Kajokienė, Ilona

As societies become increasingly diverse, mental health professionals need instruments for assessing emotional, behavioral, and social problems in terms of constructs that are supported within and across societies. Building on decades of research findings, multisample alignment confirmatory factor analyses tested an empirically based 8-syndrome model on parent ratings across 30 societies and youth self-ratings across 19 societies. The Child Behavior Checklist for Ages 6–18 and Youth Self-Report for Ages 11–18 were used to measure syndromes descriptively designated as Anxious/Depressed, Withdrawn/Depressed, Somatic Complaints, Social Problems, Thought Problems, Attention Problems, Rule-Breaking Behavior, and Aggressive Behavior. For both parent ratings (N = 61,703) and self-ratings (N = 29,486), results supported aggregation of problem items into 8 first-order syndromes for all societies (configural invariance), plus the invariance of item loadings (metric invariance) across the majority of societies. Supported across many societies in both parent and self-ratings, the 8 syndromes offer a parsimonious phenotypic taxonomy with clearly operationalized assessment criteria. Mental health professionals in many societies can use the 8 syndromes to assess children and youths for clinical, training, and scientific purposes.

Šioje mokslo studijoje autoriai nagrinėja pozityvios jaunimo raidos mechanizmus ir trajektorijas Lietuvoje bei pozityvios jaunimo raidos skatinimo galimybes, įtraukiant jaunuolius į bendruomenei naudingą veiklą. Teorinė pozityvios jaunimo raidos paradigma, kuria remiamasi šioje studijoje, yra R. Lerner ir kt. (2005) sukurta „5C“ koncepcija. Naudojant longitudinio tyrimo duomenis, pavyko identifikuoti pozityvios jaunimo raidos trajektorijas bei individualius, šeimos ir mokyklos kontekstų veiksnius, susijusius su pozityvia jaunimo raida, t.y. atskleisti pozityvios jaunimo raidos mechanizmus. Kiekvienas šios studijos skyrius skirtas atskiram pozityvios jaunimo raidos teoriniam, metodologiniam arba empiriniam aspektui aptarti. Didelis dėmesys skiriamas bendraamžių, tėvų, mokyklos bei jauno žmogaus asmeninių charakteristikų įtakos individualiai jaunų žmonių raidai analizei. Pateikiama projektą vykdžiusių mokslininkų jaunimo galių stiprinimui sukurta bei įgyvendinta intervencinė programa „Pasimatuok“ savanorystę. Manome, kad ši knyga bus įdomi mokslininkams, tyrinėjantiems paauglius ir jaunimą, praktikams, kuriantiems intervencines programas, skirtas jaunimo galių stiprinimui, o taip pat politikams, siekiantiems pagerinti jaunų žmonių ir jų šeimų galimybes.

Purpose. To reveal how mid-adolencent girls are experiencing their „novice“ sexual self in the space of first romantic relationship. Methodology. The qualitative hermeneutic longitudinal reserach, with the Interpretative Phenomenolocal data Analysis (Smith et al., 2009). Purposive sample. 9 female participants: 18 interviews’transcribts. Findings. 5 thematic categories emerged which describe different aspects of being sexual in the first romantic bond: Individualistic Self; Open Self; Happy Self; Excited Self; Experimenting Self Practical implications. Data have value for health educators, clinical psychologists, parents and teenages themselves. Research type: Empirical research paper.

Sunku nepastebėti atotrūkio tarp seksualumo temos aktualumo paaugliams ir academia dėmesio stokos siekiant suprasti, analizuoti ir konceptualizuoti šią jaunų žmonių patirtį. Vis dar yra poreikis tyrinėti gelminius subjektyvius seksualinius potyrius paauglystėje – tai yra atskleisti, kaip paauglio savimonėje iškyla pojūtis, kad „esu seksualus žmogus“. Remiantis dalyvių diskursine pozicija, siekiama susisteminti ir aptarti tipinius normalios raidos paauglių mergaičių seksualinius išgyvenimus. Atliktas atskleidžiamosios strategijos kokybinis interpretacinis tyrimas, paremtas hermeneutine fenomenologine metodologine tyrėjo pozicija, pabrėžiant tyrimo radinių, kaip iš dalyvio ir tyrėjo asmenybių abipusio poveikio gimusios medžiagos, ypatingumą. Tyrimo radiniai suteikia naujų duomenų apie pirmąją sąmoningą paauglių mergaičių vidinę seksualinę patirtį, konceptualizuojamą kaip „žvilgsnio situacija“. Autorės įvardyta „žvilgsnio situacija“ apibūdinama keturių psichologinių mikroprocesų sąveika, stimuliuojančia savęs seksualios patyrimo stiprėjimą ir integraciją. Nors esama tam tikrų ribotumų, tyrimo radiniai atskleidžia intersubjektyvios patirties svarbą seksualinio Aš vaizdo kūrimuisi ir sąmoningam jo išgyvenimui. Šia publikacija tikimasi prisidėti prie seksualinės paauglių mergaičių raidos žinių psichologijoje gilinimo.