Urbanovič, Jolanta

Magistro baigiamajame darbe analizuojamos jaunų pedagogų pritraukimo ir motyvavimo strategijos Lietuvos švietimo sistemoje. Teorinėje darbo dalyje aptariama jaunų pedagogų pritraukimo samprata žmogiškųjų išteklių valdymo kontekste, nagrinėjami pritraukimą lemiantys veiksniai, kartų teorijos konceptualinė reikšmė darbo rinkoje bei jaunų pedagogų pritraukimo situacija Lietuvoje tarptautinių tyrimų kontekste. Taip pat analizuojami pedagogų motyvavimą lemiantys veiksniai ir jaunų pedagogų išlaikymo švietimo sistemoje iššūkiai. Empirinėje dalyje, atlikus kiekybinį tyrimą, siekiama nustatyti, kokie veiksniai daro didžiausią įtaką jaunų pedagogų sprendimui dirbti švietimo sistemoje ir jų motyvacijai tęsti profesinę veiklą. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos.

Mokslinėje literatūroje žmogiškųjų išteklių valdymo procesų skaitmeninimas analizuojamas kaip svarbi viešojo sektoriaus modernizavimo kryptis, siejama su veiklos efektyvumo didinimu, administracinės naštos mažinimu ir procesų skaidrumo užtikrinimu. Tačiau praktikoje skaitmeninimo įgyvendinimas dažnai susiduria su organizaciniais, technologiniais ir žmogiškaisiais iššūkiais, ypač sveikatos priežiūros įstaigose, kur dokumentų valdymo procesai yra sudėtingi ir griežtai reglamentuoti. Problematiškumas atsiskleidžia tuo, kad, nepaisant technologinių galimybių, dokumentų valdymas dažnai išlieka mišrus – derinantis elektroninius ir popierinius sprendimus, o tai lemia procesų neefektyvumą. Tyrimo problema – kokios yra žmogiškųjų išteklių dokumentų valdymo skaitmeninimo galimybės ir iššūkiai sveikatos priežiūros įstaigoje? Tyrimo tikslas – ištirti darbo sutarčių ir įsakymų valdymo procesus bei įvertinti jų skaitmeninimo galimybes Santaros klinikų atveju. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą siekiant atskleisti žmogiškųjų išteklių valdymo ir skaitmeninimo teorinius aspektus. 2. Išnagrinėti darbo sutarčių ir įsakymų valdymo ypatumus sveikatos priežiūros įstaigose. 3. Įvertinti organizacinius veiksnius, lemiančius skaitmeninimo procesų efektyvumą. 4. Atlikus kokybinį tyrimą nustatyti dokumentų valdymo praktikas, problemas ir skaitmeninimo galimybes Santaros klinikose. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė, kokybinis tyrimas (pusiau struktūruotas interviu), kokybinė turinio analizė. Atliktas tyrimas parodė, kad Santaros klinikų žmogiškųjų išteklių valdymo skyriuje dokumentų valdymas šiuo metu grindžiamas mišriu modeliu, kai dalis procesų vykdoma informacinėse sistemose, tačiau reikšminga dokumentų dalis vis dar rengiama, pasirašoma ir saugoma popieriniu formatu. Nustatyta, kad pagrindinės problemos yra susijusios su dideliu popierinių dokumentų kiekiu, dokumentų paieškos sudėtingumu, fizinio pasirašymo poreikiu, procesų vėlavimais derinimo etapuose, informacijos fragmentacija bei žmogiškųjų klaidų rizika. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad darbuotojai skaitmeninimą vertina teigiamai ir mato jo teikiamas naudas – laiko taupymą, greitesnius procesus, mažesnę administracinę naštą ir patogesnę informacijos valdymą. Tačiau skaitmeninimo procesą apsunkina finansinių ir technologinių išteklių trūkumas, sistemų integracijos poreikis, didelė popierinių archyvų apimtis bei darbuotojų prisitaikymo prie pokyčių iššūkiai. Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, trys teoriniai ir vienas empirinis skyrius, lentelės ir paveikslai, santrauka, išvados, pasiūlymai, literatūros sąrašas ir priedai.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas mokyklos vadovo komandos formavimo procesas ir organizacinio pasitikėjimo kūrimas ribotos institucinės diskrecijos sąlygomis Lietuvos viešojo sektoriaus švietimo organizacijose. Temos aktualumą lemia didėjantis dėmesys mokyklų vadovų lyderystei, bendradarbiavimu grįstam valdymui ir organizacinio pasitikėjimo reikšmei švietimo organizacijų veiksmingumui, kartu išliekant stipriam instituciniam reglamentavimui bei ribotoms vadovų galimybėms savarankiškai formuoti komandas. Darbo problema siejama su klausimu, kaip institucinis kontekstas veikia mokyklos vadovo komandos formavimo procesą ir organizacinio pasitikėjimo kūrimą. Darbo tikslas – ištirti mokyklos vadovo komandos formavimo ribotumus ir jų sąsajas su vadovavimu bei organizaciniu pasitikėjimu Klaipėdos miesto mokyklose. Tikslui pasiekti buvo analizuotos organizacinio pasitikėjimo, komandų raidos ir vadovo diskrecijos teorinės prielaidos, nagrinėti instituciniai veiksniai, darantys įtaką mokyklos vadovo veiklai, bei atliktas kokybinis empirinis tyrimas. Tyrime taikytas pusiau struktūruotas interviu metodas. Tyrimo duomenys analizuoti kokybinės turinio analizės būdu, išskiriant kategorijas ir subkategorijas pagal tyrimo tematiką. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokyklų vadovų galimybės formuoti komandą dažnai yra ribotos dėl teisinio reglamentavimo, nusistovėjusių organizacinių santykių, personalo kaitos ypatumų ir steigėjo vaidmens. Nustatyta, kad ribotos diskrecijos sąlygomis didžiausią reikšmę įgyja santykiniai vadovavimo mechanizmai – komunikacija, sprendimų nuoseklumas, psichologinio saugumo kūrimas ir organizacinio pasitikėjimo palaikymas. Tyrimas parodė, kad mokyklos vadovo vaidmuo praktikoje transformuojasi iš formalaus komandos formuotojo į santykių ir organizacinio pasitikėjimo kūrėją. Darbą sudaro įvadas, trys teorinės dalys, metodologinė dalis, empirinio tyrimo rezultatų analizė, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai. Darbe pateikiamos 24 lentelės ir 2 paveikslai.

Dabartiniame švietimo pokyčių keliu žengiančios visuomenės laikmetyje, susiduriančioje su vis spartesne ir gausesne informacinių komunikacinių priemonių įvairove, Lietuvos nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose itin akcentuojama technologijų integracijos svarba siekiant modernizuoti švietimo sistemą ir gerinti ugdymo kokybę. Intensyvi skaitmeninių sprendimų plėtra keičia darbo organizavimo formas, didina informacijos srautus ir kelia naujus iššūkius mokykloms bei mokytojams prisitaikyti prie nuolat kintančios darbo aplinkos. Sėkmingas naujų technologijų diegimas priklauso ne tik nuo organizacinių sprendimų ir sisteminės paramos, bet ir nuo to, kaip šiuos pokyčius priima patys darbuotojai. Šiame kontekste vis didesnį aktualumą įgauna technostreso reiškinys ir mokyklos, kaip organizacijos, vaidmuo kuriant sąlygas, padedančias mokytojams valdyti technologijų keliamus iššūkius. Darbe keliamas probleminis klausimas: kaip mokyklos teikiama organizacinė parama padeda (ir ar apskritai padeda) valdyti mokytojų patiriamą technostresą? Tyrimo objektas – mokyklos organizacinė parama valdant mokytojų technostresą. Darbo tikslas – išanalizuoti mokyklos organizacinės paramos turinį ir jos sąsajas su mokytojų technostresu Telšių rajono savivaldybės mokyklose. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti technostreso sampratą, požymius ir raišką mokytojų profesinėje veikloje. 2. Išnagrinėti mokyklos organizacinės paramos sampratą, veiksnius ir reikšmę valdant mokytojų technostresą. 3. Įvertinti Telšių rajono savivaldybės mokyklų mokytojų patiriamo technostreso raišką ir mokyklos organizacinės paramos vertinimą. 4. Nustatyti mokytojų technostreso ir mokyklos organizacinės paramos sąsajas Telšių rajono savivaldybės mokykloje. Tyrimo hipotezės: H1. Vyresnio amžiaus mokytojai dažniau patiria technologinį nepasitikėjimą, papildomos pagalbos poreikį ir nerimą dėl savo skaitmeninių įgūdžių pakankamumo nei jaunesnio amžiaus mokytojai. H2. Kuo palankiau mokytojai vertina mokyklos organizacinę paramą, tuo mažesnė jų patiriamo technostreso raiška. Teorinėje baigiamojo darbo dalyje išanalizuota technostreso samprata, požymiai ir raiška mokytojų profesinėje veikloje. Išsiaiškinta, jog technostresas nėra susijęs vien tik su negebėjimu naudotis naujomis skaitmeninėmis technologijomis, bet ir tai, kad jis dažniausiai kyla dėl intensyvios švietimo skaitmenizacijos, nuolat atsirandančių naujų IKT priemonių gausos, didėjančio darbo tempo ir poreikio gebėti greitai prisitaikyti prie technologinių pokyčių. Mokytojų technostresas pasireiškia technologine perkrova, technologine invazija, technologiniu sudėtingumu ir technologiniu neužtikrintumu bei nesaugumu. Išnagrinėta organizacinės paramos samprata, veiksniai ir reikšmė valdant mokytojų technostresą. Nustatyta, kad organizacinę paramą sudaro ne tik bendras mokyklos vadovų palaikymas, bet ir konkrečios priemonės, aiškumas kaip jomis naudotis, krūvio paskirstymas bei reikiamos pagalbos teikimas. Organizacinė parama reikšminga tada, kai ji nėra fragmentiška ar formali, bet yra sistemiškai taikoma mokyklos lygmeniu ir orientuota į realius mokytojų darbo sunkumus. Remiantis atlikta mokslinės literatūros analize, buvo parengta kiekybinio tyrimo metodika ir sudarytas tyrimo instrumentas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimo populiaciją sudarė Telšių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose dirbantys mokytojai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad skaitmeninės technologijos yra tapusios svarbia mokytojų profesinės veiklos dalimi. Pirmoji tyrimo hipotezė, jog vyresnio amžiaus mokytojai dažniau patiria technologinį nepasitikėjimą, papildomos pagalbos poreikį ir nerimą dėl savo skaitmeninių įgūdžių pakankamumo nei jaunesnio amžiaus mokytojai, pasitvirtino. Antroji tyrimo hipotezė, jog kuo palankiau mokytojai vertina mokyklos organizacinę paramą, tuo mažesnė jų patiriamo technostreso raiška, nepasitvirtino. Šis rezultatas rodo, jog Telšių rajono savivaldybės mokyklose teikiama organizacinė parama mokytojų darbe yra svarbi, tačiau šiame tyrime ji nepaaiškino bendros technostreso raiškos. Galima kelti prielaidą, jog organizacinė parama gali būti reikšmingesnė atskiroms technostreso formoms, pavyzdžiui, technologijų sudėtingumo ar papildomos pagalbos poreikio mažinimui, tačiau ji nebūtinai sumažina technologijų keliamą darbo intensyvumą ir darbo bei asmeninio laiko ribų nykimą. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, teorinė, metodologinė ir analitinė dalys, rezultatų aptarimas/diskusija, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis bei priedai.

Didėjantis mokinių nesaugumas, patyčių paplitimas bei nepakankamai teigiami statistiniai rodikliai Lietuvoje rodo, kad saugios ugdymo aplinkos užtikrinimas išlieka aktuali problema. Mokinių nesaugumą lemia įvairūs veiksniai, susiję su mokyklos mikroklimatu, socialiniais santykiais ir netinkamo elgesio apraiškomis. Siekiant stiprinti mokinių saugumą, mokyklose įgyvendinamos prevencinės programos, kurių poveikis priklauso ne tik nuo jų taikymo fakto, bet ir nuo įgyvendinimo kokybės, pedagogų įsitraukimo bei organizacinio palaikymo. Šiame darbe analizuojamas prevencinių programų poveikis mokinių saugumui. Darbo problema formuluojama klausimu: kaip prevencinių programų įgyvendinimo kokybė yra susijusi su mokinių emociniu, fiziniu ir socialiniu saugumu Šalčininkų rajono gimnazijose? Tyrimo tikslas – įvertinti prevencinių programų poveikį mokinių saugumui. Tyrimo uždaviniai: atskleisti mokinių saugumo sampratą, išanalizuoti prevencinių programų teorinius ir praktinius aspektus, įvertinti jų įgyvendinimą Šalčininkų rajone bei empiriškai ištirti jų poveikį. Tyrimo metu taikyta mokslinės literatūros ir dokumentų analizė bei kiekybinis tyrimas – anoniminė pedagogų apklausa. Tyrime dalyvavo 206 respondentai. Duomenys analizuoti taikant statistinius metodus. Tyrimo rezultatai parodė, kad prevencinių programų įgyvendinimo kokybė yra statistiškai reikšmingai susijusi su mokinių saugumu. Nustatyta, kad pedagogų įsitraukimas ir organizacinis palaikymas yra susiję su programų įgyvendinimo kokybe, o suvokiamas programų poveikis veikia kaip dalinis tarpinis veiksnys. Taip pat nustatyta, kad ilgesnė programų įgyvendinimo trukmė yra susijusi su aukštesniu mokinių saugumo vertinimu. Tyrimo rezultatai patvirtino hipotezes apie prevencinių programų įgyvendinimo kokybės ir pedagogų įsitraukimo reikšmę mokinių saugumui.

Sigitos Žusinienės magistro baigiamajame darbe „Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo lyderystė bendradarbiaujant su ugdytinių tėvais“ analizuojami švietimo įstaigos vadovo lyderystės ypatumai bendradarbiaujant su ugdytinių tėvais. Temos aktualumas siejamas su ikimokyklinio ugdymo svarba vaiko raidos periodu, kuris padeda pagrindus sėkmingam mokymuisi visą gyvenimą. Svarbu užtikrinti kokybišką ir šiuolaikišką ugdymą ankstyvame etape. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendradarbiavimas su tėvais tampa vienu iš prioritetų siekiant vaiko gerovės. Tyrimo aktualumą atspindi šis probleminis klausimas: kaip švietimo įstaigų vadovų lyderystės būdai ir bendradarbiavimo su tėvais formos daro įtaką tėvų telkimui? Tyrimo tikslas – ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo, kaip lyderio, bendradarbiavimo su ugdytinių tėvais ypatumus. Darbe išanalizuota lyderystės svarba švietime, raiška vadovo veikloje, bendradarbiavimo su tėvais reikšmė, bendradarbiavimo formos ir inovatyvūs būdai. Tyrimas atliktas taikant mokslinės literatūros analizę ir pusiau struktūruotą interviu. Empiriniam tyrimui vykdyti buvo pasirinkta 14 Vilniaus miesto Justiniškių ir Pašilaičių seniūnijose veikiančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, priklausančių metodiniam būreliui „Sutartinis“. Kokybiniame tyrime dalyvavo kriterijus atitikę 11 informantų, kurie dirba Vilniaus miesto Justiniškių ir Pašilaičių seniūnijose veikiančiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Jų darbo stažas – nuo 5 iki 43 metų. Interviu nustatyta, kad vadovai lyderystę supranta kaip partnerystę, pasitikėjimo kūrimą, atvirą komunikaciją, bendruomenės telkimą, vertybėmis grįstą bendradarbiavimą. Lyderystė grindžiama atviru, lanksčiu ir nuosekliu komunikavimu su tėvais. Ištirtos vadovų patirtys, iššūkiai bei tobulinimo galimybės. Darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, tyrimo metodologija, tyrimo rezultatų analizė, diskusija, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai.

Disertacijoje nagrinėjamas suinteresuotųjų šalių įtraukties valdymas kuriant užsienio absolventų karjerai integralią aplinką priimančiojoje studijų šalyje, ypatingą dėmesį skiriant Lietuvos kontekstui. Augantis užsienio studentų skaičius ir jų potencialas spręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą bei stiprinti visuomenės raidą išryškina užsienio absolventų karjeros klausimų svarbą. Vis dėlto integracija ir karjerai palankios aplinkos kūrimas tebėra fragmentiški dėl nepakankamos suinteresuotųjų šalių sąveikos ir neaiškaus atsakomybės pasidalijimo. Šiame kontekste karjerai integralios aplinkos teorinė perspektyva atskleidžia, kad užsienio absolventų karjera yra daugiamatis ir dinamiškas procesas, formuojamas individualių kompetencijų, aukštojo mokslo institucijų, darbdavių, valdžios institucijų bei platesnio socialinio, ekonominio, teisinio ir kultūrinio konteksto sąveikos. Remiantis šia perspektyva ir pasitelkus suinteresuotųjų šalių teoriją bei kokybinę atvejo studiją, tyrime identifikuoti pagrindiniai karjerai integralios aplinkos kūrimo iššūkiai ir suinteresuotųjų šalių įtraukties ypatumai. Tyrimo rezultatai leido suformuluoti suinteresuotųjų šalių įtraukties valdymo modelį, pagrindžiantį koordinuoto veikimo, atsakomybės pasidalijimo ir sisteminės paramos mechanizmų būtinybę siekiant ilgalaikių užsienio absolventų karjeros galimybių.

Dažnėjančios žalingo elgesio apraiškos, nepakankamai teigiami statistiniai rodikliai dėl žalingo elgesio apraiškų mokyklose, rodo mokinių nesaugumą. Mokinių nesaugumas kyla dėl įvairių netinkamo, žalingo elgesio mokykloje priežasčių . Todėl mokykla yra institucija, kurioje jie turi įgyti žinių, gebėjimų, reikalingų prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos. Siekiant mokinių saugumo, mokyklose įgyvendinamos prevencinės programos. Jų poveikis priklauso ne tik nuo įgyvendinimo proceso kokybės, bet ir nuo vaiko saugumą įtakojančių veiksnių sąveikos: šeimos, mokyklos vidinės ir išorinės aplinkos, santykių su mokytojais, bendraamžiais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Šiame darbe analizuojamas prevencinių programų poveikis vaikų saugumui. Darbo problema formuojama probleminiais klausimais: ar prevencinės programos yra įgyvendinamos realiai, ne formaliai?; ar užtikrinamas prevencinių programų tvarumas? ar prevencinių programų tvarumas daro poveikį mokinių saugumui? Tyrimo tikslas -įvertinti Utenos savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose įgyvendinamų prevencinių programų poveikį mokinių saugumui. Tyrimo uždaviniai: atskleisti mokinių saugumo sampratą ir jį veikiančius veiksnius švietimo aplinkoje, išanalizuoti prevencinių programų sampratą, tipus bei jų teisinį ir teorinį pagrindimą, susiejant su galimu poveikiu mokinių saugumui, apibūdinti, kokios prevencinės programos įgyvendinamos Utenos savivaldybės mokyklose ir kokie jų poveikio aspektai išskiriami remiantis dokumentais ir praktika bei kiekybiniu ir jį papildančiu kokybiniu tyrimu identifikuoti prevencinių programų poveikį mokinių saugumui Utenos miesto mokyklose. Tyrimo metu buvo analizuojami mokslinės literatūros ir kitų literatūros šaltiniai. Empirinio kiekybinio ir kokybinio tyrimo būdu nustatyta prevencinių programų, įgyvendinamų mokyklose, poveikis mokinių socialiniam saugumui. Tyrimų rezultatai atskleidė, kad mokyklose, kuriose nuosekliai ir ilgalaikiai įgyvendinamos prevencinės programos, mokinių saugumas yra didesnis, nes užtikrinamas prevencinių programų tvarumas. Utenos mokyklų mokytojai turi pakankamai žinių ir kompetencijų vykdyti prevencijos veiklas, jas periodiškai atnaujina. Tyrimai rodo, kad įgyvendinant prevencines programas, pagerėja vaikų elgesys, mokyklos lankomumas, suartinama bendruomenė, didėja vaikų saviveiksmingumas. Tyrimai patvirtino hipotezę, kad prevencinių programų tvarumas lemia stabilesnį poveikį mokinių saugumui.

Baigiamojo magistro darbo tema ,,Mokytojams atstovaujančių organizacijų dalyvavimas švietimo politikos sprendimų priėmimo procese“. Viešojoje politikoje akcentuojamas suinteresuotųjų grupių, įsitraukimas ir įtrauktis į sprendimų priėmimo procesus - nuo problemos identifikavimo iki politikos rezultatų vertinimo. Mokytojams atstovaujančios organizacijos siekia atstovauti pedagogų profesinius interesus, dalyvauti kuriant strateginius švietimo politikos dokumentus, derantis dėl pedagogų darbo užmokesčio, ugdymo turinio kaitos bei kitų mokyklų bendruomenei aktualių klausimų. Tyrimo probleminis klausimas: Koks mokytojams atstovaujančių organizacijų vaidmuo, motyvai ir dalyvavimo galimybės švietimo politikos sprendimų priėmimo procese. Tyrimo objektas: Mokytojams atstovaujančių organizacijų dalyvavimas švietimo politikos sprendimų priėmimo procese. Darbo tikslas: Išanalizuoti mokytojams atstovaujamų organizacijų dalyvavimą švietimo politikos sprendimų priėmimo procese. Darbo uždaviniai: Išanalizuoti dalyvavimo sprendimų priėmimo procese sampratą ir formas; Ištirti mokytojams atstovaujančių organizacijų dalyvavimo švietimo politikoje teisinį reglamentavimą Lietuvoje ir Europos Sąjungoje; Atskleisti mokytojams atstovaujančių organizacijų dalyvavimo motyvus, galimybes ir pagrindinius iššūkius švietimo politikos sprendimų priėmimo procese; Įvertinti mokytojams atstovaujančių organizacijų vaidmenį švietimo politikos sprendimų priėmime. Tyrimo metodai Mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizė, kokybinis tyrimas taikant pusiau struktūruoto interviu metodą. Tyrimo rezultatai ir išvados Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos ir Europos Sąjungos teisinė sistema suteikia tvirtą teisinį pagrindą įsitraukimui į švietimo politikos formavimą. Tačiau mokytojams atstovaujančių organizacijų dalyvavimas švietimo politikos sprendimų priėmimo procese daugiausia veikia konsultaciniu lygmeniu, o jų realus poveikis priklauso nuo valstybės institucijų teikiamos informacijos apie sprendimus kokybės, kas atskleidžia, jog mokytojų organizacijų įsitraukimas į sprendimų priėmimą išlieka fragmentiškas ir stokojantis nuoseklaus tarpinstitucinės partnerystės pagrindo. Mokytojams atstovaujančių organizacijų dalyvavimą, kaip lygiaverčiais partneriais, švietimo politikos sprendimų priėmimo procese riboja išoriniai ir vidiniai veiksniai. Išoriniai veiksniai susiję su valstybės institucijų formaliu bendradarbiavimu ir sudėtingais biurokratiniais procesais. Mokytojų organizacijų viduje esminiais veiksniais, ribojantys strateginį ir tęstinį įsitraukimą yra lyderystės stokos, narių susiskaldymo ir kompetencijų trūkumo problemos. Partnerystė su valdžios institucijomis išlieka pagrindinė sąlyga mokytojams atstovaujančių organizacijų realiai įtakai švietimo politikos sprendimuose.

Darbo tema. Edukacinės mokymo(si) aplinkos kūrimas profesinio mokymo įstaigose, siekiant sumažinti socialinio- ekonominio konteksto poveikį mokinių pasiekimams. Aktualumą lemia tai, kad profesinio mokymo įstaigose mokosi daug socialinę atskirtį patiriančių mokinių, tačiau šios įstaigos yra menkai tiriamos, nors SES poveikis lemia didelius pasiekimų skirtumus. Problema – kaip edukacinės mokymo(si) sąlygos gali būti organizuojamos ir tobulinamos, kad efektyviau mažintų SES poveikį mokinių pasiekimams. Tyrimo tikslas – atskleisti edukacinės mokymo(si) aplinkos kūrimo prielaidas ir veiksnius profesinio mokymo įstaigose, analizuojant aplinkos elementus ir jų sąsajas su socialinio-ekonominio konteksto poveikio mažinimu mokinių pasiekimams. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti edukacinės mokymo(si) aplinkos sampratą, struktūrą ir reikšmę ugdymo procesui švietimo įstaigose. 2. Apibrėžti socialinio-ekonominio statuso (SES) sampratą ir išnagrinėti jo poveikį mokinių pasiekimams, remiantis tarptautiniais ir nacionaliniais tyrimais. 3. Atskleisti veiksnius, lemiančius edukacinės aplinkos įtaką mokinių rezultatams SES kontekste. 4. Išanalizuoti profesinio mokymo įstaigose taikomų edukacinių mokymo(si) aplinkų galimybes mažinant SES poveikį mokinių pasiekimams. 5. Identifikuoti pagrindinius edukacinės mokymo(si) aplinkos tobulinimo aspektus, siekiant mažinti socialinės- ekonominės aplinkos poveikį mokinių pasiekimams profesinio mokymo įstaigose. Darbo metodai: teoriniai – mokslinės literatūros ir dokumentų analizė; empiriniai – mišri tyrimo strategija – kiekybinis tyrimas (koreliacinė ir regresinė analizė), kokybinis tyrimas (atviri klausimai vadovams), duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics programinę įrangą bei kokybinę turinio analizę. Tyrime dalyvavo 41 profesinio mokymo įstaigos vadovas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tiesioginio statistiškai reikšmingo ryšio tarp edukacinės aplinkos rodiklių ir mokinių pasiekimų nustatyta, tačiau pastebėta aiški tendencija: palankesnė švietimo aplinka, ypač mokytojų gebėjimas motyvuoti, glaudžiai siejasi su geresniais SES grupių akademiniais pasiekimais. Tyrimas pabrėžė šeimos įtraukties, emocinės paramos ir mokinių motyvacijos stiprinimo svarbą. Darbe pateiktos rekomendacijos švietimo įstaigoms, politikos formuotojams ir mokytojų rengimo įstaigoms, akcentuojant kompleksinių priemonių taikymą nuo vidinių stebėsenos sistemų iki emocinės gerovės programų bei specializuotų mokymų mokytojams. Darbą sudaro įvadas, teorinė, metodologinė, empirinė dalys, diskusija, išvados, pasiūlymai ir priedai.