyvendinimo poreikis bei socialinės pagalbos įvairovė; socialinio darbo praktikoje svarbesnis ir kokybiškesnis yra artimas ir gyvas kontaktas, o informacinės technologijos labiau padeda susidoroti su informacijos rinkimu, greitesniu ryšio užmezgimu ar duomenų rinkimu, saugojimu ar dalijimusi; informacinių technologijų teikiama nauda socialinio darbo praktikoje yra: supaprastinamos įprastos funkcijos, atsiranda didesnės galimybės ilgiau pabendrauti su klientu, mažinamos laiko sąnaudos dokumentų tvarkymui, sudaromos galimybes greičiau gauti ir pateikti reikalingą informaciją, taupomas darbo laikas; nuotolinis bendravimas inicijuojamas esant svarbiam poreikiui, kuomet nėra galimybės susitikti su klientu asmeniškai; viena iš socialinių darbuotojų funkcijų išlieka savo klientų mokymas naudotis informacinėmis technologijos esant poreikiui gauti paslaugas, pateikti prašymus ir pan.; dirbant su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, informacinių technologijų naudojimo tikslai yra šie: dokumentacijos tvarkymas, dalyvavimas nuotoliniuose renginiuose, posėdžiai, informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, susisiekimas su klientu. Naudojamos šios informacinės technologijos: išmanusis telefonas, kompiuteris/internetas, pokalbių programėlės, Zoom ir Teams platformos, internetinės duomenų bazės, elektroniniai dienynai; informacinių technologijų naudojimo socialiniame darbe privalumai: kontakto palaikymo galimybė, informacijos pasidalijimas tarp institucijų ir institucijos viduje; informacinių technologijų naudojimo iššūkiai, dirbant su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką: skirtingi šeimų gebėjimai naudotis informacinėmis technologijomis, maža šeimų narių motyvacija mokytis naudotis informacinėmis technologijomis, šeimos situacija.

      155  21
  • Item type:ETD,
    Pagalbos galimybės profesinį stresą patiriantiems socialiniams darbuotojams deinstitucionalizacijos procese
    [Opportunities for Assistance to Social Workers Under Occupational Stress in the Process of Deinstitutionalisation]
    master thesis[2020][S005]
    Buragienė, Žana

    Profesinis stresas atsiranda dėl netinkamų ar nesuderinamų darbo aplinkos reikalavimų ir darbuotojų galimybių. Laiku identifikavus bei įvertinus rizikos veiksnius, galima sumažinti streso lygį darbo vietose ir išvengti profesinio streso pasekmių, darančių neigiamą poveikį socialinių darbuotojų veiklos produktyvumui, bet ir jų fizinei bei psichinei būklei. Vykstantis globos namų deinstitucionalizacijos procesas daro pokyčius profesinėje veikloje ir kelia iššūkius socialinių darbuotojų profesionalumui. Permainos daro poveikį profesinio streso atsiradimui, todėl labai svarbus socialinių darbuotojų, dirbančių X vaikų globos namuose, pasirengimas ir įsitraukimas tinkamai atlikti profesinę veiklą, nuolatos besikeičiančioje socialinėje, politinėje, ekonominėje ir kultūrinėje aplinkoje. Vaikų globos reforma ir socialinių darbuotojų patiriamas stresas yra neatsiejami dalykai, todėl svarbu išanalizuoti socialinių darbuotojų patiriamo profesinio streso įveikos galimybes. Darbo tikslas - atskleisti socialinių darbuotojų, dirbančių X vaikų globos namuose, profesinio streso įveikos galimybes.

      14  19
  • Item type:ETD,
    Socialinio darbo organizavimas seniūnijose: teorijos ir praktikos iššūkiai
    [Organization of Social Work in Wards: Theories and Practical Challenges]
    master thesis[2019][S005]
    Šapokienė, Irma

    Sparčiai kintanti visuomenės socialinė ir ekonominė aplinka, globalizacija, viešojo sektoriaus išlaidų mažinimas, ekonominiai pokyčiai - skatina ieškoti optimalių bei efektyvių socialinių paslaugų administravimo būdų bei tinkamiausių socialinio darbo organizavimo principų seniūnijose. Svarbus akcentas tenka norminiams teisės aktams, kurių dėka galima reglamentuoti, normuoti bei instruktuoti vykdomas veiklas, išsiaiškinant, kaip vyksta socialinio darbo organizavimas seniūnijose. Objektas – socialinio darbo organizavimas seniūnijose. Tikslas – atskleisti Utenos rajono seniūnijų socialinio darbo organizavimo aspektus/iššūkius. Uždaviniai: 1. Atskleisti socialinio darbo organizavimo teorinius aspektus. 2. Charakterizuoti socialinio darbo prielaidas ir galimybes seniūnijose. 3. Ištirti socialinio darbo organizavimo seniūnijose iššūkius. Metodai: mokslinės literatūros analizė, padedanti atskleisti socialinio darbo organizavimo ypatumus seniūnijose, vadybinių kompetencijų kontekste; dokumentų analizės metodas; empiriniams duomenims surinkti atliktas kokybinis tyrimas. Tyrimo instrumentas – pusiau struktūruotas interviu. Interviu metu apklausti socialinio darbo specialistai, dirbantys seniūnijose. Duomenų analizei taikoma turinio analizė. Darbo struktūra: sąvokų žodynas, įvadas, teorinė darbo dalis, kuri susideda iš trijų dalių. Pirmoje darbo dalyje pateikiami socialinio darbo organizavimo teoriniai aspektai, išskiriant socialinio darbuotojo veiklos teisinį reglamentavimą, organizacinę struktūrą bei vadybinių kompetencijų raišką socialinio darbo organizavimo kontekste. Antroje darbo dalyje analizuojamos socialinio darbo prielaidos ir galimybės seniūnijose. Trečioje dalyje pateikiama tyrimo metodologija, gauti rezultatai, analizė bei apibendrinimas. Išvados, rekomendacijos, diskusija, literatūros sąrašas, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, priedai. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 8 socialinio darbo specialistai, dirbantys seniūnijose.

      17  18