Morkūnienė, Aurelija

Straipsnyje analizuojama Mykolo Riomerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto studentų ir Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų fizinis pasirengimas. Tiek pasienio, tiek viešojo saugumo pareigūnų darbo specifika reikalauja priimti įvairiose situacijose greitus ir teisingus sprendimus, akimirksniu tiksliai reaguoti. Tam be abejo turi įtakos fizinis pareigųnų pasirengimas. Fizinis pareigūnų rengimas tai ne tik fizinių ypatybių ugdymas, tai taip pat karinės savigynos įgūdžių formavimas, šaudymo įgūdžių tobulinimas. Darbo tikslas įvertinti fizinį pasirengimą Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų ir Mykolo Riomerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto (VSF) studentų atskirose amžiaus grupėse. Tyrime dalyvavo 130 VSAT pareigūnų ir 55 VSF studentai. Respondentai – vyrai, suskirstyti į šešias amžiaus grupes. [...]

Vykdomi masiniai viešosios tvarkos pažeidimai didina bendrą socialinę įtampą, sukelia nepasitikėjimą ir baimę dėl asmeninio saugumo. Straipsnyje analizuojamos šiuo metu galiojančių įstatymų, suteikiančių teisę subjektams naudoti specialiąsias priemones, fizinę prievartą, reglamentuojančios nuostatos. Lietuvoje naudoti fizinę (ir psichinę) prievartą – specialiąsias priemones, kovinių imtynių veiksmus, šaunamąjį ginklą, etc. – įstatymai suteikia teisę mažiausiai dešimčiai juridinių subjektų. Tačiau šių subjektų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose specialiųjų priemonių panaudojimas yra skirtingas – vienur galimybės susiaurintos (pvz. Policijos veiklos įstatyme), kitur – išplėstos (išskirtinis Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų diskrecijos bruožas – tarnybos pareigūnai turi teisę turėti, saugoti ir panaudoti ne tik tarnybinį šaunamąjį ginklą, bet ir sprogmenis bei sprogstamąsias medžiagas). Manytume, kad atsižvelgiant į specifinius bei būdingus tarnybai bruožus, būtų tikslinga suvienodinti draudimų panaudoti fizinę prievartą ir specialiąsias priemones bei šaunamąjį ginklą reglamentavimą, kuris leistų pareigūnui išvengti galimų problemų perėjimo iš vienos tarnybos į kitą laikotarpiu.

Respondentams buvo pateikta anketa, kurios tikslas – sužinoti pareigūnų nuomonę apie bendrąsias specialiųjų priemonių panaudojimo tendencijas. Tyrimo metu norėjome ištirti specialiųjų priemonių panaudojimo efektyvumą (naudingumą), likviduojant masines riaušes ir grupės asmenų padarytus teisėtvarkos pažeidimus. Šiuo metu naudojamų specialiųjų priemonių efektyvumu neabejoja tik trečdalis (35%) apklaustųjų pareigūnų. Nors didesnioji respondentų dalis (70%) jau buvo panaudoję specialiąsias priemones tarnybos metu, bet daliai jų tai nebuvo pakankama patirtis, kad įvertintų šių priemonių efektyvumą. Penktadalis pareigūnų įžvelgė organizacines problemas. Jie nurodė, kad labiausiai trūksta teorinių ir praktinių mokymų, kas padėtų ne tik geriau suvokti įstatymus, bet leistų formuoti bei tobulinti specialiųjų priemonių panaudojimo įgūdžius, sudarytų galimybę formuotis komandinio darbo, kuris ypatingai reikalingas masinių neramumų ar grupės asmenų padarytų teisėtvarkos pažeidimų likvidavime, gebėjimus. Darbe pateikiami tyrimo rezultatai leidžia įvardinti problemas susijusias su policijos specialiųjų priemonių panaudojimu likviduojant teisėtvarkos pažeidimus.

Šios komandos nariai konfliktuoja šiek tiek dažniau nei ankstesnėse komandose. Vyraujanti konfliktų rūšis - socialiniai konfliktai (55,6 %). Konfliktus MRU komandos nariai sprendžia asmeniškai (77,8 %). Komandų treneriams buvo pateiktas testas (Kepalaitė 1993), leidžiantis nustatyti respondentų konfliktiškumo laipsnį. Šiems apklaustiesiems taip pat buvo pateiktas minėtas modifikuotas A.Kepalaitės testas, leidžiantis nustatyti psichologinį klimatą komandoje.MRU komandos vyriausiasis treneris bei VSF krepšinio komandos treneris – taktiški žmonės, kurių elgesys kelia kitų žmonių pagarbą (22 taškai). MRU treneriai psichologinį klimatą komandoje įvardino gerą (5,7 balo), VSF treneris – kaip labai gerą (6,5 balo).

Tyrimo tikslas – atlikti asmenų, siekiančių gauti vairuotojo pažymėjimą, praktinio egzamino vertinimo rezultatų apibendrinamąją analizę. Tyrime įvertinti 520 asmenų (amžiaus vidurkis – 25 metai), siekiančių gauti vairuotojo pažymėjimą, praktinio egzamino vertinimo rezultatai, tarp jų – 251 moters (amžiaus vidurkis – 26,6 metai) ir 269 vyrų (amžiaus vidurkis – 23,32 metai). Rezultatai analizuojami vertinant pagal klaidas, susijusias su įvairiais egzaminuojamojo atliekamais veiksmais. Egzamino metu padarytos klaidos (kritinės klaidos, nekritinės klaidos, specifinės pasikartojančios klaidos) ir jų skaičius lemia galutinį egzamino rezultatą. Praktinio egzamino metu tikrinant egzaminuojamųjų sugebėjimus ir įgūdžius vairuoti transporto priemonę nustatyta, kad dažniausiai daromos klaidos, susijusios su transporto priemonės valdymu (70,1%).

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti konfliktų tarp asmens ir policijos pareigūno pasitaikančias priežastis bei sprendimo būdus. Tyrimo metu anonimiškai apklausti 120 Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto (toliau MRU VSF) 1 kurso studentų (60merginų ir 60 vaikinų), kurie 2006 – 2007 mokslo metais atliko mokomąją tarnybos 4 mėnesių praktiką tam tikrose policijos įstaigose. Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta: 1. Dažniausiai konfliktai kyla tarp asmens ir policijos pareigūno patrulių veiklos organizavimo skyriuje – 65 %, eismo priežiūros tarnyboje – 12 %, operatyvaus valdymo tarnyboje (budėtojų dalis) – 10 %, apsaugos organizavimo tarnyboje –8 % ir prevencijos tarnyboje – 5 %. 2. Konfliktai dažniausiai atsiranda dėl teisėtų policijos pareigūno reikalavimų nevykdymo 66 %, taip pat, kai asmuo pareigūną įžeidinėja 16 %, bando sprukti nuo pareigūno 10 %, užpuola (arba ketina pulti) agresyviais smurtiniais veiksmais 8 %. 3. Dažniausiai konfliktinę situaciją sukelia agresyvūs neblaivūs asmenys 77 %, 13 % konfliktinių situacijų įvyko su neagresyviais neblaiviais asmenimis. Taip pat reikėtų paminėti konfliktus su nestabilios psichikos agresyviais asmenimis – 4 %. Mažiausiai konfliktinių situacijų įvyko su agresyviais, blaiviais asmenimis – 3 % ir neagresyviai nusiteikusiais blaiviais asmenimis – 3 %. 4. Apklausoje dalyvavę respondentai teigia, kad konflikto metu dažniausiai jautė šias emocijas: nerimą – 51 %, pyktį – 31 %, baimę – 10 % ir įniršį – 8 %. 5. Konfliktinių situacijų metu, realiomis sąlygomis dirbantiems policijos pareigūnams, dažniausiai teko naudoti fizinę prievartą – 82 8 %, nenaudodami fizinės jėgos prieš asmenį – konfliktą išsprendė 18 % pareigūnų.

Geriausių liemens lankstumo pirmyn rezultatų pasiekė testavimo grupė, sudaryta iš kitų aukštųjų mokyklų studenčių. Abiejų testavime dalyvavusių grupių aerobinės ištvermės rodikliai buvo statistiškai reikšmingai panašūs.

Tyrimo tikslas – įvertinti kovinių imtynių veiksmų įgūdžių formavimo ypatumus Kauno policijos fakultete. Tyrimas atliktas apibendrinant metų kovinių imtynių veiksmų įgūdžių formavimo rodiklius. Buvo vertinami rudens semestro savisaugos, gynybos nuo smūgių ranka, skausmingų veiksmų, sulaikymo veiksmų atlikimo įgūdžiai bei bendras KIV vertinimas pirmajame (rudens) bei antrajame (pavasario) semestruose. Apibendrinti 134 studentų įgūdžių įvertinimai. Atlikta anketinė apklausa Kauno m. VPK viešosios policijos patrulių tarnybos rinktinėje. Apklausoje dalyvavo 71 Kauno m. VPK Viešosios policijos Patrulių tarnybos rinktinės pareigūnas. Stipriausias koreliacinis ryšys nustatytas tarp savisaugos elementų įgūdžių įvertinimo bei galutinio kovinių imtynių veiksmų įgūdžių įvertinimo (r≈0,7), todėl jau semestro pradžioje galima prognozuoti tam tikrą įgūdžių susiformavimo lygį bei atkreipti dėmesį į individualių užduočių parengimo bei pateikimo procesą. Šios aplinkybės svarbą liudija tai, kad beveik visiems Kauno m. VPK viešosios policijos patrulių tarnybos rinktinės respondentams (98 %) teko panaudoti KIV tarnybos metu. Kauno m. VPK viešosios policijos patrulių tarnybos rinktinės pareigūnai konfliktinėse situacijose kovinius imtynių veiksmus naudojo dažniau nei specialiąsias priemones (lazdas, dujas). Absoliuti dauguma respondentų (81,7 %) teigė, kad konfliktinėse situacijose KIV ir specialiųjų priemonių veiksmingumas yra lygiavertis, nors kovinius imtynių veiksmus panaudojo tris kartus dažniau.

Straipsnio tikslas - palyginti ir įvertinti Mykolo Romerio universiteto Kauno policijos fakulteto studentų ir jų bendraamžių fizinį pasirengimą apibūdinančius rodiklius. Tyrimo dalyviai - Mykolo Romerio universiteto Kauno policijos fakulteto (MRU KPF) l kurso studentai (18-19 metų) ir jų bendraamžiai - 2-3 kartus per savaitę savarankiškai sportuojantys kitų aukštųjų mokyklų studentai. Testuojamųjų grupės (po 22-24 vyrus ir moteris) buvo sudarytos atsitiktinės atrankos būdu. Vienam iš aktualaus būsimųjų policijos pareigūnų rengimo aspektų - fizinių ypatybių ugdymui - įvertinti naudoti šie testai: plaštakos suspaudimo, liemens lankstumo pirmyn sėdint, stotis ir tūpti (60 sek.), tiesti ir lenkti rankas (30 sek.), sėsti ir gulti (30 sek.), liemens laikymo horizontalioje padėtyje, 3 km (vyrams) ir 2 km (moterims) bėgimo testai. Testavimai atlikti rudenį, studentams tik įstojus į aukštąsias mokyklas. Būsimųjų statutinių pareigūnų - MRU KPF studentų vyrų - plaštakų suspaudimo jėgos rodikliai didesni nei jų bendraamžių - kitų aukštųjų mokyklų studentų (p<0,05). Testuotų moterų grupių plaštakos suspaudimo jėga buvo panaši. Ir MRU KPF studentų vyrų (p<0,01), ir moterų (p<0,05) grupių rankų tiesėjų raumenų jėgos rodikliai buvo didesni nei kitų studentų. Visi tirtų moterų grupių rankų raumenų jėgos rodikliai patikimai mažesni nei vyrų (p<0,001). MRU KPF studenčių pilvo raumenų dinaminės jėgos ištvermė (p<0,01) patikimai mažesnė nei visų kitų testuotų studenčių ir studentų. Geriausių anaerobinio glikolitinio pajėgumo (pagal testą stotis - tūpti) (p<0,01) rezultatų pasiekė vyrai, ne KPF studentai, o jų bendraamžiai. Būsimųjų statutinių pareigūnų pasiekti nugaros raumenų statinės jėgos ištvermės testo rezultatai reikšmingai geresni (p<0,001 -vyrų ir p<0,05 - moterų) nei testavime dalyvavusios kitos studentų grupės atstovų.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti konfliktų tarp asmens ir policijos pareigūno pasitaikančias priežastis bei sprendimo būdus. Tyrimo metu anonimiškai apklausti 120 Mykolo Romerio universiteto Kauno policijos fakulteto (toliau MRU KPF) 1 kurso studentų (60 merginų ir 60 vaikinų), kurie 2003–2004 mokslo metais atliko mokomąją tarnybos 4 mėnesių praktiką tam tikrose policijos įstaigose. Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta: 1. Dažniausiai konfliktai kyla tarp asmens ir policijos pareigūno patrulių veiklos organizavimo skyriuje (69,1 %), eismo priežiūros tarnyboje (10,8 %), operatyvaus valdymo tarnyboje (budėtojų dalis) (8,3 %), prevencijos tarnyboje ir apsaugos organizavimo tarnyboje (po 5,8 %). 2. Konfliktai dažniausiai atsiranda dėl teisėtų policijos pareigūno reikalavimų nevykdymo (82,5 %), taip pat, kai asmuo pareigūną įžeidinėja (33,3 %), užpuola (arba ketina pulti) agresyviais smurtiniais veiksmais (12,5 %) ar bando sprukti nuo pareigūno (14,1 %). 3. Dažniausiai konfliktinę situaciją sukelia agresyvūs neblaivūs asmenys (74,1 %), įvyko konfliktinių situacijų su neagresyviais neblaiviais asmenimis (14,1 %). Įvyko konfliktų su nestabilios psichikos agresyviais asmenimis (5 %). Mažiausiai konfliktinių situacijų įvyko su agresyviais blaiviais asmenimis (4,1 %) ir neagresyviai nusiteikusiais blaiviais asmenimis (2,5 %). 4. Apklausoje dalyvavę respondentai teigia, kad konflikto metu dažniausiai jautė šias emocijas: nerimą (72,5 %), pyktį (42,5 %), baimę (12,5 %) ir įniršį (10,8 %). 5. Konfliktinių situacijų metu dirbantiems policijos pareigūnams dažniausiai teko naudoti fizinę prievartą (80 %), nenaudodami fizinės jėgos prieš asmenį konfliktą išsprendė 20 % pareigūnų.