Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20548
Now showing1 - 2 of 2
  • Item type:ETD,
    Valstybinio studijų finansavimo politika
    [Policy of Public Study Funding]
    master thesis[2015][S002]
    Bielinienė, Julija

    Aukštojo mokslo sistemoje įsigali didesnis galių pasidalijimas ir atskaitomybė: nuo biurokratinio finansavimo metodo yra pereinama prie kolegialaus ir rinkos modelių, taip keičiant aukštojo mokslo principus – pereinama nuo stiprios valstybės kontrolės ir interesų suderinamumo tarp valstybės, aukštojo mokslo institucijos ir visuomenės. Šiuo metu aukštojo mokslo sistemoje vyrauja rinkos principai, kurie skatina konkurenciją, privačių subjektų įsitraukimą bei pasirinkimo galimybes studentams. Valstybė vis dar yra pagrindinė studijų finansuotoja. Valstybė skiria lėšas pagrindinėms aukštųjų mokyklų išlaidų kategorijoms padengti – tai studijų, administracinės ir einamosios aukštųjų mokyklų išlaidos. Privačių finansavimo šaltinių pritraukimas vis dar yra opi problema. Lyginant valstybinio ir privataus finansavimo augimą, matomas spartesnis privataus finansavimo aukštosioms mokykloms augimas ir darytina išvada, kad privatus sektorius geba greičiau prisitaikyti prie aukštojo mokslo sistemos kaitos ir atsižvelgti į privataus sektoriaus poreikius. Lietuvoje aukštųjų mokyklų finansavimo dalis, gaunama iš privačių finansuotojų lenkia Lenkiją, Prancūziją, Suomiją, ir Daniją, tačiau labai atsilieka nuo Didžiosios Britanijos. Šiuo metu labai populiarėja finansavimo metodas paremtas veiklos sutartimis. Europos valstybės perėjo nuo studijų finansavimo bendrąja suma ir biudžeto eilutės finansavimo prie finansavimo pagal formulę, o šiuo metu jis keičiamas veiklos sutarčių finansavimo metodu. Finansavimas pagal formulę yra vienas populiariausių metodų, kuris šiuo metu dažniausiai taikomas kaip pagalbinis įrankis skirstant finansavimą. Taigi, matomas perėjimas nuo indėlio prie rezultatų kriterijumi paremto finansavimo. Tai skatina aukštąsias mokyklas gerinti studijų kokybę ir efektyvumą. Veiklos sutartis taiko Skandinavijos bei Vakarų Europos valstybės, Rytų Europos valstybėse vis dar matomi gajūs formule paremto finansavimo elementai. Lietuvos finansavimo metodas vis dar remiasi indėlio finansavimu (priimamų studentų skaičiumi) ir gali neigiamai veikti studijų kokybę, neskatinti aukštųjų mokyklų tobulinti studijų programų, o tik didinti jų skaičių.

      20  19
  • Item type:ETD,
    Mokyklos autonomijos valdymo modelis
    [The model of school autonomy management]
    doctoral thesis[2011][S003]
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011-06-23

    Disertacijoje nagrinėjama problema – kokie mokyklos autonomijos valdymo bruožai sudaro prielaidas mokyklos veiklos efektyvumui? Tyrimo objektas – mokyklos autonomijos valdymas. Darbo struktūrą sudaro keturios dalys, atitinkančios iškeltos problemos analizės etapus. Pirmoje darbo dalyje apžvelgiamos Europos valstybių švietimo sistemų valdymo patirtys ir tendencijos, paskatinusios švietimo decentralizacijos reformas. Analizuojami švietimo valdymo subjektų sąveikos pokyčiai, centralizacijos ir decentralizacijos sampratų specifika švietimo sistemos kontekste, viešojo valdymo aplinkos įtaka mokyklų autonomizavimo reformų trajektorijoms, nagrinėjama mokyklos autonomijos koncepcija. Remiantis pirmosios dalies teorinėmis išvadomis, antroje dalyje tiriama, kaip koncepcinės nuostatos transformuojasi praktiniame lygmenyje. Remiantis induktyviai grindžiamos teorijos perspektyva atliktas empirinis kokybinis tyrimas, pateikiami kokybinio tyrimo duomenų skelbiamosios analizės rezultatai. Trečioje dalyje pateikiama gautų kokybinio tyrimo rezultatų diskusija remiantis latentine gautų duomenų analize. Nagrinėjami mokyklos autonomijos valdymui įtaką turintys veiksniai, jų priežastiniai ryšiai. Atsižvelgiant į veiksnių analizės išvadas, analizuojamos mokyklos atsakomybės kultūros kūrimo aplinkybės bei centralizacijos ir decentralizacijos principų derinimo procesas. Ketvirtojoje dalyje atliekama struktūrinė funkcinė mokyklos autonomijos valdymo analizė. Remiantis teorinių nuostatų, tarptautinių ir nacionalinių tyrimų bei šio darbo kokybinio tyrimo duomenų analize formuojamas ir pateikiamas sisteminis mokyklos autonomijos valdymo modelis.

      28  14