Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20350
Now showing1 - 2 of 2
  • Item type:ETD,
    Kriminalistinės duomenų bazės (kriminalistiniai registrai) ir žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių užtikrinimas
    [Criminal Databases (Criminal Records) and the Protection of Fundamental Human Rights and Freedoms]
    magister thesis[2026][S001]
    Pranskaitytė, Gabija

    Baigiamojo darbo temos aktualumas — sparčiai besivystant technologijoms ir augant duomenų kiekiams visose sferose, kuriuos renka ir analizuoja teisėsaugos institucijos, keliami vis didesni iššūkiai siekiant užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir laisves. Informacinių technologijų plėtra lėmė reikšmingus pokyčius teisėsaugos srityje, ypač kriminalistikoje, kur vis didesnį vaidmenį atlieka įvairios duomenų bazės – kriminalistiniai registrai. Tokios duomenų bazės, apimančios asmenų pirštų atspaudus, DNR profilius, balistinę, įrankių pėdsakų bei kitą kriminalistinę informaciją, padeda greičiau identifikuoti įtariamuosius, ištirti nusikalstamas veikas. Kriminalistinės duomenų bazės, kuriomis siekiama efektyvinti nusikalstamų veikų tyrimą ir prevenciją, išaiškinti teisės pažeidimus padariusius asmenis, dažnai apima itin jautrius asmens duomenis. Jautrūs asmens duomenys pagal ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (toliau – BDAR), 2016/679 – ,,tai specialių kategorijų asmens duomenys, kurių tvarkymas yra ribojamas dėl galimo didesnio poveikio žmogaus teisėms ir laisvėms”. Tyrimo tikslas — ištirti kriminalistinių duomenų bazių paskirtį, naudojimą, teisinį reguliavimą ir taikymo praktiką. Analizuoti jas žmogaus teisių ir laisvių kontekste bei įvertinti jų suderinamumą su asmens duomenų apsaugos principais. Vertinti dirbtinio intelekto panaudojimą dirbant su kriminalistinėmis duomenų bazėmis. Baigiamojo darbo objektas — kriminalistinės duomenų bazės ir juose kaupiamos informacijos naudojimas pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių kontekste. Baigiamojo darbo uždaviniai — 1. Apibrėžti kriminalistinių duomenų bazių sampratą, jų paskirtį ir tipus; 2. Išanalizuoti pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių santykį su kriminalistinėmis duomenų bazėmis; 91 3. Vertinti dirbtinio intelekto įtaką ir ateities perspektyvą bei dabartinį teisinį reguliavimą, naudojant kriminalistines duomenų bazes 4. Įvertinti, kaip praktikoje šie duomenys renkami, saugomi ir naudojami, kaip dažnai pažeidžiamos asmens teisės, kokią problematiką įžvelgia jas naudojantys subjektai. Tyrimo metodika. Baigiamojo darbo tyrimas atliktas naudojantis sisteminės analizės, lyginimo ir apibendrinimo metodais. Taikant sisteminės analizės metodą buvo analizuojami teisės aktai, mokslinė literatūra. Apibendrinimo metodai pasitelkti siekiant ištirti Lietuvos duomenų apsaugos teisinio reglamentavimo taikymą bei pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą naudojant kriminalistines duomenų bazes. Darbe naudotas empirinis metodas — visuomenės ir pareigūnų anketavimas, atliktos apklausos — interviu, siekiant kriminalistinių duomenų bazių naudojimo praktiką, problemas su kuriomis susiduria prokurorai, advokatai, Policijos departamento Kriminalistinių tyrimų valdybos skyrių viršininkai. Gauti tyrimo rezultatai — visuomenės apklausos atsakiusieji įžvelgia problemą informacijos sklaidoje dėl kriminalistinių duomenų bazių ir jų naudojimo. Absoliuti dauguma atsakiusiųjų mano, kad vaizdo stebėjimo kameros ir kita padidinta stebėsena visuomenėje didina saugumą. Daugumai nekelia susirūpinimo tai, kad jų asmens duomenys gali būti saugomi kriminalistinėse duomenų bazėse bei dauguma sutiktų, kad jų duomenys būtų saugomi kriminalistinėse duomenų bazėse, jei tai padėtų atskleisti sunkius nusikaltimus. Pagrindinė problematika policijos pareigūnų darbe, naudojant kriminalistines duomenų bazes – ne visuomet bazės veikia sklandžiai ir be trikdžių, duomenys nėra reguliariai naujinami. Daugelis apklaustųjų nėra girdėję ar/ir dalyvavę mokymuose asmens duomenų apsaugos sferoje. Advokatų darbe dažniausiai kyla klausimas dėl iš kriminalistinės informacijos gavimo teisėtumo, kuris vėliau lemia jos vertinimą kaip teisėtų įrodymų. Įžvelgta problema, kad baudžiamosiose bylose prie asmenį charakterizuojančios medžiagos pridedami išnykę teistumai, taip pat pridedamas baustumas administracine tvarka 5 metų laikotarpiui, kai turėtų būti pateikiami vienerių metų duomenys. Įžvelgta problema apie teisėsaugos institucijų kontrolę bei tai, kad asmenys nėra informuojami, kai jų duomenys tikrinami, todėl jie neturi galimybės gint pažeistas teises ir vertint ar jos pažeistos. Pagrindinė problematika šioje srityje prokurorų darbe – kriminalistinėse duomenų bazėse, būtent ĮKNR, neatnaujinami duomenys, pasitaiko įvedimo klaidų, kurios turi itin didelę reikšmę tolesniuose sprendimuose. Taip pat viena iš problemų – prokurorų ribota prieiga prie tam tikros informacijos. Kriminalistinių tyrimų valdyba yra DNR registro tvarkytoja. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, prievolė užtikrinti duomenų tikslumą ir patikimumą krenta būtent ant pareigūno, kuris ima DNR ėminį. Standartinėse veiklos procedūrose numatyta, jog registre kaupiami duomenys peržiūrimi kartą per ketvirtį. Kuomet asmuo būna miręs arba praradęs įtariamojo statusą, jo duomenys keliami į archyvą. Asmens teisės apsaugomos griežtomis procedūromis bei reglamentais susijusiais su DNR registre kaupiamais duomenimis, o archyve esantys duomenys yra neaktyvūs. DNR tyrimai pamažu plečiasi ne tik į identifikavimą, o ir į žvalgybinę informaciją bei pamažu įsigali fenotipavimas. Artimiausioje ateityje naujovių nenusimato, kadangi esama tvarka yra pakankama sklandžiam ir efektyviam bei teisiškai skaidriam darbui. Kriminalistinių tyrimų valdybos daktiloskopinių tyrimų skyrius dirba su daktiloskopinių duomenų registru ir yra jo tvarkytoja. Teisės aktai pakankamai reglamentuoja šio skyriaus darbo sritį. Žmogaus teisių pažeidimų ir problemų susijusių su asmens duomenimis neįžvelgiama. Duomenys renkami ir saugomi remiantis teisės aktais. Pagrindinė naujovė artimiausioje ateityje – nauja kriminalistinė duomenų bazė, kuri veiks šiek tiek kitokiu principu nei veikia dabartinė.

      2  21
  • Item type:ETD,
    Lietuvos Respublikos muitinėje kontrabandos sulaikymui naudojama technika ir technologijos: praktika ir tendencijos
    [Methods and Technologies Used in Customs of the Republic of Lithuania to Arrest Contraband: Practice and Trends]
    master thesis[2024][S001]
    Ginevič, Ana

    Magistro baigiamasis darbas yra reikšmingas siekiant formuoti šiuolaikinę kontrabandos kriminalistinę techninę politiką. Suformuota šiuolaikinė kontrabandos kriminalistinė techninė ir technologijų politika, sudaro prielaidas tobulinti Lietuvos Respublikos muitinėje muitinės pareigūnų darbą, kontrabandos sulaikymo metu naudojant techniką ir technologijas. Darbas atskleidžia, kad įgyvendindama jai priskirtus uždavinius muitinė naudoja naujausias technikas, diegia modernias technologijas. Pagrindinės technikos ir techologijos: rentgeno aparatai, Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema, Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema, Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistema. Didelį pranašumą Lietuvos muitinei turėtų suteikti dirbtinis intelektas, kuris optimizuotų muitinės pareigūnų veiklą ir sumažintų krūvį, padėtų nustatyti rizikingus krovinius bei geriau ir greičiau užkirsti kelią muitų teisės aktų pažeidimams. Darbe pasitvirtino visi magistro baigiamojo darbo ginamieji teiginiai, kad Lietuvos Respublikoje nėra technikos ir technologijų naudojimo politikos, kad savalaikės ir paprastesnės būtinos technikos ir technologijų įsigijimo procedūros užtikrintų veiksmingą muitų teisės aktų įgyvendinimo kontrolę, ir, kad Lietuvos muitinė turi mokėti prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, kontrabandos dalyko ir gabenimo tendencijų kaitos.

      81  21