Jurka, Raimundas
Kriminalinės žvalgybos proporcingumo užtikrinimas asmens teisės į privatų gyvenimą apsaugos konteksteItem type:ETD, [Ensuring proportionality of criminal intelligence in the context of protection of the right to respect for private life]doctoral thesis[2026][R1][S001]Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2026-09-11Disertacijoje analizuojamas kriminalinės žvalgybos teisinis reguliavimas, kiek ši veikla susijusi su nusikalstamų veikų atskleidimu, taikant slapto pobūdžio duomenų rinkimo priemones, ir vertinamas jos poveikis asmens teisės į privatų gyvenimą apsaugai. Pagrindinė mokslinė problema – ar galiojantis teisinis reguliavimas ir jo taikymo praktika užtikrina veiksmingą ir proporcingumo principą atitinkančią šios teisės apsaugą. Tyrimo metu nustatyta, kad reguliavimas pasižymi tam tikrais trūkumais: nepakankamai apibrėžtos sąvokos, ribota kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo kontrolė, neaiškus kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų tvarkymo, saugojimo ir panaudojimo reglamentavimas, taip pat nepakankamai aiškūs kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo atribojimo pagrindai. Taip pat išryškėja ribotos asmens galimybės veiksmingai ginti kriminalinės žvalgybos metu pažeistą teisę į privatų gyvenimą dėl kriminalinės žvalgybos slaptumo ir informavimo apribojimų. Daroma išvada, kad veiksminga teisės į privatų gyvenimą apsauga galima tik užtikrinant aiškų, proporcingumo principu grindžiamą teisinį reguliavimą ir veiksmingus gynybos mechanizmus, ribojančius kriminalinės žvalgybos subjektų diskreciją. Formuluojami pasiūlymai, skirti stiprinti asmens teisių apsaugą kriminalinės žvalgybos kontekste.
22 47 Teisminis bendradarbiavimas įrodymų rinkimui baudžiamajame proceseItem type:ETD, [Judicial Cooperation in Evidence Gathering in Criminal Proceedings]magister thesis[2026][S001]Stankūnaitė, AistėŠio magistro baigiamojo darbo tikslas yra išanalizavus Europos Sąjungos ir nacionalinį teisinį reguliavimą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei valstybių narių teismų praktiką ir mokslinę doktriną – atskleisti teisminio bendradarbiavimo renkant įrodymus baudžiamajame procese teisinį reguliavimą, šio bendradarbiavimo formas ir jų taikymo problematiką. Darbe analizuojamos Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ištakos, esmė, principai ir formos, taip pat teisminio bendradarbiavimo renkant įrodymus baudžiamajame procese priemonės, jų taikymo problematika ir Europos tyrimo orderio, kaip pagrindinio įrodymų rinkimo tarp valstybių narių instrumento, reglamentavimas bei praktinis taikymas. Atlikta analizė atskleidė, kad nors Europos tyrimo orderis supaprastino ir paspartino įrodymų judėjimą tarp valstybių narių, jo taikymas praktikoje nėra nuoseklus ir vienodas. Darbe nustatyta, kad pagrindinės problemos kyla dėl skirtingų valstybių narių procesinių taisyklių, nevienodų įrodymų leistinumo standartų, nepakankamai aiškių šio instrumento taikymo ribų, procesinių garantijų užtikrinimo ir skaitmeninių duomenų panaudojimo baudžiamajame procese. Tyrimas leidžia daryti išvadą, kad veiksmingam teisminiam bendradarbiavimui būtinas aiškesnis Europos tyrimo orderio reglamentavimas, nuoseklesnis proceso dalyvių teisių užtikrinimas ir minimalių pagal teisminio bendradarbiavimo instrumentus gautų įrodymų panaudojimo standartų nustatymas.
8 1 - magister thesis[2026][S001]Čiapaitė, Viktorija
Magistro baigiamajame darbe analizuojamas būtinojo gynėjo instituto teisinis reglamentavimas ir jo taikymas baudžiamojo proceso praktikoje. Tyrimo tikslas - įvertinti šio instituto esmę, paskirtį ir būtinojo gynėjo dalyvavimo veiksmingumą, identifikuoti praktikoje kylančias teisės taikymo problemas. Darbe taikomi teoriniai ir empiriniai duomenų rinkimo metodai bei sisteminis, lyginamasis, loginis ir apibendrinimo duomenų analizės metodai. Atlikto tyrimo gauti rezultatai leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad būtinojo gynėjo institutas yra išties reikšminga teisės į gynybą įgyvendinimo priemonė, kartu užtikrinanti teisingą ir sąžiningą baudžiamąjį procesą, tačiau jo mechanizmas – tobulintinas.
3 Išlaidų gynėjui pripažinimas ir jų atlyginimas baudžiamajame proceseItem type:ETD, [Reimbursement of Defense Counsel Costs in Criminal Proceedings]magister thesis[2026][S001]Osokinė, KristinaŠiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas išlaidų gynėjui atlyginimo institutas baudžiamajame procese. Tyrime siekiama atskleisti advokato darbo apmokėjimo ir išlaidų gynėjui sampratą, jų vietą baudžiamojo proceso išlaidų sistemoje, konstitucinį ir įstatyminį šio instituto pagrindimą, taip pat nustatyti kriterijus, pagal kuriuos gynėjo išlaidos gali būti pripažįstamos proceso išlaidomis ir atlyginamos priklausomai nuo bylos baigties. Darbe taikomi lingvistinis, sisteminis, analitinis, loginis, lyginamasis ir dokumentų analizės metodai, remiamasi baudžiamojo proceso teisės normomis, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Teismų praktikos analizė parodė, kad išlaidų gynėjui atlyginimo klausimas negali būti vertinamas vien kaip techninis proceso išlaidų paskirstymo aspektas, nes jis tiesiogiai susijęs su teise į gynybą, teise į teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingos teisminės gynybos užtikrinimu. Nustatyta, kad praktikoje reikšmingiausi išlaidų gynėjui pripažinimo ir atlyginimo kriterijai yra jų realumas, būtinumas ir pagrįstumas, tačiau šių kriterijų taikymas ne visada yra nuoseklus. Darbe daroma išvada, kad galiojantis teisinis reguliavimas ir jo aiškinimas turi būti orientuoti į teisingą valstybės ir proceso dalyvio interesų pusiausvyrą, o išlaidų gynėjui atlyginimo modelis turi užtikrinti ne formalų, bet realų asmens teisės į gynybą įgyvendinimą.
1 9 Laisvas įrodymų judėjimas Europos Sąjungos baudžiamojoje justicijojeItem type:ETD, [Free movement of evidence in European Union criminal justice]Šiame tyrime laisvas įrodymų judėjimas analizuojamas kaip veiksmingo teisminio bendradarbiavimo kriterijus, kuris kartu yra ir principinis ES tikslas, kurį įgyvendinti būtina dėl augančio poreikio kovoti su nusikalstamumu, dažnai „peržengiančiu“ vienos valstybės narės sienas. Šio disertacinio tyrimo tikslas – išanalizavus laisvo įrodymų judėjimo kaip teisminio bendradarbiavimo kriterijų ir jį lemiančius veiksnius nustatyti, kokiomis kryptimis formuojasi teisminis bendradarbiavimas šioje srityje ir ar šiuo metu esantis analizuojamą kriterijų apibrėžiantis reglamentavimas yra veiksmingas. Tyrimu atskleidžiama, kad laisvą įrodymų judėjimą galima apibūdinti kaip abipusio pripažinimo principo pagrindu veikiantį procesą, prasidedantį nuo kreipimosi dėl įrodymų rinkimo (suteikimo) iki jų perdavimo prašančiajai valstybei. Šio proceso pagrindas yra, pirma, pasitikėjimas kitos valstybės teisine sistema, antra, toje valstybėje egzistuojančia žmogaus teisų apsaugos sistema. Be to, disertacinis tyrimas rodo, kad ES teisminio bendradarbiavimo priemonės neprisideda prie valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo, taigi ir laisvo įrodymų judėjimo. Esamos teisminio bendradarbiavimo priemonės vis dar neužtikrina vienodo: a) teisinių sąvokų taikymo; b) pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo; c) gautų įrodymų, neatitinkančių reikalavimų, atmetimo.
30 26 Bylų nagrinėjimo, nedalyvaujant kaltinamajam, ypatumaiItem type:ETD, [Peculiarities of Court Hearings in the Absence of the Accused]master thesis[2024][S001]Verseckaitė, RugilėMagistro baigiamajame darbe – bylų nagrinėjimo nedalyvaujant kaltinamajam, atsskleidžiama teisminio proceso kaltinamajam nedalyvaujant (in absentia) samprata, šio proceso santykis su kaltinamojo teisėmis. Analizuojamas bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant (in absentia) reglamentavimas tarptautiniuose, nacionaliniusoe teisės aktuose, įgyvendinimo sąlygos, ypatumai. Ypatingas dėmesys skiriamas praktinių problemų, su kuriomis susiduriama įgyvendinant šį procesą, identifikavimui. Šiuo tikslu išgryninus dažniausiai pasitaikančias problemas įgyvendinant procesą in absentia galima užtikrinti baudžiamojo proceso paskirtį ir pagrindines kaltinamojo teises. Šio darbo išvados ir pasiūlymas padės suvienodinti teismų praktiką ir suprasti kokia linkme turėtų eiti pirmosios instancijos teismai, pasirinkdami taikyti aptariamą procesą ir nustatydami būtinas šio proceso taikymo sąlygas. Tyrimas atskleidė, kad analizuojamas institutas –procesas in absentia, pakankamai mokslinio dėmesio nesulaukusi sritis. Naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika rodo, kad žemesnės instancijos teismai šią proceso formą taiko ne visuomet vienareikšmiškai ir tinkamai. Dažnu atveju netgi nevertina galimybės taikyti procesą in absentia, neretai priima sprendimą baudžiamąsias bylas išskirti tų kaltinamųjų, kurie vengia atvykti į teismą, atžvilgiu, nepaisant to, kad procesas in absentia padėtų užtikrinti ne tik greitą, bet ir išsamų procesą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylų išskyrimo, tam, kad nepakenktų proceso išsamumui, turi įvertinti asmens, kuris nedalyvauja procese, vaidmenį darant nusikalstamą veiką, kadangi jei jo vaidmuo yra organizatorius, tai bylos aplinkybės gali būti iki galo neišsiaiškintos be šio asmens parodymų. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sąlyga „kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje“ negali būti suprantama kaip reikalavimas nustatyti aiškią, konkrečią ir tikslią kaltinamojo buvimo užsienyje vietą, kai asmuo slapstosi nuo teismo, byla gali būti nagrinėjama ir jam nedalyvaujant, ir nesvarbu, ar jis yra pasislėpęs nuo teismo, bylą nagrinėjančio teismo vietos šalyje, ar užsienyje. Atsižvelgiant į naujausią teismų praktiką, EŽTT IR ESTT jurisprudenciją, dėl bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant sąlygos „kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikoje“ nustatymo, siūloma plėsti proceso in absentia taikymą Lietuvoje ir pakeisti BPK 246 straipsnio 1 dalį.
99 Greitumo principas baudžiamajame proceseItem type:ETD, [Principle of Promptness in Criminal Proceedings]master thesis[2024][S001]Suchankovaitė, VeronikaMagistro baigiamojo darbo tikslas sistemiškai išanalizuoti greitumo principo turinį, įvertinti šio principo įgyvendinimo problemas ir pateikti pasiūlymus, kaip išvengti jo pažeidimų. Pirmoji baigiamojo darbo dalis skirta atskleisti greitumo principo turinį bei jo aiškinimą Lietuvos Respublikos teisėje bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Antroji baigiamojo darbo dalis skirta išnagrinėti, kaip pagrįstos trukmės principas įgyvendinimas per konkrečius baudžiamojo proceso terminus, taip pat kaip įgyvendinamas naudojant supaprastinto proceso formas bei nustatant proceso per kuo trumpiausią laiką nesilaikymo pažeidimus, kurie sukelia tam tikrus padarinius. Trečioji baigiamojo darbo dalis skirta atskleisti greitumo principo įgyvendinimo problematiką praktikoje analizuojant kokybinio tyrimo metu gautus rezultatus, atskirai aptariant ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo stadijas. Magistro baigiamojo darbo rezultatai atskleidė, kad greitumo principas negali būti įgyvendinamas kitų baudžiamojo proceso principų sąskaita. Šiuo metu esantis teisinis reguliavimas yra ganėtinai formalizuotas, kas tam tikrais atvejais turi potencialą baudžiamajam procesui užsitęsti. Be teisinio reguliavimo trūkumų egzistuoja ir kitos priežastys sąlygojančios ilgą proceso trukmę, kurios didžiąja dalimi susijusios su valstybės resursais. Apibendrinant baigiamojo darbo tyrimo rezultatus pateikiamos išvados bei pasiūlymai pagrįstos trukmės principo įgyvendinimo tobulinimui.
74 18 Elektroninis stebėjimas (intensyvi priežiūra) kaip teisės būti laisvam baudžiamajame procese prielaidaItem type:ETD, [Electronic monitoring (intensive supervision) as a prerequisite for the right to be at liberty in criminal procedure]Šio disertacinio tyrimo pagrindinis tikslas – išanalizavus elektroninį stebėjimą, atskleisti šios kardomosios priemonės galimybes įgyvendinti teisę būti laisvam, siekiant pasiūlyti reglamentavimo ir taikymo teismų praktikoje tobulinimo būdų. Disertacijoje yra analizuojama teisė būti laisvam ir teisės į laisvę prezumpcija, elektroninio stebėjimo samprata bei elektroninio stebėjimo teisinio reguliavimo spragos ir praktinio taikymo trūkumai. Disertacijoje atskleista, kad elektroninis stebėjimas sudaro prielaidas įgyvendinto įtariamojo, kaltinamojo teisę būti laisvam, kai šia kardomąja priemone sukeliamas laisvės suvaržymo mastas yra laisvės ribojimas, o jos taikymas paremtas mažiausios intervencijos principu. Esamas elektroninio stebėjimo teisinis reguliavimas turi spragų, galinčių lemti proporcingumo, teisėtumo, lygiateisiškumo, suėmimo kaip ultima ratio priemonės ir teisės būti laisvam pažeidimus.
162 33 Reikalavimai, keliami slaptųjų tyrimo veiksmų metu gautų duomenų vertinimuiItem type:ETD, [The Requirements for Evaluation of Data Collected Using Procedural Undercover Actions]master thesis[2021][S001]Logoida, TaisijaMagistro baigiamojo darbo tikslas yra remiantis baudžiamojo proceso teisės doktrina ir teismų praktika atskleisti slaptųjų tyrimo veiksmų teisinio reguliavimo ir jų taikymo probleminius aspektus. Pirmoji baigiamojo darbo dalis skirta slaptųjų tyrimo veiksmų ypatumų analizei, t. y. faktinio ir teisinio pagrindų sampratos atskleidimui, slaptųjų tyrimo veiksmų atskyrimui nuo viešo pobūdžio veiksmų. Antroji baigiamojo darbo dalis skirta įrodinėjimo procese kylančių problemų renkant, panaudojant slaptaisiais tyrimo veiksmais gautus duomenis analizei. Būtent, analizuojama privatumo problematika atliekant slaptuosius veiksmus, duomenų gavimo bei panaudojimo leistinumo probleminiai aspektai bei provokacijos draudžiamumas. Trečioji baigiamojo darbo dalis skirta atskirų slaptųjų tyrimo veiksmų probleminių aspektų, kylančių teisminėje praktikoje, analizei. Baigiamojo darbo tyrimo rezultatai atskleidė, kad slaptieji tyrimo veiksmai apriboja asmens pagrindines teises bei laisves, o jų metu gauti duomenys yra vertinami remiantis papildomais reikalavimais. Šiais veiksmais gautų duomenų vertinimo esminiai aspektai, kuriuos papildomai tikrina teismai, yra proporcingumas, teisinio bei faktinio pagrindų identifikavimas ir vertinimas. Apibendrinant baigiamojo darbo tyrimo rezultatus pateikiamos struktūrizuotos išvados.
46 14 Nusikalstamą veiką imituojančių ir provokuojančių veiksmų santykis ir samprataItem type:ETD, [Meaning and Relationships between Imitation and Provocation of Criminal Acts]master thesis[2018][S001]Maižvila, RobertasMagistro baigiamojo darbo tikslas yra atskleisti visų slaptųjų tyrimo, o ypač nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų požymius, sampratą, taikymo tvarką, probleminius aspektus. Pirmoji darbo dalis skiriama slaptųjų tyrimo veiksmų specifiniams bruožams, jų analizei, taip pat ir atskirų slaptųjų tyrimo veiksmų probleminių aspektų, taikymo tvarkos analizei. Antroji baigiamojo darbo dalis skirta ištirti nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisinį reguliavimą, jo trūkumus, problematiką. Be kita ko, didelis dėmesys skiriamas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų tyrimo veiksmo sampratai, taikymo tvarkai ir problematikai atskleisti. Trečioji darbo dalis skirta provokacijos ir imitacijos santykiui nagrinėti, taip pat atskleisti provokacijos formas, bruožus, požymius, problematiką. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad slaptieji tyrimo veiksmai itin stipriai riboja asmens teises ir laisves. Slaptųjų tyrimo veiksmų teisinis reguliavimas yra abstraktus, neišsamus, o šių tyrimo veiksmo atlikimo tvarką detalizuoja teisminė praktika. Apibendrinant tyrimo rezultatus darbo pabaigoje pateikiamos išvados, pasiūlymai slaptųjų tyrimo veiksmų taikymo tvarkos tobulinimui.
29 23