Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20521
Now showing1 - 2 of 2
  • Item type:ETD,
    Kompetencijų modelio diegimo plėtotė valstybės tarnyboje
    [The Development of the Competence Model Implementation in the Public Service]
    master thesis[2024][S003]
    Dilienė, Inga

    Magistro baigiamajame darbe analizuojama kompetencijų modelio diegimo įgyvendinimo Lietuvos valstybės tarnyboje aspektai. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami kompetencijos sąvokos ir kompetencijų modelio teoriniai svarbos aspektai. Antroje dalyje analizuojama kompetencijų modelio diegimo raiška ir taikymo galimybės Lietuvoje ir užsienio šalyse, valstybės tarnybos teisinis reguliavimas. Trečioje dalyje aprašomas kokybinis tyrimas (ekspertinis interviu, klausimynas) ir analizuojamas kompetencijų modelio diegimo įgyvendinimas, procesas valstybės tarnyboje. Atkreipiamas dėmesys į Lietuvos valstybės tarnybos teisinį reguliavimą. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos išryškėjusios kokybinio tyrimo metu.

      31
  • Item type:ETD,
    Valstybės tarnybos modernizavimas ir kompetencijų modelio diegimas
    [Modernization of the Civil Service and Implementation of the Competencies Model]
    master thesis[2022][S003]
    Stonkutė, Diana

    Valstybės tarnybos modernizavimas yra būtinas efektyviai valstybės raidai. Vienas iš modernizacijos įrankių - kompetencijų modelis, tai bendrųjų, vadybinių, lyderystės bei specifinių ir profesinių kompetencijų visuma. Įdiegus kompetencijų modelį galima patenkinti valstybės tarnyboje reikalingų kompetetingų valstybės tarnautojų poreikį. Kompetencijų modelio diegimo valstybės tarnyboje pagrindiniai kriterijai tampa – tinkamas modelio parengimas ir jo įdiegimas, užtikrinant, kad jis efektyviai funkcionuotų viešojo sektoriaus darbuotojų veiklos efektyvumo didinime. Pagrindinė Lietuvos valstybės tarnybos modernizavimo ir kompetencijų modelio kūrimo problema tampa – modelio diegimo galimybės ir ateities perspektyvos modelio tobulinimo ir integravimo procese. Darbo tikslas: įvertinti valstybės tarnybos modernizavimo pokyčius Lietuvoje ir tarnautojų kompetencijų modelio diegimo, tobulinimo galimybes Darbo uždaviniai: 1) Išanalizuoti valstybės tarnybą šiuolaikinių viešojo sektoriaus reformų pagrindu; 2) išnagrinėti kompetencijos sąvoką ir raišką valstybės tarnyboje; 3) išanalizuoti kompetencijų modelį kaip valstybės tarnybos modernizavimo įrankį; 4) įvertinti Lietuvos valstybės tarnyboje teisines ir politines prielaidas modernizuojant valstybės tarnybą, diegiant kompetencijų modelį; 5) ištirti Kretingos rajono savivaldybės valstybės tarnautojų požiūrį į valstybės tarnybos modernizaciją diegiant kompetencijų modelį; 6) Išnagrinėti Kretingos rajono savivaldybės valstybės tarnautojų požiūrį į valstybės tarnybos modernizaciją pandemijos kontekste Darbo metodai: 1) mokslinės literatūros sisteminė ir lyginamoji analizė; 2) dokumentų analizė; 3) Kretingos rajono savivaldybės valstybės tarnautojų struktūruotas interviu (kokybinis tyrimas) ir anketinė apklausa (kiekybinis tyrimas). Pagrindiniai darbo rezultatai: empirinio tyrimo metu atskleistas Kretingos rajono savivaldybės valstybės tarnautojų požiūris į valstybės tarnybos modernizaciją ir kompetencijų modelio diegimą. Valstybės tarnautojai aiškiai suvokia valstybės tarnautojų kompetencijų tobulinimo svarbą ir sutinka, jog kompetencijų modelis tam būtų tinkamas įrankis, kaip ir pačiam valstybės tarnybos modernizacijos procesui. Kretingos rajono savivaldybėje žmogiškųjų išteklių valdymo procesuose, kompetencijų modelis būtų naudingas: priėmime į valstybės tarnybą, vertinime, efektyvesnės veiklos užtikrinime, kompetencijų valdyme ir apskritai visuose žmogiškųjų išteklių veiklose. Nors visi kokybinio tyrimo dalyviai vienareikšmiškai sutinka su kompetencijų modelio nauda, tačiau diegti savo atstovaujamoje institucijoje nenorėtų, o tai sąlygoja pokyčių baimė, informacijos trūkumas, įskaitant gerųjų pavyzdžių trūkumą. Nagrinėjant covid-19 įtaką valstybės tarnautojų veikloje, nustatyta, jog valstybės tarnautojai pandemijos metu tikslingai inicijavo perėjimo į nuotolinį darbą organizavimą ir tinkamai patenkino visuomenės poreikius. Pandemija savaime inicijavo modernizacijos procesus, tokius kaip didesnį procesų skaitmenizavimą, virtualius susitikimus ir patį nuotolinį darbą. Pagrindinės išvados: Nors modernizacijos poreikis ir yra nurodomas dokumentuose, tačiau vienas pagrindinių jos įrankių – kompetencijų modelis, neįgijo teisinio pagrindo ir yra rekomendacinio pobūdžio, kaip ir Valstybės tarnybos kompetencijų modelio metodika. Praėjęs laikotarpis reikalauja peržiūrėti kompetencijų modelį ir jį atnaujinti. Pokyčių baimė sąlygoja tai, jog metodika nėra populiari tarp Lietuvos viešojo administravimo institucijų. Analizuojant kokius iššūkius sukeltų pats modelio diegimas Kretingos rajono savivaldybėje, pastebėta, jog dominuotų bendros nuomonės nebuvimas dėl paties kompetencijų modelio diegimo, jo diegimo būtinybės ir diegimo proceso organizavimo. Kompetencijų modelio diegimo prielaidas sudaro politinė valia, aiškus teisinis reglamentavimas, sisteminis požiūris ir realus praktinis įgyvendinimas, siekiant modernizuoti valstybės tarnybą. Taip pat, valstybės tarnautojai jiems reikalingas kompetencijas darbinėje veikloje skirtingai vertina bendriniame kontekste ir jų atstovaujame įstaigoje. Tam daroma prielaida, jog reikėtų pokyčių žmogiškųjų išteklių valdyme pačioje įstaigoje.

      92  20