Pakštaitis, Laurynas
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas: baudžiamojo įstatymo taikymo teorija ir praktinės gairės : vadovėlisItem type:Publication, Nusikaltimo tyrimas – nelengva veikla. Teisėsaugos pareigūnai, tirdami nusikaltimus, dirba sudėtingą ir atsakingą darbą. Nemaža to darbo dalis – mąstymas, svarstymas, vertinimas, teisės nuostatų taikymas. Nuo pareigūnų veiklos priklauso teisingumo įgyvendinimas – tai, ką nuspręs teismas: kokį nuosprendį suformuluos, kokius motyvus jame išdėstys, kokias teisines priemones taikys. Nuo teisėjų veiklos priklauso, ar nukentėjusysis sulauks valstybės garantuojamo teisingumo, ar bus apgintos jo teisės ir interesai, atlyginta nusikaltimu padaryta žala. Nuo teisėsaugos pareigūnų veiklos priklauso ir žmonių likimai – ar nebus apkaltintas nekaltas asmuo, kas bus kaltininkui; ar įtarimas, kaltinimas, nuosprendis bus teisingas ir tikslus, atitiks padarytus veiksmus, kaltininko sumanymus, ketinimus, jo tyčią. Nuo teisingo įtarimo priklausys, ar bus galima tikėtis įtariamojo prisipažinimo, greitesnio ir lengvesnio teisingumo įgyvendinimo. Nusikaltimo ištyrimas – ne tik tyrėjo ar kriminalisto techniniai veiksmai. Teisiniu požiūriu pirmiausia svarbus kiekvieno nusikaltimo teisinis pažinimas įstatyme, tinkamos baudžiamojo įstatymo normos pritaikymas ir baudžiamojo proceso reikalavimų įgyvendinimas, kad baudžiamasis teisingumas būtų teisingas, nebūtų pažeistos valstybės garantuojamos teisės ir interesai. [...].
56 246 Advokato ir jo kliento paslaptis. Reguliavimas, turinys, probleminiai aspektaiItem type:Publication, [Secrecy between a lawyer and their client: regulation, content, and problematic aspects.]research article[2024][S4][S001][19]Jurisprudencija = Jurisprudence., 2024, p. 372-390Straipsnyje nagrinėjama advokato ir kliento paslaptis kaip advokato konfidencialumo pareigos klientui išraiška, atskleidžiama šios paslapties samprata, turinys, pradžios ir pabaigos ribos, su šios paslapties apsauga susijusios problemos, požiūriai moksle. Advokato ir kliento paslaptis – specifinis, advokato profesijai būdingas ir būtinas teisinis konstruktas. Ši paslaptis yra advokato profesijai būdinga kaip veiklos garantas, sėkmingo kliento atstovavimo ir jo interesų įgyvendinimo prielaida. Straipsnyje trumpai aptariama paslapties kilmė, istorinė raida, galiojantis teisinis reguliavimas Lietuvoje ir atspindys Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Straipsnyje pateikiama Jungtinių Amerikos Valstijų teisės mokslo įžvalgų apie advokato profesinę paslaptį kaip advokato veiklos privilegiją ir jos ypatybes, nurodomi jurisprudencijoje taikomi požymiai, kuriais remiantis sprendžiama, ar paslap- ties privilegija taikoma. Straipsnyje iškeliamos praktikoje pasitaikančių problemų grupės, jos aptariamos. Pastaruoju metu požiūris į advokato paslaptį keičiasi, jos apsauga ribojama kitų įstatymų. Straipsnyje daroma išvada, kad teisinis paslapties reguliavimas yra pakankamai išplėtotas, tačiau vienas iš probleminių aspektų – nuo kada paslaptis prasideda ir turi būti sau- goma. Šiuo požiūriu Lietuvos teismų siūlomas vertinimas sieti paslaptį su advokato ir kliento sutarties sudarymo faktu ir jos turiniu nėra teisingas, nes sprendžiant turi būti atsižvelgiama į esminių požymių, rodančių advokato ir kliento santykius, buvimą.
19 20 Senovės romėnų baudžiamosios teisės bruožaiItem type:Publication, [Features of ancient roman criminal law]research article[2022][S4][S001][16]Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka = Public security of public order : mokslinis žurnalas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo akademija, 2022, [t.] 30., p. 94-109Studijuojant teisės bei teisėsaugos mokslus labai svarbu, o kartu ir įdomu atsigręžti į praeitį. Tai svarbu ne tik smalsumo patenkinimui, bet ir savivokos, teisinės savimonės formavimui, profesionalumo įtvirtinimui, taip pat pasiektos pažangos įvertinimui, europinio tapatumo pažinimui. Nežinodami teisinių mechanizmų kilmės, neįvertiname vertingos patirties, prarandame nematerialųjį turtą. Studijuojant baudžiamojo teisingumo mokslus, šiuolaikinę baudžiamąją teisę kartais kyla kitas klausimas: kokia buvo, jei iš viso buvo romėnų baudžiamoji teisė? Šis klausimas įdomus, kadangi senovės Romos civilinė teisė studijuojama gan plačiai. Lietuvos teisės studijose senosios Romos baudžiamojo teisingumo klausimams beveik neskiriamas joks dėmesys. Jei romėnų civilinei teisei ir teisės istorijai skiriama nemažai dėmesio, baudžiamojo teisingumo genezės klausimai retai ką sudomina, studijos koncentruojamos į nūdienos teisinio vertinimo analizę. Straipsnio tikslas – aktualizuoti istorinę įžangą į senąsias baudžiamosios teisės užuomazgas romėnų teisėje Lietuvos baudžiamosios teisės ir teisės istorijos studijų kontekste, iškelti pradmenis, nurodyti esminių normų formavimąsi, pagrindines nusikalstamas veikas, jų bruožus, aiškinimą, skatinti gilesnį domėjimąsi ir mokslinę diskusiją. Dėl temos platumo straipsnyje neaptariami bausmės klausimai senovės romėnų baudžiamojoje teisėje.
55 30 Kaltės įrodinėjimo teisėsaugos veikloje klausimaiItem type:Publication, [The isssues of proving guilt in te activities of law enforcement]research article[2021][S4][S001][14]Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka = Public security of public order : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo akademija, 2021, [t.] 27., p. 91-104Šiuolaikinėje teisėsaugoje, ginančioje visuomenės ir individo interesus, svarbus ir kokybiškas rezultatas, ir nuosekli, kryptinga, pamatines asmens teises užtikrinanti veikla. Subjektyvaus kaltinimo principas, reikalaujantis kad asmuo atsakytų tik už kaltai padarytą veiką reikalauja, kad bet koks traukimas atsakomybėm, įtarimas, kaltinimas, būtų atliekamas tik įsitikinus, kad veiką padaręs asmuo ją padarė sąmoningai, suvokė savo veikimo esmę, neteisėtumą ir kilsiančius padarinius, o jo veikimas buvo motyvuotas vienokių ar kitokių vidinių paskatų, asmuo veikė kaltai. Kaltės, kaip ir kitų subjektyviųjų požymių nustatymas nelengvas, reikalauja profesionalumo ir pastangų. Praktikoje neretos situacijos, kai ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau teisme apsiribojama vien objektyviųjų požymių nustatymu, neskiriamas deramas dėmesys subjektyviesiems, kaltė ne įrodinėjama, tačiau daromos prielaidos apie ją. Teoriniu požiūriu svarbus kaltės ir kaltumo sąvokų santykis, kuris teorijoje nėra aptariamas, egzistuoja tam tikro neapibrėžtumo. Teisės ir teisėsaugos studijų požiūriu, metodiniu požiūriu svarbu šias sąvokas atriboti, pateikti teorinius kriterijus, kas padėtų tobulinti teisės sistemą. Praktiniu požiūriu svarbu išryškinti pagrindines praktikoje kylančias problemas, pateikti siūlymų dėl jų sprendimo, pateikti metodinių rekomendacijų ir siūlymų dėl kaltės nustatymo.
48 13 Apgaulingos ir aplaidžios apskaitos kriminalizavimo ir vertinimo problemosItem type:Publication, [The problems of criminalization and construction of fraudulent and negligent accounting]research article[2021][S4][S001][18]Jurisprudencija = Jurisprudence : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021, t. 28, Nr. 1., p. 236-253Straipsnyje analizuojami apgaulingos ir aplaidžios apskaitos, numatytos Baudžiamojo kodekso 222 ir 223 straipsniuose probleminiai kriminalizavimo aspektai, baudžiamajame įstatyme egzistuojančios spragos bei trūkumai. Pasitelkus tyrimo, teismų praktiką ir patirtį baudžiamosiose bylose, nurodomos baudžiamojo įstatymo silpnosios vietos bei neatitikimai baudžiamosios teisės teorijai, pripažintiems principams, taip pat trūkumai, susiję su padarinių aprašymu įstatyme, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimu, kritikuojama situacija, kai praktikoje dėl įstatymo neapibrėžtumo nukenčia tikslingumo, represijos ekonomijos ir kiti pripažinti principai. Analizuojama ir kritikuojama praktika, kai veikos inkriminuojamos formaliai, sistemingai nevertinant apskaitos proceso, terminų, o padariniai kaip vertinamasis požymis, neturintis objektyvių ribų, priklauso vien nuo specialių žinių taikymo ir iš esmės gali būti nustatyti dauguma atvejų. Akcentuojama ir tai, kad specialiųjų žinių pritaikymas turi ypatingą reikšmę ne tik įrodinėjant, bet ir nustatant veikos nusikalstamumą. Dėmesys skiriamas adekvačių kriminalizavimo kriterijų paieškai, kaip vienas iš jų iškeliamas žalos principas.
34 10 Pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų daugeto teisinio vertinimo ir kvalifikavimo probleminiai klausimai teisėsaugos veiklojeItem type:Publication, [Problematic issues of evaluation and qualification of individual and multiple criminal acts in law enforcement activities]research article[2021][S4][S001][16]Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka = Public security of public order : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo akademija, 2021, [t.] 28., p. 122-137Tiriant nusikalstamas veikas ypatingą reikšmę turi kvalifikavimo procesas. Teisingas kvalifikavimas sudaro prielaidas įgyvendinti baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso keliamus tikslus, uždavinius, įstatymų numatytas procesines teises. Adekvatus kvalifikavimas padeda teisingai nustatyti kaltinimo apimtį, įrodinėjimo ribas, įtariamojo ir kaltinamojo teises žinoti, kuo jis įtariamas ir kaltinamas, suteikia aiškumą, nuo ko gintis, sudaro prielaidas taikyti baudžiamojo įstatymo numatytas lengvatas, padeda užtikrinti nukentėjusiojo ir kitų proceso dalyvių teises, sąlygoja trumpesnį, sklandų, ekonomišką procesą. Kvalifikavimo procesas nėra aprašytas įstatymuose, jis paliktas teisėsaugos ir teismų praktikai, teismas kiekvienoje byloje, priimdamas nuosprendį privalo pasisakyti dėl kvalifikavimo teisingumo. Kaip rodo praktika, kyla nemažai keblių kvalifikavimo situacijų. Šios situacijos visų pirma susiję su veikos turinio ir tapatumo nustatymu: ar kvalifikuojama pavienė nusikalstama veika, ar nusikalstamų veikų daugetas. Pavienės nusikalstamos veikos formos turi esminės įtakos kvalifikavimui, kadangi nuo jų priklauso nusikalstamos veikos baigtumo laikas. Kai kuriais atvejais, nuo veikos padarymo aplinkybių priklauso, ar veika turi būti laikoma paviene nusikalstama veika, ar nusikalstamų veikų daugetu. Teorijoje stebima tendencija supaprastinti pavienės nusikalstamos veikos sampratą, rūšis, jos formomis laikant tik tęstinę, trunkančiąją ir sudėtinę veiką. Daugeto požiūriu tiek teorijoje, tiek praktikoje įsišaknija dvi nusikalstamų veikų daugeto formos – idealioji ir realioji sutaptis. Vertindamas nuomones ir mokslinę diskusiją šioje srityje, autorius teikia siūlymus, dėl aktualių pavienės veikos ir daugeto klausimų.
20 66