Jurka, Raimundas
Nusikalstamą veiką imituojančių ir provokuojančių veiksmų santykis ir samprataItem type:ETD, [Meaning and Relationships between Imitation and Provocation of Criminal Acts]master thesis[2018][S001]Maižvila, RobertasMagistro baigiamojo darbo tikslas yra atskleisti visų slaptųjų tyrimo, o ypač nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų požymius, sampratą, taikymo tvarką, probleminius aspektus. Pirmoji darbo dalis skiriama slaptųjų tyrimo veiksmų specifiniams bruožams, jų analizei, taip pat ir atskirų slaptųjų tyrimo veiksmų probleminių aspektų, taikymo tvarkos analizei. Antroji baigiamojo darbo dalis skirta ištirti nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisinį reguliavimą, jo trūkumus, problematiką. Be kita ko, didelis dėmesys skiriamas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų tyrimo veiksmo sampratai, taikymo tvarkai ir problematikai atskleisti. Trečioji darbo dalis skirta provokacijos ir imitacijos santykiui nagrinėti, taip pat atskleisti provokacijos formas, bruožus, požymius, problematiką. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad slaptieji tyrimo veiksmai itin stipriai riboja asmens teises ir laisves. Slaptųjų tyrimo veiksmų teisinis reguliavimas yra abstraktus, neišsamus, o šių tyrimo veiksmo atlikimo tvarką detalizuoja teisminė praktika. Apibendrinant tyrimo rezultatus darbo pabaigoje pateikiamos išvados, pasiūlymai slaptųjų tyrimo veiksmų taikymo tvarkos tobulinimui.
29 23 Kaltinamojo teisė užduoti klausimus anoniminiams liudytojams kaip teisingo teismo išraiškaItem type:ETD, [The Right of the Accused to Ask the Anonymous Witnesses Questions as the Expression of a Fair Trial]master thesis[2016][S001]Voidachovič, DianaMagistro baigiamojo darbo – Kaltinamojo teisė užduoti klausimus anoniminiams liudytojams kaip teisingo teismo išraiška siekis buvo padėti išspręsti problemas su kuriomis susiduriama vertinant anoniminių liudytojų ir kaltinamojo teisių balansą teisingame baudžiamajame procese. Šiuo tikslu bandyta įžvelgti ir suformuoti reikalavimus keliamus tiek kaltinamajam, tiek anoniminiam liudytojui saugant abiejų teisėtus interesus ir garantuojant tiesos byloje nustatymą. Šio darbo išvados ir pasiūlymas padės suvienodinti teismų praktiką ir suprasti kuria linkme einama tokio pobūdžio bylose. Galima teigti, kad šiuo metu teismų praktika švelnėja, sudarydama prielaidas efektyviau atskleisti sunkiausius nusikaltimus. BPK 301 straipsnio 2 dalyje galiojantis draudimas apkaltinamąjį nuosprendį remti vien ar lemiama dalimi anoniminių liudytojų parodymais daugelyje atvejų teismus statydavo į aklavietę arba sąlygodavo kaltinamojo teisių pažeidimus. Dabar griežto draudimo sprendžiant bylas nebelieka, bet kaltinamajam privalo būti suteikti tinkami kompensaciniai veiksniai ir turi būti pašalintos visos abejonės dėl tokio liudytojo parodymų patikimumo, o neapklausus jo teisiamajame posėdyje, privaloma įsitikinti, kad buvo svari priežastis taikyti anonimiškumą ir kruopščiai patikrintas procesas. Todėl siūloma minėta kodekso straipsnio dalį papildyti teismų suformuluota nuostata. Taigi abiejų šalių teisės suderinamos remiantis šiais reikalavimais, atidžiai patikrinus anonimiškumo taikymo pagrindus ir sąlygas, įsitikinus proceso teisingumu, suteikus procesines garantijas ir bylą sprendžiant nešališkam, kvalifikuotam ir sąžiningam teismui, gerbiančiam Konstitucines nuostatas ir principus.
15 23 - master thesis[2016][S001]Geriksonaitė, Simona
Šio darbo tikslas buvo ištirti kaltinimo ribų ir jų keitimo teisinį reguliavimą Lietuvoje ir su tuo susijusias problemas. Buvo tiriama baudžiamojo persekiojimo samprata, jo pagrindai ir įtaka asmens teisei į teisingą teismą. Be to buvo tiriama kaltinimo samprata ir jos įtaka kaltinimo riboms. Taip pat buvo siekiama ištirti kaltinimo ribų sampratą, jų keitimo galimybes ir kaip tai įtakoja asmens teisę į gynybą. Buvo tiriama ar keičiant kalinimo ribas kaltinamasis privalo gintis nuo visų kaltinimo modifikacijų (kaltinimo daugeto problema), ar įmanomas ir galimas kaltinimo keitimas pasibaigus senačiai, taip pat ar galimas kaltinimo keitimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir ar neprarandama teisė į apeliaciją tiek teisės, tiek fakto aspektu jei kaltinimas keičiamas apeliacinės instancijos teisme. Be to, siekiant pagrįsti teismo iniciatyvos teisę keisti kaltinimą, buvo tiriama Konstitucijoje įtvirtintų principų suderinamumas su minėta teismo teise. Taip pat ištirtos kaltinimo ribos ir jų keitimas bylą nagrinėjant privataus kaltinimo tvarka ir to įtaka asmens teisėms. Darbe buvo padarytos išvados, jog baudžiamojo persekiojimo ribos turi įtakos asmens teisei į teisingą teismą, o tiksliau į jos sudedamąjį elementą – teisę į gynybą. Buvo prieita išvados, kad poreikis suprasti kaltinimą ir jo ribas gynybai gimsta nuo pat baudžiamojo persekiojimo pradžios momento. Taip pat buvo konstatuota, kad siekiant užtikrinti asmens teisę žinoti kuo yra kaltinamas ir teisę tinkamai pasiruošti gynybai, turi būti aiškios kaltinimo ribos. Buvo padaryta išvada, kad kaltinimo ribų keitimas yra galimas griežtai laikantis numatytų kaltinimo keitimo procedūrų, nes šis institutas yra glaudžiai susijęs su žmogaus teisėmis, o būtent su teise į gynybą bei teisingu ir nešališku bylos nagrinėjimu. Be to padarytos išvados, kad praktikoje egzistuoja kaltinimo daugeto problema, kuri gali būti išspręsta įstatymų leidėjui iniciavus BPK pakeitimus. Išanalizavus teismų praktiką darytina išvada, kad kaltinimo keitimas, siekiant tinkamai įgyvendinti baudžiamąjį įstatymą, yra galimas net ir suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Tiriant teismo iniciatyvos teisę keisti kaltinimą buvo prieita išvados, kad tokia teismo teisė yra galima ir neprieštaraujanti Konstitucijoje įtvirtintiems principams bei nepaneigianti proceso dalyvių teisės gintis nuo pakeisto kaltinimo, net jei kaltinimas keičiamas apeliaciniame procese. Taip pat ištyrus kaltinimo keitimą privataus kaltinimo bylų procese padaryta išvada, kad pareiškus iniciatyvą keisti kaltinimą teismas turi informuoti kaltinamąjį ir jo gynėją apie galimą pertrauką ir turi būti pakartotinai rengiamas taikinamasis posėdis, nes privataus kaltinimo bylų proceso vienas iš pagrindinių tikslų yra konfliktuojančių šalių susitaikymas.
21 11 Suėmimo skyrimo ir taikymo problemos ir jų sprendimai: geroji Europos Sąjungos valstybių praktikaItem type:ETD, [Problems and Solutions of the Imposition and Application of Detention: Good Practice of the Member States of the European Union]Mūsų darbo tikslas buvo apibendrinant Lietuvos ir kt. ES valstybių mokslo, EŽTT ir Lietuvos Respublikos teismų patirtį, kompleksiškai išnagrinėti suėmimo reglamentavimo ir taikymo teismų praktikoje silpnąsias vietas bei trūkumus, sudarančius sąlygas perteklinio suėmimo praktikavimui bei išsiaiškinti galimus sprendimus. Suėmimas yra griežčiausia ir išimtinė (ultima ratio) priemonė, kuri turėtų būti taikoma tada, kai švelnesnės priemonės yra neveiksmingos. Darbe buvo nustatyta, jog suėmimo reglamentavimas, kuris nesuteikia teisės suimtam asmeniui bet kada baudžiamojo proceso metu ginčyti suėmimo taikymo pagrįstumą, ne iki galo užtikrina asmens teisę gynybą. Nustatyta, jog teisė būti paleistam baudžiamojo proceso metu būtų efektyviau užtikrinta, jei BPK numatytų galimybę aukštesniajam teismui suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu bei teismo pareigą teisminio nagrinėjimo metu reguliariais, trumpais intervalais peržiūrėti suėmimo taikymo būtinybę. Nepamatuotos trukmės suėmimo atvejų padėtų išvengti nuostata, kuri proporcingai gresiančios laisvės atėmimo bausmės sankcijos dydžiui ribotų maksimalią suėmimo trukmę. Atlikta teismų praktikos analizė parodė, jog perteklinio suėmimo taikymui turi įtakos formalus suėmimo skyrimui reikšmingų aplinkybių vertinimas.
8 26 Europos teisės įtaka baudžiamajame proceseItem type:ETD, [The influence of European law in criminal proceedings]master thesis[2015][S001]Paliokaitė, EglėTyrimo esmė yra atskleisti Europos teisės veikimo mechanizmą nacionaliniame baudžiamajame procese, nagrinėjant atskirų Europos teisės etapų daromą įtaką. Tyrimo tikslas, susijęs su siekiu atskleisti Europos teisės įtaką Lietuvos baudžiamajam procesui per atskirų šio proceso principų analizę, konkrečiai analizuojant vieną iš teisės į teisingą teismą elementų – teisę į teisingą bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Tyrime įvertinama šio principo daroma įtaka Lietuvos baudžiamojo proceso teisiniam reguliavimui bei analizuojant EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nustatomas tinkamas baudžiamojo proceso trukmės užtikrinimas. Baudžiamojo proceso trukmė užtikrina ne tik asmens, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas, teisę, kad jo byla būtų ištirta ir išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, bet turi įtakos teismų priimamiems sprendimams, kaltu pripažinto asmens teisinei padėčiai baudžiamosios atsakomybės individualizavimo prasme, taip pat sukelia neigiamą visuomenės požiūrį į teisėsaugos institucijų veiklą. Todėl svarbu yra suvokti EŽTK ir ją aiškinančios EŽTT praktikos svarbą baudžiamajam procesui, tinkamai užtikrinti baudžiamojo proceso trukmę bei atsiradus EŽTK pažeidimams juos pašalinti dar Lietuvoje.
8 11 Nepilnamečio teisinis statusas ikiteisminiame tyrimeItem type:ETD, [The legal status of a juvenile in the pre-trial inve]master thesis[2015][S001]Galias-Romančik, LilijaMagistriniame darbe ,,Nepilnamečio teisinis statusas ikiteisminiame tyrime“, remiantis LR BPK ir kitais nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais, įvairiomis mokslinėmis koncepcijomis, teismų praktika, kompleksiškai nagrinėjami poleminiai klausimai, kurie iškyla siekiant atskleisti nepilnamečio, kaip proceso dalyvio ikiteisminio tyrimo metu įgijusio atitinkamą teisinį statusą, sampratą, ikiteisminio tyrimo veiksmų, kuriuose dalyvauja nepilnametis, ir procesinių garantijų, taikomų nepilnamečiams, ypatumus. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų, kuriuose dalyvauja nepilnametis, ir papildomos procesinės garantijos, užtikrinančios nepilnamečio proceso dalyvio teisių ir teisėtų interesų realizavimą, neatsiejamos nuo nepilnamečio interesų apsaugos principu. Šio darbo tikslas – atlikti nepilnamečio teisinio statuso ypatumų ikiteisminiame tyrime ir su tuo susijusios problematikos analizę. Analizė atliekama nagrinėjant nepilnamečio, įgijusio atitinkamą procesinį statusą ikiteisminiame tyrime, sampratą, ikiteisminio tyrimo veiksmų, susijusių su nepilnamečiu proceso dalyviu, ir nepilnamečio procesinių garantijų ypatumus. Tai aktualu todėl, kad kintančios socialinės ir ekonominės realijos pastaruoju metu lemia itin aktyvų ir dinamišką įstatymo leidėjo vaidmenį teisėkūros srityje. Visgi, nepaisant pažangių naujovių, susijusių su nepilnamečio teisinio statuso reglamentavimu, analizuojant baudžiamojo proceso teisės doktriną ir teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, galima aptikti prieštaravimų dėl tam tikrų nepilnamečio proceso dalyvio teisinių aspektų. Pagrindinės magistriniame darbe nagrinėjamos problemos susijusios su esamu baudžiamojo proceso teisinio reglamentavimo pakankamumu ir veiksmingumu užtikrinant ir įgyvendinant nepilnamečio proceso dalyvio teises ir teisėtus interesus ikiteisminiame tyrime.
54 17