Murauskienė, Dovilė

Baigiamajame darbe analizuojamos formaliosios įrodinėjimo priemonės. Pateikiama įrodinėjimo samprata, ir yra išskiriama formaliųjų įrodinėjimo priemonių samprata įrodinėjimo procese.Taip pat yra išskiriamos penkios formaliosios įrodinėjimo priemonės (prezumpcija, teisinė fikcija, prejudicija, teisinė aksioma, teisiniai susitarimai), kurios yra analizuojamos ir lyginamos tarpusavyje. Dėl darbo apimties iš išskirtų penkių formaliųjų įrodinėjimo priemonių yra analizuojamos tik trys formaliųjų įrodinėjimo priemonių rūšys (prezumpcija, teisinė fikcija, prejudicija), jų samprata, jų panaudojimas teismų praktinėje veikloje, įtaka susiklostantiems visuomeniniams santykiams, bei kaip dažnai jos yra naudojamos ir kokią funkciją atlieka teismų praktinėje veikloje.

Šio disertacinio tyrimo pagrindinis tikslas – išanalizuoti ir įvertinti priemones, kuriomis remiantis turi būti modeliuojamas baudžiamasis procesas, kuriame dalyvauja vaikai. Todėl tyrimo atspirties tašku buvo pasirinkta senoji parens patriae doktrina, kuri yra pamatinė šios specifinės baudžiamojo proceso formos paradigma, išlikusi aktuali iki šių dienų. Šios doktrinos įtaka baudžiamajam procesui, kuriame dalyvauja vaikai, reiškiasi per du pagrindinius iš jos kildinamus principus – geriausių vaiko interesų ir reabilitacijos. Su geriausių vaiko interesų principu tiesiogiai susiję vaiko atstovavimo ir vaiko apklausos institutai. Šie institutai darbe analizuojami atskleidžiant jų teisinio reguliavimo ypatumus ir praktinio taikymo problemas. Reabilitacijos principo turinys disertaciniame tyrime atskleistas per vaiko informavimo, specialios pagalbos suteikimo ir viešumo principo ribojimo aspektus. Disertaciniame tyrime taip pat analizuojama vaikų skirtumų nuo suaugusiųjų doktrina. Remiantis šia doktrina, buvo atskleistas formalusis kriterijus (amžius) ir vertinamieji kriterijai (branda ir procesinio veiksnumo ypatumai), kurie lemia poreikį diferencijuoti tokį baudžiamąjį procesą.

Lytiniai nusikaltimai pažeidžia vieną svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Todėl ypatingai svarbu yra šias nusikalstamas veikas tinkamai kriminalizuoti ir nustatyti baudžiamąją atsakomybę už jas. Darbe „Bausmės už nusikaltimus žmogaus seksualinei laisvei ir jų skyrimas teismų praktikoje“ aptartos lytinių nusikaltimų sudėtys, bausmės, numatytos už šiuos nusikaltimus Lietuvos Respublikos bei kai kurių užsienio valstybių Baudžiamuosiuose įstatymuose. Pagrindinis dėmesys darbe skiriamas teismų praktikos, skiriant bausmes už lytinius nusikaltimus, analizei. Darbo tikslas - atskleisti baudžiamosios atsakomybės už lytinius nusikaltimus taikymo ypatumus, problemas ir dažniausiai pasitaikančias klaidas teismų praktikoje. Pagrindinės problemos, išskirtos darbe, būtų tinkamos baudžiamosios atsakomybės už lytinius nusikaltimus įtvirtinimas Baudžiamajame įstatyme bei jame numatytų bausmių skyrimo nuostatų taikymas teismų praktinėje veikloje. Pastarosios problemos iliustruojamos įvairių instancijų teismų nuosprendžiais bei nutartimis. Patartina formuoti vienodą teismų praktiką bausmių skyrimo klausimais, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę charakterizuojančius požymius bei kitas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes.