Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/21962
Now showing1 - 6 of 6
  • book part[2013][Y2][S001][24]
    Guerard, Stephane
    ;
    Viešosios teisės raida : de jure ir de facto problematika : mokslo studija / red. G Mesonis. Vilnius : MES, 2013. ISBN 9786098087024., p. 296-319
      4
  • research article[2012][S5][S001][25];
    Est Europa : Revue d’études politiques et constitutionnelles [Elektroninis išteklius] / Faculté pluridisciplinaire de Bayonne. Université de Pau et des Pays de l’Adour, Centre de Recherche et de Documentation Européennes. Clermont-Ferrand : Diazo 1, 2012, N 1., p. 143-167
      8
  • Item type:Publication,
    Policijos veiklos strategijos formavimas eismo saugumo užtikrinimo srityje
    [Police activities strategy ensuring traffic safety: road traffic users opinion]
    research article[2011][S4][S001][15]
    Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (5) : mokslinių straipsnių rinkinys = Public Security and public Order : scientific articles (5) / Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas, 2011, t. 5., p. 240-254

    Lietuva saugaus eismo požiūriu yra padidintos rizikos šalis. Nepaisant to, kad per pastaruosius keletą metų eismo įvykių kreivė krinta žemyn, tačiau pagrindiniai statistiniai avaringumo rodikliai iki šiol neigiamai apibūdina saugaus eismo situaciją šalyje. Manoma, kad sprendžiant saugaus eismo problemas, turi būti kumuliatyviai taikomos teisinės, administracinės, inžinerinės, švietėjiškos priemonės. Policija yra viena iš valstybės institucijų, atsakingų uţ saugaus eismo užtikrinimą ir jos veikla daro įtaką eismo saugumui. Įgyvendindama saugaus eismo užtikrinimo funkciją, policija turėtų naudoti tas priemones ir būdus, kurie leistų pasiekti geriausius rezultatus gerinant eismo būklę. Tokiu principu turėtų būti grindžiama policijos veiklos strategija eismo saugumo užtikrinimo srityje. Straipsnyje per eismo dalyvių poţiūrio prizmę siekiama nustatyti policijos veiklos, kurios įgyvendinimas padarytų didžiausią įtaką eismo saugumui, kryptis. Analizuojama policijos veikla užtikrinant saugų eismą ir vertinami tos veiklos trūkumai, identifikuojamos efektyviausios kovos su atskirais teisės pažeidimais, keliančiais grėsmę saugiam eismui, priemonės. [...]

      14
  • Item type:Publication,
    Policijos pareigūnų teisė sulaikyti ir pristatyti asmenį į policijos įstaigą smurto privačioje erdvėje kontekste
    [The rights of police officer to arrest and deliver people to the police station in the context of violence in private space]
    research article[2011][S4][S001][20]
    Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (5) : mokslinių straipsnių rinkinys = Public Security and public Order : scientific articles (5) / Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas, 2011, t. 5., p. 220-239

    Šiuo metu smurtas prieš moteris šeimoje laikomas socialine problema, ypač aktualia Lietuvoje, kur buitinio smurto mastai kelis kartus viršija kitų užsienio šalių rodiklius. Nepaisant tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmenų ieškomų būdų šiai problemai spręsti, smurtas privačioje erdvėje išlieka labai paplitęs. Darytina prielaida, kad valstybės pastangos, siekiant sukurti tokius teisinius mechanizmus, kurie leistų pažaboti smurtą prieš moteris, nėra pakankamos. Policija, paprastai pirmoji gaunanti informaciją apie smurtą privačioje erdvėje ir privalanti į ją reaguoti, dažniausiai ir susiduria su teisinio reguliavimo netobulumais, trukdančiais užtikrinti tinkamą nuo smurto nukentėjusių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Tai liudija ne tik viešoje erdvėje išsakoma politikų kritika,1 tačiau ir nukentėjusiųjų nuo smurto privačioje erdvėje apklausos, anot kurių, net 30 procentų smurtą patyrusių ir pagalbos ieškojusių moterų, kitą kartą patyrusios smurtą niekur nesikreiptų.2 Manytina, kad tokius tyrimų rezultatus iš esmės lemia nepakankamai efektyvi ir teisinio reguliavimo disfunkcijų sąlygota valstybės institucijų, tarp jų ir policijos, veikla smurto prieš moteris srityje. [...]

      15  29
  • Item type:Publication,
    Administracinės jurisdikcinės veiklos teisėtumo kontrolės probleminiai klausimai
    [Issues of Control of Legitimacy of Administrative Juridical Activity]
    research article[2010][S4][S001][12]
    Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (3) = Security of Society and public Order : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas, 2010., p. 95-106

    Straipsnyje nagrinėjamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės apskųsti priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje įgyvendinimo problemos, šiuo metu vykstančios diskusijos dėl egzistuojančio administracinės jurisdikcinės veiklos teisėtumo kontrolės mechanizmo tobulinimo, mėginant pagrįsti būtinybę skundų nagrinėjimą dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose perduoti bendrosios kompetencijos teismams, kontekste. Analizuojant argumentus „už“ ir „prieš“, daroma prielaida, jog dabar galiojantis administracinės jurisdikcijos teisėtumo kontrolės modelis, su taikomu non reformatio in peius principu, labiau atitinka žmogaus teisių saugos ir efektyvaus jų užtikrinimo poreikius nei siūlomas.

      29  10
  • Item type:Publication,
    Administracinių bylų teisenos infrastruktūrinis modelis
    [The Infrastructural Model of Proceedings of Administrative Cases]
    research article[2010][S4][S001][24];
    Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (3) = Security of Society and public Order : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas, 2010., p. 51-74

    Tačiau viešasis administravimas negali būti tapatinimas su vykdomosios valdžios institucijų vykdoma procesine veikla, todėl, autorių nuomone, neįmanomas šių dviejų teisės institutų teisinis reglamentavimas principų lygmenyje viename kodifikuotame teisės akte. Administraciniai teismai nagrinėja skundus dėl nutarimų skirti administracines sankcijas, kuriuos priėmė vykdomosios valdžios institucijos. Tačiau tiek teisės doktrinoje, tiek administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena ir baudžiamasis procesas turi daugiau panašumų nei skirtumų. Analizuojant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos teisinio reglamentavimo tobulinimo tendencijas, autorių nuomone, būtina atsižvelgti ir į tai, kad administracinė atsakomybė yra taikoma ne tik pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, bet ir pagal kitus specialius įstatymus, kurie nustato ekonominių sankcijų skyrimą, tačiau nenumato detalios ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos. Tai pripažintina teisės spraga. Todėl, autoriai pažymi, jog perspektyvoje ekonominių sankcijų skyrimo, jų teisėtumo patikrinimo proceso bei administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tobulinimas turėtų būti sprendžiama kompleksiškai, t.y. tiek ekonominių sankcijų, tiek administracinių nuobaudų skyrimo bei jų teisėtumo patikrinimo procesą reglamentuojant viename atskirame teisės akte.

      29  19