Joskaudienė, Raimonda

The article deals with unjust enrichment, or receipt of property without supporting the Institute as one of the ways that can be applied to the assets acquired by fraudulent use of information technologies as a result. Analysing the Institute of unjust enrichment origin concept and application features, the author also reviews the doctrine of the civil rights opinions expressed by other civil remedies applicable to the property fraudulently acquired as a result of information technology. This article aims - to discuss the unjust enrichment or receipt of property without the application of reason to institute aspects of the property fraudulently acquired as a result of information technology. Originality and relevance of the topic due to the fact that the civil and economic realities of today's turnover is almost entirely based on various technologies, payments by bank transfers, information exchange in various emerging technologies, financial transactions take place via SMS and so on. Meanwhile, the discussed conditions between the parties in the paper documents, when economy and technology forces us to live fast, often in general, not cleared. The research leads to the suggestion that pre-trial litigation and disputes are becoming increasingly complex, and the correct solution affects not only the injured party, and many other participants in the civil turnover of the rights and responsibilities, and the detailed analysis and suggestions on the proper regulation of these problems could pave the way to begin solving the existing problems in today's information society. For the purposes of a systematic, comparative, historical and other research methods, the article discusses some of the unjust enrichment rules governing the application of aspects of the property fraudulently acquired as a result of information technology.

Straipsnyje analizuojama ypač opi Lietuvoje pasenusių vaistų utilizavimo problema. Pasenusių vaistų utilizavimo organizavimas, kuris ypač svarbus aplinkosaugai ir žmonių sveikatai, deja, nei teisiniu, nei ekonominiu aspektais Lietuvoje nėra tinkamai ir iki galo sureguliuotas. Pažymėtina, kad senų vaistų utilizavimo pagrindai nėra tinkamai reglamentuoti nacionaliniuose teisės aktuose. Be to, tai nėra tinkamai suderinta ir su vykdoma farmacijos įstaigų ir gyventojų veikla, o tai lemia teisėkūros neatitiktį praktiniams aplinkosaugos poreikiams. Straipsnyje analizuojama senų vaistų utilizavimo samprata ir jų reikšmė žmogaus sveikatai ir aplinkos apsaugai, taip pat senų vaistų utilizavimo teisinio reglamentavimo ypatumai, atskleidžiamos pagrindinės netinkamo teisinio reglamentavimo ir visuomenės nuomonės probleminiai aspektai, siūlomi galimi jų sprendimo būdai.

Didelė nūdienos globali problema yra klimato kaita. Atsižvelgiant į tai, kad didžiąją dalį CO2 1 išmeta energetikos sektorius, klimato kaitos problemų sprendimas yra neatsiejamas nuo visų šalių ateities energetikos politikos. Šiuo metu tiek Europos Sąjunga (ES), tiek Lietuvos Respublika, tiek kitos pasaulio šalys (nors ir ne visos) yra įsipareigojusios prisidėti prie visuotinio žemės atmosferos atšilimo stabdymo ir atsinaujinančių energetikos išteklių skatinimo. 1992 metais Rio de Žaneire (Brazilija) buvo priimta Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencija, kurioje pramoninės pasaulio valstybės iškėlė tikslą stabilizuoti šiltnamio dujų emisijų kiekį. Vėliau buvo prieita prie išvados, kad šis tikslas gali būti pasiektas tik esant griežtiems išsivysčiusių šalių teisiniams įsipareigojimams, ir 1997 metais Kiote (Japonija) išsivysčiusių pasaulio šalių atstovai iškėlė konkretų tikslą 2008 – 2012 metais sumažinti klimato atšilimą veikiančių dujų emisijų kiekį vidutiniškai 5,2 proc., palyginti su 1990 metų lygiu [1]. Šiuo pagrindu ES buvo pradėtas visokeriopas atsinaujinančių energetikos išteklių ir Kioto protokoluose nustatytų tikslų siekimo skatinimas. Tačiau pagrindinė problema yra ta, kad tokiu pagrindu priimtų teisės aktų tinkamą ir efektyvų įgyvendinimą ypač ribojo ir riboja visų pirma politinė ekonomika, ekonominiai rodikliai, nustatyti įkainiai, energetikos ištekliai ir kt., o kita vertus, dar neištobulinta, trumpalaikė (vos dešimtmetį gyvuojanti) praktika.