Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20155
Now showing1 - 10 of 21
  • Item type:Publication,
    The legal status of the mayors of Lithuanian municipalities after changes to the municipal structure model in 2023
    [Lietuvos savivaldybių merų teisinis statusas pakeitus savivaldybės struktūros modelį Lietuvoje 2023 metais.]
    research article[2024][S1b][S003][12];
    Čelkė, Kristina
    Viešoji politika ir administravimas., 2024, p. 123-134

    The purpose of this article is to present the results of a qualitative study conducted using a questionnaire in February 2023, which aimed to reveal the peculiarities of the legal status of the mayors of Lithuanian municipalities in the presence of two different municipal structure models (the model that was applied from March 2015 to April 1, 2023, and the model that has been applied since April 1, 2023). The idea of conducting this research arose just a few weeks before the regular municipal council and mayoral elections took place on March 5, 2023, a few months before the new Local Self-Government Law came into force on April 1, 2023. This law introduced a new municipal structure model and changed the dominant role of the mayor in Lithuanian municipalities. This research is unique because of the target group chosen for it – only the ten mayors of Lithuanian municipalities who have served in these positions for four or more terms (20 or more years) were consulted. The results of the research show that: the mayors have a good understanding of the specifics of the new municipal structure applied since April 1, 2023; and the mayors are essentially prepared to take on a new role (the role of the municipal executive institution), replacing their previous role (the role of the chairman of the municipal council). However, the fact that the mayor of the municipality, who continues to be the organizer of municipal council meetings (the other role of the mayor of a Lithuanian municipality), will not have the right to vote when the municipal council makes decisions at its meeting is cause for concern. Mayors are also worried about the different interpretations regarding the possibility of transferring part of their powers to vice mayors (political appointees). The results of this research could be useful for improving the legal regulation of the powers of municipal institutions (both municipal councils and municipal mayors, in terms of the scope, composition, transfer and delegation of powers to other municipal entities) and the relations between these institutions.

      20  42
  • book[2022][K2b][S003][454]
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022
      534  97
  • Item type:Publication,
    Searching for opportunities for more active civil participation in decision-making processes
    [Aktyvesnis pilietinis dalyvavimas priimant sprendimus: galimybių paieškos]
    research article[2022][S1b][S003][15];
    Čelkė, Kristina
    ;
    ;
    Vilkauskas, Kęstutis
    Viešoji politika ir administravimas. Kaunas : Kauno technologijos universitetas. Mykolo Romerio universitetas, 2022, vol. 21, no. 2., p. 74-88

    The purpose of this article is to introduce two items. 1) The Civil Participation Tool, developed by the Council of Europe’s Centre of Expertise for Good Governance (2020) for the purposes of: selecting, evaluating, and classifying civil actors (stakeholders) into groups; selecting the most appropriate forms of participation in decision-making processes; providing accurate information for classified civil actors (stakeholders); developing the most appropriate strategies to activate the processes of participation for different civil actors (stakeholders) based on the assessment of their potential to engage; and enhancing the level of participation. 2) The results of educational pilot projects implemented in 6 Lithuanian municipalities in 2020. These projects confirmed the scientific hypothesis of this article: that more active civil participation in decision-making processes can be expected when the objective differences of local civil actors (stake- holders) are recognized. According to this, different forms of civil participation should be provided as well as different strategies for improving skills and increasing civil engagement in decision-making processes.

      40  15
  • research article[2020][S1b][S003][11];
    International journal of criminology and sociology. Mississauga : Lifescience Global, 2020, vol. 9., p. 614-624

    This article is devoted to present a system of selected criteria created by the authors of this article and to describe the stages of implementation of strategic planning in municipalities of Lithuania into which, based on this system of selected criteria, the authors of this article have proposed to divide the period from 1990 to the present day. The division of the period of implementation of strategic planning in municipalities of Lithuania chosen based on selected criteria and the characterisation of the processes taking place during those stages allows this article to be seen as scientifically new and relevant as well as useful in terms of transferring good practice.

      54  34
  • Item type:Publication,
    Bendruomenė ir bendruomeniškumas seniūnaitijos ir seniūnijos lygmeniu: samprata, raiška, galimybės tobulinti
    [Community and sociality in seniūnija and seniūnaitija level: Definition, outspread and possibility to improve]
    research article[2019][S1b][S003][14]
    Viešoji politika ir administravimas = Public policy and administration. Kaunas : Kauno Technologijos universitetas ; Mykolo Romerio universitetas, 2019, t. 18, Nr. 2., p. 256-269

    Šis straipsnis yra parengtas pranešimo, perskaityto Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos ir Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2017 m. lapkričio 22 d organizuotoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Moderni seniūnija – gyvybinga bendruomenė“, pagrindu. Jame aptariami seniūnaitijų ir seniūnijų lygmenyje veikiančioms socialinėms bendruomenėms aktualūs klausimai. Straipsnyje pateikiami mokslininkų F. Tonnieso ir J. Girniaus teiginiai apie žmonių bendruomenę ir jos skirtumus, lyginant su kitu socialiniu bendrumu – žmonių organizacija, taip pat Savivaldybių įstatymo (1919.10.10) priedo „Seniūnijų organizacija“ nuostatos, tuo istoriniu laikotarpiu sudariusios teisines prielaidas rastis ir reikštis bendruomeniškumui seniūnijos lygmeniu. Šio straipsnio pridedamąją vertę sudaro straipsnio autoriaus suformuluoti teiginiai apie tai, kas, autoriaus nuomone, yra bendruomeniškumas, taip pat siūlymai dėl bendruomeniškumo Lietuvoje dabartiniu laikotarpiu didinimo (stiprinimo) seniūnaitijų ir seniūnijų lygmeniu.

      108  31Scopus© Citations 1
  • Item type:Publication,
    Lietuvos vietos savivaldos sistemos raida nuo 1990 metų iki šių dienų
    [Evolution of Lithuaniain local self-government system from 1990 till nowadays]
    research article[2015][S1b][S003][13]
    Viešoji politika ir administravimas = Public policy and administration / Mykolo Romerio universitetas, Kauno technologijos universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2015, t. 14, Nr. 4., p. 604-616

    Lietuva – šalis, kuri turi gilias vietos savivaldos šaknis. Tai sudaro Lietuvos vietos savivaldos istorinį paveldą. Šis paveldas glūdi tautos atmintyje, jis darė ir tebedaro poveikį vietos savivaldos sistemos raidai Lietuvoje nuo 1990 m. iki šių dienų. Laikotarpis nuo 1990 m. iki šių dienų – įdomus, turiningas ir reikšmingas vietos savivaldos raidos Lietuvoje laikotarpis. Po 50 metų buvimo tik centrinės valstybės valdžios priedėliu ir jos suformuotos valstybės politikos paklusniu vykdytoju vietos valdymo sistema, paįvairinta butaforinės vietos demokratijos elementais, pertvarkyta į šiuolaikišką vakarietiškojo tipo, demokratinę vietos savivaldos sistemą. Šiuo laikotarpiu vykę įvykiai ir šių įvykių pobūdis pagrįstai leidžia laikotarpį nuo 1990 m. iki šių dienų vietos savivaldos raidos aspektu skirstyti į 3 etapus: a) 1990–1995 m., b) 1995–2000 m., c) nuo 2000 m. Šiame straipsnyje sistemiškai (pagal tuos pačius elementus) apibūdinami visi trys vietos savivaldos sistemos Lietuvoje raidos etapai. Šis straipsnis yra parengtas pranešimo, perskaityto Tarptautinėje konferencijoje „Valstybės tarnyba ir viešasis administravimas Lietuvoje ir Centrinėje Europoje: raida, patirtis ir geroji praktika“, vykusioje Mykolo Romerio universitete 2015 m. rugsėjo 23 d., pagrindu.

      57  43Scopus© Citations 2
  • Item type:Publication,
    Kam Lietuvoje laiduota (vietos) savivaldos teisė ir kaip ji įgyvendinama?
    [Who is granted the right to self-government in Lithuania and who implements this right and how?]
    research article[2014][S1b][S003][19]
    Viešoji politika ir administravimas = Public policy and administration / Mykolo Romerio universitetas, Kauno technologijos universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014, Nr. 13(4)., p. 671-689

    Lietuvoje apie vietos savivaldą paskelbta nemažai mokslo darbų. Vis dėlto mokslo darbų, kuriuose vietos savivalda būtų tyrinėjama sistemiškai, dar labai trūksta. Šio straipsnio autorius yra nagrinėjęs daugumą vietos savivaldos sistemos elementų ir vertinęs skirtingu laiku Lietuvoje pasireiškusią šios sistemos elementų specifiką ir problematiką. Pastaruosius keletą metų autorius rengia apibendrinamojo pobūdžio apžvalgas apie Lietuvos vietos savivaldos sistemą ir jos kaitos dėsningumus per tam tikrą istorinį laikotarpį. Moksliniame leidinyje „Viešoji politika ir administravimas“ autorius jau yra paskelbęs keletą straipsnių [2, 3], kuriuose per daugiau kaip dvidešimt metų sukauptų žinių ir įgytos asmeninės praktinės patirties teisėkūros ir teisės aktų įgyvendinimo procesuose pagrindu, pasinaudodamas kitų mokslininkų vertingomis išvadomis ir pastebėjimais, pateikė savo požiūrį į įvairius vietos savivaldos sistemos elementus ir jų vertinimus. Šiame straipsnyje autorius toliau tęsia vietos savivaldos sisteminį nagrinėjimą ir, kūrybiškai pasinaudodamas analogija, pateikia savo požiūrį į tai, kam Lietuvoje laiduojama (vietos) savivaldos teisė (t. y. kas yra (vietos) savivaldos teisės subjektas) ir kaip, autoriaus nuomone, ji įgyvendinama.

      21  11Scopus© Citations 1
  • Item type:Publication,
    Vietos savivaldybių kompetencija ir jos kaita Lietuvoje 1990‒2013 metais
    [Local self-government in Lithuania in 1990-2013: changes of the competence of municipalities]
    research article[2014][S1b][S003][22]
    Viešoji politika ir administravimas = Public policy and administration / Mykolo Romerio universitetas, Kauno technologijos universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014, Nr. 13(2)., p. 187-208

    Straipsnyje autorius tęsia Lietuvos vietos savivaldos sistemos ir jos raidos per dvidešimt trejus metus (1990‒2013 m.) sisteminį nagrinėjimą ir apibūdina dar vieną svarbų, teorijoje ir praktikoje nemažai diskusijų keliantį vietos savivaldos sistemos aspektą (elementą): rašo apie vietos savivaldybių kompetenciją ir jos pokyčius per laikotarpį nuo 1990 metų iki dabar. Straipsnyje, pateikus sąvokos „kompetencija“ apibrėžtį, vadovaujantis moksliniuose darbuose taikomais valdymo subjekto kompetencijos apibūdinimo kriterijais ir Europos vietos savivaldos chartijoje nustatytais reikalavimais savivaldybių kompetencijai, apžvelgiama Lietuvos vietos savivaldybių kompetencijos kaita per tyrinėti pasirinktą laikotarpį (1990‒2013 metus). Pasirinktas apibūdinti vietos savivaldos sistemos elementas yra svarbus, nes valstybės taikomi vietos savivaldybių kompetencijai nustatyti teisinio reguliavimo principai (ar) metodai, savivaldybėms nustatytos kompetencijos turinys ir mastas (t. y. įgaliojimų tam tikrose veikslo srityse apimtis), struktūra (t. y. santykis tarp įgaliojimų, priskiriamų savosios ir valstybinės kompetencijų grupėms), kompetencijai įgyvendinti iš visų galimų šaltinių tenkančių išteklių apimtis ir kt. iš esmės gali būti laikomi vietos savivaldos sistemos tam tikroje šalyje kokybės vertinimo kriterijais, pagal kuriuos sprendžiama, ar toje šalyje vietos savivalda yra reali („tikra“), ar tik deklaratyvi. Autorius tikslingai dėmesį sutelkia tik į problematiką, susijusią su Lietuvos vietos savivaldybių kompetencija ir jos kaita, sąmoningai susilaiko nuo Lietuvos atvejo lyginimo su kitomis šalimis, taip pat nesiekia polemizuoti su kitais mokslininkais, tyrinėjusiais šią tematiką, o pateikia savo nuomonę (požiūrį), kuri (kuris) susiformavo per daugau kaip 20 metų gilinantis į Lietuvos vietos savivaldos problematiką.

      19  15Scopus© Citations 5
  • Item type:Publication,
    Savivaldybių išorės audito probleminiai aspektai Lietuvoje
    [Aspects of problems in a municipal external audit in Lithuania]
    research article[2013][S4][S003][13];
    Petaraitienė, Rūta
    Ekonomika ir vadyba : aktualijos ir perspektyvos : mokslo darbai / Šiaulių universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2013, Nr. 3(31)., p. 45-57

    Šiame straipsnyje analizuojamas išorės audito funkcionavimas savivaldybių lygmeniu; aptariami savivaldybių auditą atliekantys subjektai ir jų tarpusavio sąveika; atskleidžiami pagrindiniai savivaldybių išorės audito probleminiai aspektai, analizuojama jų įtaka ir reikšmė bendrai viešojo sektoriaus audito sistemai. Susisteminti ir išskirti savivaldybių išorės audito probleminiai aspektai gali būti naudojami: • analizuojant ir tobulinant viešojo sektoriaus audito sistemą; • svarstant savivaldybių išorės audito optimizavimo galimybes ir alternatyvas; • teisėkūros procese, tobulinant teisės aktus, kuriais reglamentuojamas viešojo sektoriaus auditas.

      24  16
  • Item type:Publication,
    Vietos savivaldos raida Lietuvoje nuo 1990 metų iki dabar
    [Development of local self-government in Lithuania from 1990 to date]
    research article[2013][S1b][S003][12]
    Viešoji politika ir administravimas = Public policy and administration / Mykolo Romerio universitetas, Kauno technologijos universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013, t. 12, Nr. 2., p. 260-271

    Šiame straipsnyje, kurį sudaro kelios dalys, apibūdinama svarbiausių Lietuvos vietos savivaldos sistemos elementų raida per laikotarpį nuo 1990 metų iki dabar. Pirmoje straipsnio dalyje [5] buvo rašyta apie vietos savivaldos teritorinį organizavimo pagrindą – valstybės teritorijos administracinių vienetų sistemą bei jos pertvarką, apibūdinta vietos savivaldos teisinė aplinka, jos formavimas(is) ir reikšmė, kuriant demokratinę savivaldą Lietuvoje, parodyta vietos savivaldybės ir vietos savivaldos sąvokų apibrėžčių kaita. Šioje, antroje, straipsnio dalyje rašoma apie vietos savivaldybių organizacinės struktūros principinių modelių kaitą ir taikytas Lietuvoje savivaldybių tarybų rinkimų sistemas.

      38  15