Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/22410
Now showing1 - 2 of 2
  • Item type:ETD,
    Teisės į privatų gyvenimą pažeidimas anoniminiais komentarais: interneto tinklalapių valdytojų civilinės atsakomybės taikymą pateisinantys kriterijai
    [Violation of the Right to Privacy by Anonymous Comments: Criteria Justifying the Application of Website Operators’ Civil Liability]
    doctoral thesis[2019][S001]
    Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019-06-28

    Disertacijoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo nagrinėtose Delfi AS v. Estonia, MTE & Index v. Hungary, Pihl v. Sweden ir Tamiz v. the United Kingdom bylose suformuluotais interneto tinklalapių valdytojų saviraiškos laisvės ribojimo būtinumo demokratinėje visuomenėje vertinimo elementais, nustatyti ir įvertinti interneto tinklalapių valdytojų deliktinės civilinės atsakomybės už anoniminiais svetainės lankytojų komentarais tretiesiems asmenims sukeltą žalą, susijusią su jų teisės į privatų gyvenimą pažeidimais, taikymą pateisinantys kriterijai. Struktūralizmo koncepcija grindžiamoje pirmojoje darbo dalyje atskleidžiamas iš EŽTK 10 straipsnio kylančios interneto tinklalapių valdytojų saviraiškos laisvės ir privataus gyvenimo kategorijos, kaip interneto tinklalapių valdytojų saviraiškos laisvės ribojimo prielaidos, turinys bei išskirti konkretūs interneto tinklalapių valdytojų civilinės atsakomybės už žalą, trečiųjų asmenų patiriamą dėl jų teisės į privatų gyvenimą pažeidimo anoniminiais svetainių lankytojų komentarais, taikymą pateisinantys kriterijai. Antrojoje disertacijos dalyje, kuri grindžiama funkcionalizmo principu, kompleksinės minėtose Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose priimtų sprendimų analizės pagrindu įvertintas kiekvieno kriterijaus turinys, palyginti jų turinio ir taikymo skirtingose bylose ypatumai, įvertinta šių kriterijų problematika ir reikšmė, taip pat nustatytas jų tarpusavio santykis. Tai yra pirmasis tokio pobūdžio mokslinis tyrimas ne tik Lietuvos, bet ir Europos deliktų teisės kontekste. Tyrimas parodė, kad kertiniai interneto tinklalapių valdytojų civilinės atsakomybės už žalą, kylančią tretiesiems asmenims dėl jų teisės į privatų gyvenimą pažeidimo anoniminiais svetainės lankytojų komentarais, taikymą pateisinantys kriterijai yra i) komentarų paskelbimo kontekstas ir pačių komentarų turinys bei ii) interneto tinklalapio valdytojo taikytos išankstinės komentarų teisėtumo užtikrinimo priemonės ir faktinis elgesys po komentarų paskelbimo. Tuo metu kiti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išskiriami kriterijai (t. y. i) nukentėjusiojo asmens veiksmai iki ir po komentarų pasirodymo, ii) jam komentarų sukeltos pasekmės, iii) komentarų autorių atsakomybės galimybė kaip tam tikra alternatyva interneto tinklalapių valdytojų atsakomybei ir iv) civilinės atsakomybės taikymo pasekmės konkrečiam interneto tinklalapio valdytojui) vertintini kaip papildomi ir neturintys esminės įtakos interneto svetainės valdytojų civilinės atsakomybės taikymo faktui, tačiau reikšmingi sprendžiant dėl jų civilinės atsakomybės taikymo masto.

      67  43
  • Item type:ETD,
    Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančių sandorių negaliojimas
    [Invalidity of transactions contradicting public order or good morals]
    master thesis[2009][S001]
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009-01-09

    Viešosios tvarkos ir geros moralės sampratų neįmanoma apibrėžti a priori, nes jų turinys yra kintantis priklausomai nuo to, kokie principai ar geros moralės suvokimas vyrauja to meto visuomenėje. Šių kriterijų turinį tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse palikta formuoti teismų praktikai bei teisės doktrinai. Matyti, kad aplinkybės, kurios laikomos neatitinkančiomis viešosios tvarkos ar geros moralės nuostatų, visose analizuotose valstybėse daugmaž sutampa: tai siekis išvengti mokesčių mokėjimo ar turto praradimo, pasipelnyti valstybės turto sąskaita, apeiti įstatymus ir pan., tačiau ne visur Europoje sutariama dėl to, kurias faktines situacijas turi apimti viešoji tvarka, o kurias – gera moralė. Taip yra ir Lietuvoje. Nors kai kuriose valstybėse viešosios tvarkos samprata apima geros moralės kriterijų arba atvirkščiai, Lietuvoje šie du sandorių negaliojimo pagrindai įstatymo lygmeniu įtvirtinti kaip alternatyvūs, dėl to vienas nuo kito nepriklausomi ir nepersidengiantys. Tenka apgailestauti, kad teismai nėra to pakankamai įsisąmoninę ir dažnai CK 1.81 str. 1 d. taiko kaip vieną pagrindą, o ne kaip du. Be to, teismai, per daug nepagrįsdami, dažnai kartu taiko ir CK 1.80 str. bei 1.81 str. įtvirtintus sandorių negaliojimo pagrindus, neretai net nepasakydami, pagal kurį straipsnį yra taikoma restitucija (jei ji taikoma). Tokia teismų praktika yra keistina Atkreiptinas dėmesys, kad, pripažinus sandorius negaliojančiais dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 str), teismai dažniausiai taiko dvišalę restituciją, kuri šio straipsnio taikymo atveju turėtų būti labiau išimtis nei taisyklė. Manytina, kad taip teismai elgiasi arba dėl nepakankamo CK 1.81 str. paskirties suvokimo, arba sąmoningai, kadangi nei CK, nei teismų praktika, nei teisės doktrina nepasako, ką daryti su viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančių sandorių įvykdymu, kai restitucija nėra taikoma arba kai ji taikoma vienai šaliai. CK tik abstrakčiai nukreipia į viešosios teisės normas. Aptartai problemai spręsti autorė siūlo teismams įvertinti sandorį ir viešosios teisės normų kontekste, ir, pastebėjus pažeidimų, aktyviau naudotis atskirosios nutarties institutu. Darbe prieita išvada, jog restitucijos ir viešosios teisės normų taikymas siekia skirtingų teisinių tikslų, kurie kyla iš nevienodos privatinės ir viešosios teisės prigimties ir paskirties, todėl restitucija gali būti taikoma ir tada, kai tam tikros kitos teisės šakos normos turtines sankcijas tokio sandorio šalims numato. Atkreipdama dėmesį į tai, kad daugelis viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančių sandorių sudaroma dėl tikslų, už kurių pasiekimą yra baudžiama pagal ATPK, BK ir kitų teisės šakų normas, autorė skatina teisėjus teisę taikyti sistemiškai, taip pat rekomenduojama remtis PECL suformuluotais principais bei šių principų komentaru. Atsižvelgiant į perteklinę CK 1.81 str. 1 d. formuluotę, siūlytina įstatymų leidėjui ją keisti ir išdėstyti taip: „Viešajai tvarkai ar moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.“ Siekiant išvengti teisinio neapibrėžtumo ir galimos terminų painiavos, atitinkamai keistini ir kiti CK straipsniai, kuriuose vartojama geros moralės sąvoka.

      100  42