Vėgėlė, Ignas
- book[2018][K1b][S001][496]
; ; ; ; ;Bitinas, Audrius ;Čivilis, Juozas; ; ;Kybartienė, Eglė ;Kukaitis, Mindaugas ;Usonis, JustinasVilnius: Kriventa, 2018Knyga „Advokatūros teisė“ skirta advokatams ir jų padėjėjams, kitų teisinių profesijų atstovams, teisės studijų studentams, taip pat visiems žmonėms, besidomintiems advokatūros teise ir jos problematika. Bendrojoje knygos dalyje analizuojama advokatūros teisinė prigimtis, jos istorija, advokatų profesinės veiklos principai ir etikos reikalavimai, advokato statusas ir advokatų veiklos sąlygos, advokato padėjėjo institutas ir advokatūros savivalda Lietuvoje bei užsienio šalyse. Specialiojoje knygos dalyje nagrinėjami advokatų teikiamų teisinių paslaugų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos klausimai, taip pat advokatų vaidmuo baudžiamajame ir civiliniame procesuose, analizuojami alternatyvaus ginčų sprendimo klausimai ir advokatų vaidmuo. Advokatūros teisės analizė suteikia galimybę pagilinti supratimą apie advokatūros sistemą ir plėtros tendencijas, suprasti advokato ir advokato padėjėjo vaidmenį teisėtvarkos sistemoje bei specifinius advokatūros savivaldos bruožus. Knyga skiriama Lietuvos advokatūros savivaldos šimtmečio jubiliejui.
228 Teismo precedentas Lietuvos teisės sistemoje: 11 metų patirtis ir siūlomo tarėjų instituto iššūkiaiItem type:Publication, [Precedent in the legal system of Lithuania: 11 years of experience and the proposed reform to introduce lay judges]research article[2017][S4][S001][15]; Kazakevičiūtė, LauraJurisprudencija. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2017, t. 24, Nr. 2., p. 256-270Šiame straipsnyje analizuojama, kokia reikšmė ir paskirtis yra priskirta prieš dešimt metų Lietuvos teisėje įtvirtintai precedento doktrinai – ar precedentas gali būti aiškinamas ne tik kaip vienodos teismų praktikos formavimo, bet ir kaip kertinio, ES teisės bendrojo teisės principo ir iš teisinės valstybės principo kylančio pamatinio nacionalinės teisės principo – teisinio saugumo principo užtikrinimo priemonė. Straipsnyje taip pat ieškoma atsakymų į klausimus, ar precedento doktrina Lietuvoje veikia efektyviai, t. y. ar visuomet teismai tinkamai taiko precedentą, ar advokatas geba tinkamai identifikuoti precedentu sukurtą praktiką, taikytiną byloje, ar tinkamai veikia kasacija kaip patikros institutas, siekdamas nustatyti nukrypimą nuo precedentu suformuotos praktikos. Nagrinėjama ir tai, kaip šiuo metu Lietuvos teismuose siekiamas įvesti visuomenės tarėjų institutas gali lemti precedent
26 28 Laisvas advokatų judėjimas pagal Europos Bendrijos teisęItem type:Publication, [Free movement of lawyers within the European Community]research article[2008][S4][S001][7]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 3(105)., p. 47-53Šiame straipsnyje analizuojami Europos Bendrijos antrinės teisės aktai, reguliuojantys advokato paslaugų teikimą kitoje Europos Bendrijos (toliau - EB) valstybėje narėje ir advokato įsisteigimą kitoje EB valstybėje narėje. Be šių teisės aktų analizės, tiriama, kokiu mastu advokato profesijai taikomos EB bendrosios kvalifikacijos pripažinimo direktyvos. Be to, nagrinėjama advokatų padėjėjų teisinė padėtis. Atskiroje straipsnio dalyje tiriamas Lietuvos advokatūros įstatymas, kiek jis susijęs su kitų EB valstybių narių advokatų įsisteigimu ar paslaugų teikimu Lietuvoje. Nagrinėjant minėtus teisės aktus pasitelkiama Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisprudencija. Kitos tradiciškai teisinėms profesijoms priskiriamos profesijos nėra šio straipsnio tyrimo objektas, todėl nėra analizuojamas kitų tradiciškai teisinėms profesijoms priskiriamų profesionalų, pavyzdžiui, teisėjų, notarų, prokurorų, antstolių, laisvas judėjimas. Vis dėlto pažymėtina, kad notarų profesijai iki šiol buvo galima taikyti valstybės tarnybos išimtį tačiau pastaruoju metu Komisija ginčija tokią, valstybės tarnybos sampratą . Neabejotina, kad teisėjų ir prokurorų profesija turėtų patekti į valstybės tarnybos išimtį ir todėl šių profesijų atžvilgiu iš principo laisvo asmenų judėjimo taisyklės netaikytinos. Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad teisėju Lietuvoje gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis [2, 112 str. 1 d.; 3, 51 str. 1 d.], Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas taikomas prokurorams [4, 25 str. 1 d.] ir antstoliams [5,4 str. 1 d.].
20 15 Europos Sąjungos teisė: steigimo sutartys ir svarbiausi vidaus rinkos teisės aktaiItem type:Publication, book[2007][K2c][S001][584]; Vilnius: Teisinės informacijos centras, 200726 11 Draudimas apmokestinti vidaus mokesčiais pagal Europos Bendrijos Steigimo Sutarties 90-ąjį straipsnįItem type:Publication, [Article 90 of Treaty Establishing the European Community: prohibition to impose internal taxation]research article[2007][S4][S001][6]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2007, Nr. 10(100)., p. 41-46Straipsnyje analizuojamas Europos Bendrijos Steigimo Sutarties (toliau – Sutarties) 90 straipsnyje įtvirtintas draudimas apmokestinti vidaus mokesčiais. Apibrėžiama vidaus mokesčio sąvoka skiriant vidaus mokesčius ir muitų bei lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus. Straipsnyje pabrėžiama šio atskyrimo svarba: muitai ir lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai yra draudžiami, todėl yra neteisėti per se, tuo tarpu vidaus mokesčiai yra teisėti, jei jie nediskriminuoja ar nesuteikia netiesioginės apsaugos vietos prekėms. Kitaip tariant, yra draudžiami tik tie vidaus mokesčiai, kurie diskriminuoja vietos panašias prekes arba suteikia netiesioginę apsaugą vietos prekėms, kurios nėra panašios, tačiau konkuruoja tarpusavyje. Straipsnyje atskleidžiama Sutarties 90 str. 1 ir 2 dalyse įtvirtinto draudimo apmokestinti vidaus mokesčiais apimtis ir pagrindiniai skirtumai. Nagrinėjama Sutarties 90 str. 1 dalyje įtvirtinta „panašių prekių“ sąvoka, pabrėžiama, kad Sutarties 90 str. 2 dalyje įtvirtinta kitų gaminių sąvoka apima prekes, kurios, nors ir nėra panašios, tačiau konkuruoja tarpusavyje. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad Sutarties 90 str. įtvirtintas draudimas apmokestinti vidaus mokesčiais nėra taikomas, jei prekės apmokestinamos skirtingai dėl objektyvių priežasčių ir jei toks apmokestinimas tenkina Europos Bendrijų Teisingumo Teismo nustatytus kriterijus.
23 10 Nacionalinių teismų teisė ir pareiga kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo TeismąItem type:Publication, [The right and the duty of the national courts to refer the questions to the ECJ]research article[2007][S4][S001][7]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007, Nr. 7(97)., p. 39-45Straipsnyje pažymima, kad, pažeidus pareigas kreiptis prejudicinio sprendimo, valstybei gali kilti neigiamų pasekmių: Komisija gali inicijuoti procedūrą prieš valstybę narę dėl įsipareigojimų pagal EB Sutartį nevykdymo (EB Sutarties 226 str), taip pat valstybė gali būti priversta atlyginti žalą privatiems asmenims. Abi šios pasekmės gali kilti inter alia dėl nacionalinio teismo sprendimų, kurie pažeidžia Bendrijos teisę: atsakomybė gali kilti už kiekvienos valstybės institucijos, net ir konstituciškai nepriklausomos, kokie yra nacionaliniai teismai, veikimą ar neveikimą.
24 11 Kvalifikacijos pripažinimas įgyvendinant asmenų judėjimo ir paslaugų teikimo laisvesItem type:Publication, [Free movement of persons and services: recognition of qualifications]research article[2007][S4][S001][8]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2007, Nr. 9(99)., p. 13-20Straipsnyje analizuojamas išsilavinimo pripažinimo teisinis reguliavimas Europos Bendrijoje. Išskiriamas išsilavinimo pripažinimas akademiniais ir profesiniais tikslais, nuosekliai tiriant profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemą Europos Bendrijoje. Pabrėžiama, kad kvalifikacijos pripažinimo reguliavimui Europos Bendrijos teisėje itin svarbi reglamentuojamos profesijos sąvoka. Atskleidus šios sąvokos turinį analizuojami pagrindiniai Europos Bendrijos norminiai teisės aktai - kvalifikacijų pripažinimo direktyvos. Straipsnyje aptariami šių teisės aktų sistema bei pagrindiniai šių teisės aktų keitimo bei pildymo raidos etapai, atskirai apžvelgiamas naujausias norminis aktas - Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Šiame straipsnyje neapsiribojama norminių teisinių aktų analize, bet atskleidžiama ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo įtaka kvalifikacijų pripažinimo sistemos raidai. Analizuojami reikšmingi Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimai kvalifikacijų pripažinimo srityje, atskleidžiama laisvą asmenų judėjimą ir paslaugų teikimo laisvę reguliuojančių Europos Bendrijos Steigimo sutarties taisyklių reikšmė Europos Bendrijos teisėje įtvirtintai kvalifikacijų pripažinimo sistemai.
17 12 Įmonių steigimosi teisė Europos teisingumo teismo sprendimuoseItem type:Publication, [The Decisions of the European Court of Justice on the right of establishment of companies]research article[2005][S5][S001][9]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005, t. 72(64)., p. 11-19Šiame straipsnyje pristatomi ir analizuojami Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT arba Teismas) sprendimai įmonių steigimosi srityje. Straipsnyje atskirai aptariamos Segers, Daily mail, Factortame, Centros, Überseering, Inspire Art ir kitos bylos, analizuojamos jų pasekmės įmonių steigimosi teisei, steigimosi teisėje įtvirtintam apribojimų draudimui. Straipsnyje pažymima, kad ETT nė karto neapibrėžia pirminio steigimosi teisės sąvokos. ETT analizuoja tik teisę perkelti centrinę vadovybę, taip pat pažymi vieną iš antrinio įsisteigimo būdų – bendrovės filialo steigimą. Po pastarųjų Teismo bylų darytina išvada, kad Teismas skiria Bendrovės išvykimo iš valstybės narės ir atvykimo į kitą valstybę narę stadijas ir joms taiko skirtingą apribojimų draudimo apimtį, todėl pateikiamos bylos klasifikuojamos ne tik pagal steigimosi rūšis – pirminis arba antrinis steigimasis, bet taip pat išskiriamos ir steigimosi laisvės įgyvendinimo stadijos – įmonės „atvykimas“ ir „išvykimas“. Straipsnyje nustatomi minėtų steigimosi laisvės stadijų reglamentavimo skirtumai. Įmonei išvykstant iš valstybės narės, siekiant įgyvendinti pirminį steigimąsi, ETT taiko Daily Mail bylos išvadas ir iš principo nedraudžia valstybei narei reguliuoti tokio išvykimo. Įmonės atvykimo į kitą valstybę narę atvejais, įgyvendinant pirminį steigimąsi, ETT draudžia taikyti taisykles, kurios riboja ar daro mažiau patrauklų steigimosi teisės įgyvendinimą.
19 8 Darbuotojų dalyvavimas valdant įmonę Europos Sąjungos teisėjeItem type:Publication, [Involvment of employees in the European Union]research article[2004][S5][S001][13]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : LTU Leidybos centras, 2004, T. 58(50)., p. 105-117During the 40 years of existence of European Community plenty of policies were harmonised, however, there are still a lot of blank areas to be unified...
12 9 Lietuvos Respublikos įmonių teisės derinimas su Europos Bendrijos įmonių teiseItem type:Publication, [Harmonisation of Lithuanian enterprise law with the company law of the European Community]research article[2003][S5][S001][9]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2003, t. 44(36)., p. 70-78The article analyses Lithuania's obligation to implement Union's legislation in the field of enterprise law...
17 11