Smalskys, Vainius
Lietuvos agentūrų steigimo nacionalinio saugumo srityje analizė. (Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities įstaigų atvejai)Item type:ETD, [Analysis of the founding of Lithuanian agencies in the field of national security (cases of institutions under the management of the Ministry of Internal Affairs)]magister thesis[2026][S003]Dailidė, AngelėŠiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas Lietuvos agentūrų steigimas nacionalinio saugumo srityje per veikiančių agentūrų (agentūra, biuras, centras, departamentas), kurios yra specialiojo statuso subjektai, patirtį. Išskiriami veiklos efektyvumą lemiantys veiksniai ir svarbios perspektyvos vertinant naujos agentūros veikiančios nacionalinio saugumo srityje steigimą. Pirmoje dalyje analizuojama NVV teorijos reikšmė decentralizuotam valdymui ir agentūrų reikšmė nacionalinio saugumo architektūroje, analizuojami trijų ES agentūrų saugumo srityje steigimo reglamentai ir parodomas jų pokytis. Antroje dalyje pagrindžiama pasirinkta tyrimo metodologija, aprašoma kaip bus atliekamas kokybinis tyrimas. Trečioje dalyje analizuojamos pasirinktos trys, agentūros sąvoką atitinkančios ir specialiojo statuso subjekto statusą turinčios, Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigos – Išteklių agentūra prie LR VRM, Lietuvos kriminalinės policijos centras ir Bendrasis pagalbos centras. Mokslinio darbo pabaigoje pateikiamas tyrimo rezultatų apibendrinimas, išvados ir rekomendacijos.
4 Socialinės garantijos ir jų įtaka Lietuvos kariuomenės karių ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų motyvacijai: lyginamoji analizėItem type:ETD, [Social Guarantees and their Impact to the Motivation of Lithuanian Military Soldiers and State Border Guard Service Officers: a Comparative Analysis]magister thesis[2026][S003]Skorkė, SilvijaLietuvos kariuomenės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos tarnautojų motyvacija yra vienas esminių valstybės uždavinių, kuris užtikrina šalies nacionalinį saugumą, dabartinių geopolitinių neramumų ir hibridinių grėsmių kontekste. Atliepdama šias realijas Lietuvos kariuomenė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba nuolatos palaiko aukštą parengtį ir tiesiogiai saugo valstybę bei jos valstybės sieną nuo pažeidimų, todėl šių tarnautojų atsidavimas ir lojalumas reikalauja papildomų motyvavimo priemonių, tarp kurių viena svarbiausių – socialinės garantijos. Šio magistro baigiamojo darbo problema – kaip skiriasi karių ir pasienio pareigūnų socialinės garantijos? kokia yra socialinių garantijų įtaka karių ir pasienio pareigūnų tarnybos motyvaciją? koks socialinių garantijų vaidmuo skatinant karių ir pasienio pareigūnų apsisprendimą ilgalaikei tarnybai? Darbo objektas - Karių ir pasienio pareigūnų nuomonė apie socialinių garantijų įtaką tarnybos motyvacijai. Darbo tikslas – Išanalizuoti kariams ir pasienio pareigūnams suteikiamas socialines garantijas ir jų nuomonę apie socialinių garantijų įtaką tarnybos motyvacijai. Tyrimo tikslui įgyvendinti išsikelti šie uždaviniai: 1) Atskleisti teoriškai žmogiškųjų išteklių teorijas LK ir VSAT motyvavimo srityje. 2) Išanalizuoti teoriškai socialinių garantijų ir socialinių paslaugų administravimą viešajame sektoriuje bei atskleisti jų taikymo ypatumus LK ir VSAT. 3) Atskleisti kokios socialinės garantijos taikomos kariams ir pasienio pareigūnams Lietuvoje. 4) Nustatyti ir palyginti karių ir pasienio pareigūnų nuomonę apie socialinių garantijų įtaka tarnybos motyvacijai. Darbe taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, teisės aktų analizė, iš dalies struktūruotas kokybinis ekspertų interviu, lyginamoji analizė. Baigiamojo darbo struktūrą sudaro trys dėstomosios dalies pagrindiniai skyriai. Pirmas skyrius skirtas teoriškai išanalizuoti socialinių garantijas ir socialines paslaugas viešojo sektoriaus darbuotojų motyvavimo srityje. Antras skyrius - aptarti tyrimo metodologiją. Trečiajame skyriuje pateikiamas ir aptariamas Lietuvos kariuomenės karių ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų motyvavimo sistemos vertinimo tyrimas. Atlikus teorinę ir empirinę analizę gauti šie rezultatai: LK kairų ir VSAT pareigūnų motyvavimo sistemos analizė atskleidė, kad teoriniu požiūriu socialinės garantijos atlieka bazinio saugumo funkcijos užtikrinimą ir remiantis F. Herzberg teorija, veikia kaip higieninis veiksnys, kuris užtikrina minimalų pasitenkinimą tarnyba. Nustatyta, kad LK ir VSAT organizacijose socialinių garantijų administravimas yra grindžiamas specialiuoju statutiniu reguliavimu, kuris veikia kaip kompensacinė funkcija už specifines tarnybos sąlygas, susijusias su patiriama rizika. Nors kariams ir pasienio pareigūnams teikiamos socialinės garantijos yra panašios savo turiniu, tačiau tyrimas atskleidė, kad kariams suteikiamos socialinės garantijos yra platesnės spektru bei apimtimi. Empirinis tyrimas atkleidė, kad socialinės garantijos tiek kariams, tiek pasienio pareigūnams veikia kaip nesaugumo jausmą mažinantis veiksnys. Socialinių garantijų įtaka tarnybos motyvacijai, skirtingais tarnybos etapais, kito abiejų informantų grupėse – kariams ji sumenko, o pasienio pareigūnams išsaugo. Tyrimas atskleidė informantų nepasitenkinimą poilsio laiko ir sunkių tarnybos sąlygų – naktinio darbo ir tarnybos lauko sąlygomis, ribotu kompensavimu, bei išryškino bendrą poreikį spręsti būsto įsigijimo ir pensinio amžiaus ilginimo problemas.
6 2 Viešųjų ir privačių interesų derinimo problemos valstybės tarnybojeItem type:ETD, [Problems of Balancing Public and Private Interests in the Civil Service]magister thesis[2026][S003]Juodelė, KristinaDemokratinėje valstybėje viešasis valdymas yra grindžiamas teisėtumo, atsakomybės, skaidrumo ir nešališkumo principais. Valstybės tarnyba yra neatskiriama viešojo sektoriaus dalis, kurioje viešųjų ir privačių interesų derinimo problemos, rizikos, interesų konfliktai pasireiškia per valstybės tarnautojų ir kitų viešajame sektoriuje dirbančių asmenų veiklą, todėl tyrimo tema apima ir platesnį viešojo sektoriaus segmentą. Asmenys, kuriems suteikti įgaliojimai, tam tikra galia priimti sprendimus dėl viešųjų išteklių paskirstymo, finansavimo, licencijavimo, leidimų išdavimo, personalo valdymo, viešųjų paslaugų ir kitų visuomenei reikšmingų klausimų procesuose, gali priimti šališkus, neteisėtus sprendimus ir taip sukelti interesų konfliktą ar korupciją. Atliekamos funkcijos turi būti įgyvendinamos atskiriant viešąjį ir privatų interesą, tik taip galėsime užtikrinti skaidrų viešąjį valdymą ir visuomenės pasitikėjimą. Nors Lietuvoje yra sukurta teisinė bazė, viešųjų ir privačių interesų derinimas yra reglamentuojamas, tačiau praktikoje išvengti interesų konfliktų ar korupcijos vis dar išlieka sudėtinga pagrindinė gerojo viešojo valdymo užduotis. Dažniausiai rizikos yra susijusios su rizikos situacijų atpažinimu, deklaravimo formalumu, nusišalinimo procedūromis, atsakomybės taikymu, kontrole ir formaliu valdymo ir prevencinių priemonių įgyvendinimu. Probleminis klausimas: kokios viešųjų ir privačių interesų derinimo priemonės valstybės tarnyboje ir viešojo sektoriaus institucijose nėra pakankamai veiksmingos, užtikrinant interesų konflikto identifikavimą, kontrolę ir prevenciją, kokios galimos tobulinimo sritys ? Darbo tikslas – atskleisti ir įvertinti interesų derinimo praktiką, konfliktų atpažinimo ir rizikos situacijų valdymo, prevencijos ir teisinio reguliavimo spragas, valstybės tarnyboje ir viešojo sektoriaus institucijose. Remiantis mokslinės literatūros analize ir ekspertų įžvalgomis, parengti pagrįstas rekomendacijas interesų konfliktų prevencijos ir valdymo stiprinimui. Darbo metodai – mokslinės literatūros, teisės aktų, statistinių duomenų analizė, kokybinis tyrimas - pusiau struktūruotas interviu, gautų duomenų analizė – kokybinės turinio analizės metodu. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti, kokiose situacijose praktikoje dažniausiai atsiranda interesų konfliktų rizikos; 2. Išanalizuoti, kaip praktikoje veikia interesų deklaravimas, nusišalinimas ir dokumentavimo procedūros; 3. Atskleisti, kokios prevencijos priemonės veikia efektyviausiai (mokymai, konsultavimas, etikos standartai, vadovo lyderystė) ir kaip jų efektyvumą vertina ekspertai; 4. Atskleisti nešališkų sprendimų priėmimo problemines sritis, etikos, moralės ir teisės kontekste, viešųjų ir privačių interesų konfliktų valdymo situaciją, įvertinant atsakomybės ir kontrolės procedūrų valdymo efektyvumą, taikymo nuoseklumą; 5. Empiriškai surinkti ir interpretuotai pritaikyti duomenis kurie padėtų identifikuoti praktikoje vyraujančias problemas ir suformuluoti rekomendacijas, kaip būtų galima tobulinti viešųjų ir privačių interesų derinimo sistemą. Gauti rezultatai – tikslas pasiektas, atskleistos pagrindinės viešųjų ir privačių interesų derinimo problemos, identifikuotos pagrindinės valdymo, priežiūros ir teisinio reguliavimo spragos. Parengtos išvados – bendrai įvertinus viešųjų ir privačių interesų derinimo problematiką ir veikiančius valdymo mechanizmus, galime teigti, kad viešųjų ir privačių interesų derinimo sistema turėtų būti tobulinama. Tyrimo metu pateiktos ekspertų įžvalgos ir faktinės pažeidimų situacijos dar labiau patvirtina teiginį, kad yra labai reikalingas vadovo lyderystės vaidmuo, nes trūksta praktinio įgyvendinimo, tai galime sustiprinti patikslinant, papildant įstatymus. Kitas svarbus aspektas - viešųjų ir privačių interesų derinimo procedūrose ir kontrolėje nėra vieningos valdymo prieigos, duomenų keitimosi su institucijomis, tam didelę įtaką turi asmens duomenų apsauga, tačiau VTEK, STT institucijos turi tūrėti visas prieigas prie sprendimo priėmimo procedūros, reikalinga sąveikaujanti sistema su kitomis duomenų, bazėmis ir registrais. Konsultavimo kanalai yra sukurti vidiniai ir išoriniai, galintys padėti suvaldyti interesų konfliktus, tačiau jų veiksmingumą turime stiprinti. Reikalingas institucijų veiklos viešumas, vidinė komunikacija, kurioje neliktų baimės pranešti ar taikyti poveikio priemonę už pažeidimus, turime didinti visuomenės sąmoningumą ir keisti darbuotojų elgseną ir nuostatas.
6 14 Regioninių ES investicijų planavimas ir priemonių atitikimas visuomenės poreikiams: Utenos rajono savivaldybės atvejisItem type:ETD, [Planning of Regional EU Investments and the Alignment of Projects with public Needs: the Case of Utena District Municipality]magister thesis[2025][S003]Čyvas, PauliusMagistro baigiamojo darbo pavadinimas – Regioninių ES investicijų planavimas ir priemonių atitikimas visuomenės poreikiams: Utenos rajono savivaldybės atvejis. Planuojant ES investicijas regionuose, svarbu ne tik ekonominė nauda, tačiau ir tai, kaip šios priemonės atsilieps vietos gyventojams. Utenos rajono savivaldybė – tai kaip veidrodis, pristatantis, kas vyksta daugelyje Lietuvos regionų. Čia ES investicijos tampa pagrindiniu veiksniu, siekiant atgaivinti vietoves: kad žmonės čia vėl kurtųsi, būtų užtikrinama viešųjų paslaugų kokybė ir savalaikis atlikimas. Itin svarbu gerai identifikuoti gyventojų poreikius, kad bendros regioninės ir vietos savivaldos principais paremtos strategijos ir jų priemonių planai, skirti ES lėšoms investuoti, atlieptų gyventojų lūkesčius, suteiktų galimybę dalyvauti planavimo procesuose ir tenkintų jų poreikius. Magistro darbo tikslas – empiriškai ištirti, ar Utenos rajono savivaldybės patvirtinti strateginiai dokumentai, kurie parengti Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijoms atlikti, ir jų priemonių planuose nurodytos priemonės atitinka Utenos rajono savivaldybės gyventojų poreikius. Tyrimo metu nustatyta, kad moksliniuose šaltiniuose bei pasaulinio lygio organizacijų ataskaitose sąvoka „atitikimas visuomenės poreikiams“ apibrėžiama kaip mažiausiai 60 procentų apklausos dalyvių pritarimas vykdomoms priemonėms. Empirinės elektroninės anketinės apklausos rezultatai parodė, kad visi 18 Utenos rajono savivaldybės numatytų įgyvendinti projektų pagal 2024 - 2029 m. Utenos miesto tvarios plėtros strategijos, Utenos miesto darnaus judumo plano, 2024 - 2029 m. funkcinės zonos Anykščių, Molėtų ir Utenos rajonų savivaldybėse („Ežerų Lietuva“) strategijos priemonių planus gali būti įvardinanti kaip tenkinantys Utenos rajono savivaldybės gyventojų poreikius. Labiausiai Utenos rajono gyventojų poreikius atitinka verslo ir investicijų skatinimo srities bei viešųjų paslaugų prieinamumo didinimo srities projektai. Mažiausiai gyventojų poreikius atitinka darnaus judumo skatinimo priemonės. Magistro baigiamasis darbas parengtas remiantis moksliniais šaltiniais, dokumentais, teisės aktais, statistiniais duomenimis, bei elektroninės anketinės apklausos gautais rezultatais. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, tiriamoji dalis su tyrimo metodika ir tyrimo rezultatų analize, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas, santrauka (lietuvių ir anglų kalbomis) ir priedai.
136 Viešųjų ir privačių interesų derinimo problemos valstybės tarnyboje: Trakų rajono savivaldybės atvejisItem type:ETD, [The problems of balancing public and private interests in civil service: the case of Trakai district municipality]magister thesis[2025][S003]Rakovska, AgnėViešajame sektoriuje dirbantys darbuotojai – valstybės tarnautojai, atlikdami savo pareigas ir priimdami sprendimus neišvengiamai susiduria su situacijomis, kai yra tenkinami ne tik viešieji, bet ir privatūs interesai. Būtent tokios situacijos, kurių valstybės tarnautojai nesugeba tinkamai identifikuoti, atskirti ir suvaldyti, gali sukelti interesų konfliktus. Atsakingas valstybės tarnybos veiklos organizavimas, užtikrinantis skaidrumą bei interesų konfliktų vengimą, laikomas vienu iš pagrindinių gero viešojo valdymo rodiklių. Nepaisant egzistuojančių viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje teisinių nuostatų bei prevencinių priemonių, interesų deklaravimo ir kontrolės mechanizmai savivaldybių lygmeniu dažnai įgyvendinami formaliai. Tokia situacija riboja šių priemonių veiksmingumą užtikrinant realų interesų konfliktų valdymą. Problema formuluojama klausimu: ar egzistuojančios priemonės leidžia veiksmingai valdyti interesų konfliktus savivaldybėse ir kaip šie mechanizmai galėtų būti tobulinami? Darbo tikslas - įvertinti, kaip yra derinami valstybės tarnautojų viešieji ir privatūs interesai Trakų rajono savivaldybėje ir pateikti tobulinimo siūlymus. Darbo uždaviniai: 1) išanalizuoti viešųjų ir privačių interesų sampratas ir jų derinimo teorinius ir teisinius aspektus; 2) įvertinti interesų konfliktų prevencinių priemonių taikymo praktiką Trakų rajono savivaldybėje, analizuojant strateginius dokumentus; 3) ištirti Trakų rajono savivaldybės valstybės tarnautojų ir gyventojų požiūrį į viešųjų ir privačių interesų derinimo mechanizmų veiksmingumą bei jų taikymą; 4)parengti praktines rekomendacijas valstybės tarnautojų viešųjų ir privačių interesų derinimo sistemai tobulinti Trakų rajono savivaldybėje. Darbo metodai: 1) mokslinės literatūros sisteminė ir lyginamoji analizė; 2) Dokumentų analizė; 3) Trakų rajono savivaldybės valstybės tarnautojų struktūruotas interviu (kokybinis tyrimas) ir Trakų rajono gyventojų anketinė apklausa (kiekybinis tyrimas). Pagrindiniai darbo rezultatai: identifikuotos pagrindinės problemos su kuriomis susiduriama Trakų rajono savivaldybėje derinant viešuosius ir privačius interesus, t.y. viešumo trūkumas, informacijos prieinamumo ribojimai, teisės aktų neaiškus reglamentavimas, kontrolės mechanizmų nepakankamas veikimas, švietimo interesų prevencijos srityje trūkumas tiek valstybės tarnautojams, tiek piliečiams bei per mažas bendruomenės įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus. Šios identifikuotos problemos leidžia daryti išvadą, kad siekiant tinkamo valstybės tarnautojų viešųjų ir privačių interesų derinimo, būtina kompleksiškai spręsti šias problemas tiek instituciniu ir nacionaliniu lygmeniu, tiek įtraukiant išorinius veiksnius – visuomenę. Pagrindinės išvados: išanalizavus pagrindinius Trakų rajono savivaldybės strateginius dokumentus, nustatyta, kad savivaldybė tik formaliai įgyvendina įvairias antikorupcines priemones, dauguma dokumentų yra pasenę ir neaktualūs. Empirinis tyrimas atskleidė pagrindinius iššūkius ir problemas su kuriomis susiduria valstybės tarnautojai derindami interesus: teisės aktų neaiškus reglamentavimas, kontrolės mechanizmų nepakankamas veikimas deklaravimo sistemos ne funkcionalumas, nepakankamas švietimas bei riboti ištekliai. Gyventojų požiūriu įvardintos pagrindinės problemos yra: nepakankamas bendruomenės įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus ir švietimo bei informacijos prieinamumo stoka, kadangi gyventojai nėra pakankamai informuoti apie interesų deklaravimo procesus bei nemaža dalis gyventojų asmeniškai yra susidūrę su interesų konfliktų situacijomis savivaldybėje. Šios identifikuotos problemos leidžia daryti išvadą, kad siekiant tinkamo valstybės tarnautojų viešųjų ir privačių interesų derinimo, būtina kompleksiškai spręsti šias problemas tiek instituciniu ir nacionaliniu lygmeniu, tiek įtraukiant išorinius veiksnius – visuomenę.
71 14 Mokinių tėvų dalyvavimas priimant sprendimus mokyklos valdymeItem type:ETD, [The participation of pupils parents in decision-making in the school management]magister thesis[2025][S003]Čenko, BoženaMagistro baigiamajame darbe išanalizuotas mokinių tėvų dalyvavimas priimant sprendimus mokyklos valdyme. Iškelta mokslinė problema: kaip įtraukti mokinių tėvus į mokyklos valdymo sprendimus siekiant užtikrinti jų dalyvavimo veiksmingumą, sprendimų priėmimo kokybę ir mokyklos bendruomenės narių interesų suderinimą? Atsakant į šį probleminį klausimą išanalizuotos bei įvertintos mokinių tėvų dalyvavimo galimybės ir kliūtis priimant sprendimus mokyklos valdyme. Atlikus Šalčininkų r. Eišiškių gimnazijos ir Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos mokinių tėvų dalyvavimo priimant sprendimus mokyklos valdyme situacijos analizę, mokinių tėvų ir pedagogų apklausas bei administracijos darbuotojų interviu galima teigti, kad mokinių tėvai turi ribotas galimybes dalyvauti priimant sprendimus mokyklos valdyme. Pirmame baigiamojo darbo skyriuje išanalizuotas piliečių dalyvavimo viešajame valdyme principas, mokyklų veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir valdymo ypatumai, tėvų dalyvavimas bei įtrauktis į mokyklos valdymą. Šioje dalyje pateikiamos sąvokos, apibrėžimai, klasifikacijos. Antrame skyriuje atlikta situacijos analizė, t.y. savo gyvenamo regiono (Šalčininkų) mokyklų mokininių tėvų dalyvavimo mokyklos valdyme aspektai. Trečioje baigiamojo darbo dalyje pristatoma atliktų tyrimų metodologija ir organizavimas, analizuojami gauti rezultatai.
18 14 Lietuvos ir Lenkijos valstybės tarnautojų motyvavimo lyginamoji analizėItem type:ETD, [Comparative Analysis of the Motivation of Civil Servants in the States of Lithuania and Poland]master thesis[2024][S003]Golubovska, Aleksandra DominikaMagistro baigiamajame darbe analizuojami Lietuvos ir Lenkijos valstybės tarnautojų motyvavimo ir motyvacijos veiksniai. Viena iš pagrindinių viešojo administravimo problemų, kurią bandoma išspręsti iki šiol, yra valstybės tarnautojų motyvavimo problema, kadangi nėra nustatyti veiksniai, užtikrinantys valstybės tarnautojų motyvavimą. Valstybės tarnautojų motyvacijos stoka neigiamai veikia viešojo valdymo sistemą, trūksta jaunų kvalifikuotų valstybės tarnautojų, suteikiamos privilegijos valstybės tarnautojų nemotyvuoja. Valstybės tarnautojai – viešojo valdymo pagrindas, nuo valstybės tarnautojų veiklos efektyvumo ir darbo rezultatų priklauso viešosios politikos įgyvendinimo procesai. Šiandien valstybės tarnyboje vyrauja didelė valstybės tarnautojų kaita, viešajame sektoriuje trūksta darbuotojų, padidėjo dirbančiųjų valstybės tarnautojų darbo apkrova, vis sunkiau yra suvaldyti viešojo valdymo procesus. Valstybės tarnyboje trūksta jaunų valstybės tarnautojų, kurie ateityje galėtų pakeisti šiuo metu dirbančius valstybės tarnautojus. Todėl svarbu išsiaiškinti, kokie veiksniai daro įtaką valstybės tarnautojų motyvavimui. Šio magistrinio darbo tikslas buvo išanalizuoti valstybės tarnautojų motyvaciją ir motyvavimą sąlygojančius veiksnius Lietuvos ir Lenkijos valstybėse, o darbo objektas .– Lietuvos ir Lenkijos valstybių tarnautojų motyvavimo veiksniai. Darbe analizuojama mokslinė literatūra valstybės tarnautojų motyvavimo tema, atskirai analizuojami Lietuvos ir Lenkijos teisės aktai, strateginiai dokumentai, galiojantys Lietuvos ir Lenkijos valstybės tarnautojams. Siekiant išanalizuoti Lietuvos ir Lenkijos valstybės tarnautojų motyvacijos ir motyvavimą sąlygojančius veiksnius, atliktas kokybinis tyrimas - apklausa žodžiu (pusiau struktūruotas interviu). Darbe įvertinami Lietuvos ir Lenkijos valstybės tarnautojus motyvuojantys ir demotyvuojantys veiksniai, palyginami abiejų šalių motyvacijos ir motyvavimo veiksniai. Magistro baigiamąjį darbą sudaro: įvadas, teorinė, analitinė, tiriamoji ir baigiamoji dalys. Teorinėje dalyje apžvelgiama motyvacijos ir motyvavimo sampratos ir jų specifika valstybės tarnyboje. Aptariami Lietuvos ir Lenkijos valstybės tarnautojų motyvavimo ypatumai. Analitinėje dalyje analizuojami teisės aktai, dokumentai ir apklausos, susieti su valstybės tarnautojų motyvavimu Lietuvoje ir Lenkijoje. Tiriamojoje dalyje yra pateikiami kokybinio tyrimo rezultatai ir tyrimo duomenų analizė. Lyginami Lietuvos ir Lenkijos valstybės tarnautojų motyvavimo ir motyvacijos veiksniai. Baigiamoje dalyje apibendrinami surinkti tyrimo rezultatų duomenys, pateikiamos išvados ir rekomendacijos, kurios ateityje paskatintų esamų ir būsimų valstybės tarnautojų motyvavimą ir motyvaciją.
67 Kompetencijų modelio diegimo plėtotė valstybės tarnybojeItem type:ETD, [The Development of the Competence Model Implementation in the Public Service]master thesis[2024][S003]Dilienė, IngaMagistro baigiamajame darbe analizuojama kompetencijų modelio diegimo įgyvendinimo Lietuvos valstybės tarnyboje aspektai. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami kompetencijos sąvokos ir kompetencijų modelio teoriniai svarbos aspektai. Antroje dalyje analizuojama kompetencijų modelio diegimo raiška ir taikymo galimybės Lietuvoje ir užsienio šalyse, valstybės tarnybos teisinis reguliavimas. Trečioje dalyje aprašomas kokybinis tyrimas (ekspertinis interviu, klausimynas) ir analizuojamas kompetencijų modelio diegimo įgyvendinimas, procesas valstybės tarnyboje. Atkreipiamas dėmesys į Lietuvos valstybės tarnybos teisinį reguliavimą. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos išryškėjusios kokybinio tyrimo metu.
31 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų raidos analizėItem type:ETD, [Analysis of the Development of the Regional Environmental Protection Departments of the Ministry of Environment of the Republic of Lithuania]master thesis[2022][S003]Gudelienė, Asta„Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų raidos analizė” temos aktualumą lėmė 2018 m. įvykusi aplinkosaugos sektoriaus reorganizacija eliminuojant 8 regionų aplinkos apsaugos departamentus ir sujungiant į vieną juridinį asmenį Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. Aplinkosaugos politikos problemos buvo nagrinėjamos, tačiau tyrimų apie šį aplinkosaugos sektoriaus pokytį nebuvo atlikta, todėl tai nulėmė temos aktualumą ir suponavo būtinybę ištirti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų raidą ir išsiaiškinti, kokios priežastys paskatino pokyčių būtinybę, kokie pokyčiai įvyko aplinkos apsaugos sektoriuje po reorganizavimo prijungiant prie Aplinkos apsaugos departamento, bei atlikti raidos pokyčio efektyvumo vertinimą po reorganizavimo. Tyrimo problema: kokie viešosios politikos įgyvendinimo veiksniai lėmė regionų aplinkos apsaugos departamentų institucinius pokyčius? Tyrimo tikslas: išanalizuoti Lietuvos Respublikos regionų aplinkos apsaugos departamentų raidą pagal darbo uždavinius aptariant aplinkos apsaugos sistemos raidą, išnagrinėjant Lietuvos Respublikos regionų aplinkos apsaugos sektoriaus institucinį pokytį, ištiriant aplinkos apsaugos sektoriaus pokyčius po reorganizavimo prijungiant prie Aplinkos apsaugos departamento, o atlikus tyrimą, įvertinti aplinkos apsaugos sektoriaus raidos pokyčio efektyvumą po reorganizavimo prijungiant prie Aplinkos apsaugos departamento. Šiame darbe naudoti informacijos rinkimo ir tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; dokumentų analizė; pusiau struktūruotas interviu ir apklausa elektroniniu paštu su ekspertais, kurie įvairiais periodais vadovavo ir kūrė aplinkosaugos sistemą; turinio (content) analizė; apibendrinimas. Darbo praktinė reikšmė. Aptarus aplinkos apsaugos sistemos raidą, galima daryti išvadą, kad aplinkos politikos raidos procesas vyksta nuolat ir nėra baigtinis. Išnagrinėjus Lietuvos Respublikos regionų aplinkos apsaugos sektoriaus institucinį pokytį, galima teigti, kad dažnos reorganizacijos ir funkcijų perskirstymai tarp atskirų institucijų nepasitarnauja aplinkosaugos valdymo efektyvumui didinti. Ištyrus aplinkos apsaugos sektoriaus pokyčius po reorganizavimo prijungiant prie Aplinkos apsaugos departamento, galima teigti, šia reforma centralizuotas aplinkosaugos sektoriaus valdymas, kuriuo siekiama efektyvinti ir suvienodinti AAVK veiklą. Atlikus tyrimą ir išanalizavus gautus rezultatus, konstatuota, kad reorganizavus regionų aplinkos apsaugos departamentus jungimo būdu prie Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, nepasiektas aplinkos apsaugos sektoriaus efektyvumas. Gauti rezultatai gali būti naudingi mokslininkams, tyrėjams, studentams atliekantiems tyrimus aplinkosaugos politikos srityje, aplinkosaugos politikos formuotojams, Aplinkos apsaugos departamento veiklos tobulinimui.
15 10 Valstybės sienos apsaugos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo įtaka karjeraiItem type:ETD, [State Border Guard Officers’ Training and Professional Development Influence on their Careers]master thesis[2022][S003]Anužytė, GintarėMagistro baigiamajame darbe analizuojama VSAT statutinių pareigūnų rengimo tvarka, bei teisės aktai reglamentuojantys pareigūnų kvalifikacijos kėlimą, kurie turi įtakos jų karjeros perspektyvoms. Atlikus pusiau struktūruotą pareigūnų interviu, identifikuotos egzistuojančios, pareigūnų kvalifikacijos kėlimo sistemos organizavimo esančias problemos, bei pateiktos rekomendacijos šios sistemos tobulinimui. Keliama mokslinė problema – ar atitinkamai parengiami VSAT pareigūnai tarnybai ir, ar keliama jų kvalifikaciją turi įtakos jų karjeros perspektyvoms? Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama statutinių pareigūnų kvalifikacijos kėlimo samprata, VSAT pareigūnų kvalifikacijos kėlimo svarba ir įtaka jų karjerai. Darbe pateikiama valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo įtakos karjerai tyrimo metodologija, pagrindžiant pasirinktą tyrimo metodiką, pateikiant tyrimo organizavimo etapus ir etines nuostatas. Pasitelkiant pusiau struktūruoto interviu ir dokumentų turinio analizę pateikti atlikto tyrimo apie valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų rengimą ir kvalifikacijos kėlimo įtaką karjerai rezultatai. Pateikiamas VSAT pareigūnų kvalifikacijos kėlimo sistemos teisinis reglamentavimas. Atlikta VSAT pareigūnų pusiau struktūruoto interviu analizė, kuri padeda įvertinti tam tikrų veiksnių svarbą, pareigūnų rengimui, jų motyvavimui, kvalifikacijos kėlimui ir jos įtaką karjerai. Magistro baigiamasis darbas apibendrinamas išvadomis, pateikiami pasiūlymai ir literatūros sąrašas.
23 12