Nasutavičienė, Justina
Guarantees of human rights in competition proceedings in the European Union and the Republic of LithuaniaItem type:Publication, research article[2019][S4][S001][20]; Białostockie studia prawnicze. Białystok : Uniwersytet w Białymstoku, 2019, vol. 24, nr 2., p. 165-184This article focuses on the protection of human rights in disputes related to competition proceedings. The European Convention on Human Rights is regarded as a most effective instrument for the protection of human rights at the international level. National courts of the European Union member states have also developed specific systems for the protection of human rights. Entities that are charged with breaches of EU competition law, in most cases complain about breaches of two provisions of the ECHR: Article 6 of the Convention which guarantees the right to a fair trial and Article 8 which guarantees the right to respect for private life. In this article, we also discuss a couple of cases decided by the Competition Council of Lithuania, which raise doubts regarding proper guarantee of the right to a fair trial. One of the key problems is that during the questioning of witnesses the Competition Council makes an audio recording of the interview but after wards deletes the recording without allowing the undertakings under investigation to have access to the Council’s case file. The article concludes with a short summary.
16 Teisės neduoti prieš save parodymų užtikrinimas mokesčių administravimo procedūroseItem type:Publication, [Safeguarding the right not to testify against yourself in tax administration procedures]research article[2018][S4][S001][16]; Teisės apžvalga = Law review. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2018, no. 2 (18)., p. 114-129Straipsnyje nagrinėjama, kaip mokesčių administravimo srityje įgyvendinama teisė neduoti parodymų prieš save. Nors mokesčių administravimas, kuris yra sudėtinė viešojo administravimo sistemos dalis, yra mokesčių administratoriaus veikla, skirta mokesčiams surinkti, tačiau, straipsnio autorių nuomone, mokesčių administravimo procese svarbus ir draudimo versti duoti parodymus prieš save principo užtikrinimas. Minėto principo taikymas reikšmingas dėl to, kad be teisės administruoti tinkamą mokestinės prievolės vykdymą, mokesčių administravimo procesą reglamentuojantys įstatymai mokesčių administratoriui taip pat suteikia teisę skirti piniginę baudą mokesčių mokėtojui už neteisėtą elgesį, kuriuo pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai. Lietuvos Respublikos Ko nstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad jei tam tikros įstatymų nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai šios sankcijos būtų priskirtos, asmenims, kuriems tokios sankcijos taikomos, turi būti nustatytos taip pat ir procesinės garantijos, kylančios iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, įtvirtinančio teisę neduoti prieš save parodymų. Lietuvos vyriau siojo administracinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje įtvirtintus baudžiamojo kaltinimo požymius, pripažįstama, kad bauda už mokesčių teisės pažeidimus gali prilygti nubaudimui kriminalinio pobūdžio sankci ja Konvencijos prasme. Nors Konvencijos 6 straipsnyje teisė neduoti prieš save parodymų tiesiogiai neminima, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje teisė neduoti prieš save parodymų priskiriama teisės į teisingą bylos nagrinėjimą reguliavim o sričiai. Visa tai suponuoja išvadą, kad ir mokesčių administravimo srityje tais atvejais, kai mokesčių mokėtojui skiriama bauda savo griežtumu prilygsta kriminalinei bausmei, aktualu užtikrinti ir mokesčio mokėtojo teisę neduoti parodymų prieš save. Šios teisės garantijos svarbios ir tuo atveju, kai dėl tų pačių faktų, susijusių su mokesčių mokėjimu, atliekama mokesčių administravimo procedūra ir lygiagrečiai vykdomas ikiteisminis tyrimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Straipsnyje Žmogaus teisių ir pagrindinių teisių apsaugos konvencijos, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos teismų praktikos, mokslinės literatūros analizės pagrindu yra nagrinėjamas kriminalinio nubaudimo aspektas pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, probleminiai teisės neduoti prieš save parodymų užtikrinimo aspektai mokesčių administravimo bylose, būtent mokesčių mokėtojo pareiga mokesčių administratoriui pateikti informaciją, tokios pareigos apimtis ir jos ribos, mokesčių mokėtojo pateiktos informacijos panaudojimas baudžiamajame procese.
4 Žvilgsnis į Gazprom bylą. Koncentracijų pakeitimo priemonių aspektasItem type:Publication, research article[2017][S5][S001][15]; Višinskienė, DaliaLietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo biuletenis. Vilnius : Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2017, Nr. 33 (sausis-birželis)., p. 339-353Nuo 2004 m. gegužės 1 d. – Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą (toliau – ir ES) dienos – koncentraciją Lietuvos Respublikoje siekiančioms įvykdyti Lietuvos Respublikos, kitų ES valstybių narių bei trečiųjų šalių įmonėms taikomas arba nacionalinis, arba ES teisinis reguliavimas atsižvelgiant į tai, ar toji koncentracija pasiekia ES mastą. Koncentracijų reguliavimo pradžia Lietuvos Respublikoje laikytini 1992 metai, kai buvo priimtas pirmasis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas, kuris buvo vis tobulinamas, siekiant neatsilikti nuo koncentracijų reglamentavimo pokyčių Europos Sąjungoje. 1999 m. kovo 23 d. buvo priimtas naujos redakcijos Konkurencijos įstatymas, kuriame buvo apibrėžtos įmonės, koncentracijos, įmonės kontrolės ir kitos sąvokos, taip pat nustatytos išsamios procedūros, kurių turi laikytis siekiančios koncentraciją vykdyti įmonės, be to, įtvirtintos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) teisės ir pareigos, susijusios su pranešimų apie koncentracijas nagrinėjimu ir sprendimų dėl koncentracijos leidimo priėmimu ar koncentracijos sąlygų bei įpareigojimų nustatymu, taip pat – sankcijų už jų pažeidimus skyrimu. Šio įstatymo normos laikui bėgant taip pat kito, tačiau su koncentracijų reguliavimu susijusios esminės nuostatos nebuvo pakeistos. Administracinių teismų praktika atskleidžia, kad taikant Konkurencijos įstatymo nuostatas, reguliuojančias koncentracijų kontrolę, vieni sudėtingiausių klausimų kyla nagrinėjant ir vertinant Konkurencijos tarybos nutarimus, kuriais įmonėms nustatomos sankcijos dėl koncentracijos vykdymo nepranešus arba kai vykdomai koncentracijai Konkurencijos tarybos leidimas nėra suteiktas. Tačiau 2016 m. gruodžio 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija priėmė galutinį procesinį sprendimą byloje, kurios aplinkybės, susijusios su nustatytos koncentracijos sąlygos aiškinimu, atskleidė svarbius koncentracijų pakeitimo reglamentavimo Lietuvos ir Europos Sąjungos teisėje skirtumus. Šioje byloje buvo sprendžiamas 2014 metais priimto Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo įmonė (Gazprom, Rusijos Federacijos atviroji akcinė bendrovė; toliau – ir OAO Gazprom) buvo pripažinta pažeidusia Konkurencijos tarybos nutarimu dar 2004 metais nustatytą koncentracijos sąlygą, teisėtumas ir pagrįstumas. Kadangi OAO Gazprom, argumentuodama savo poziciją dėl Konkurencijos tarybos nustatytos koncentracijos sąlygos aiškinimo, taip pat rėmėsi ES teisės nuostatomis ir Europos Komisijos praktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs ne tik Konkurencijos tarybos diskreciją pagal nacionalinę teisę, bet ir koncentracijų pakeitimų reguliavimą pagal ES teisę ir įvertinęs esminius su svarstomu klausimu susijusius reguliavimo skirtumus, atmetė OAO Gazprom argumentus. LVAT pozicija aiškiai implikuoja, kad atitinkamo reglamentavimo skirtumų ignoravimas ar reikšmės nesuvokimas, neigimas gali lemti neteisingą nustatytų koncentracijos sąlygų ar įpareigojimų aiškinimą ir interpretavimą. Todėl, straipsnio autorių nuomone, šį aspektą verta detaliau pristatyti teisininkams, akademinei bendruomenei bei įmonėms, dalyvaujančioms Lietuvos Respublikoje vykdomoje koncentracijoje.
20 The Gazprom Case: Lessons of the past for the futureItem type:Publication, research article[2017][S4][S001][20]; Višinskienė, DaliaYearbook of antitrust and regulatory studies. Warsaw : University of Warsaw, 2017, vol. 10 (16)., p. 57-76Under the EU Merger Regulation, if the Commission has concerns that a merger may significantly affect competition in the European Union, the merging companies may propose modifications to the project that would guarantee continued competition on the market. The Commission may declare a concentration compatible with the common market following such a modification by the parties and attach to its decision conditions and obligations intended to ensure that the undertakings comply with the commitments. In other words, commitments have to be offered by the parties but the Commission may introduce conditions and obligations if they are required to ensure the enforceability of commitments. Meanwhile the scope to propose merger modifications and the level of discretion of the competition authority are quite different under the Law on Competition of the Republic of Lithuania, adopted almost two decades ago. The goal of this paper is to reveal those differences and, with the help of the jurisprudence of the Supreme Administrative Court of Lithuania in the Gazprom case, to explain how this may impact future cases.
6 Transnacionalinės teisinės sistemos - santykio ir sąveikos problemos: mokslo studijaItem type:Publication, book[2014][K1b][S001][371]; ;Jarašiūnas, Egidijus; ;Žalimas, Dainius; ; ; ; Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2014Mokslo studijoje apžvelgiami tiek bendri, tiek labai specifiniai aspektai, susiję su transnacionalinių teisinių sistemų santykio ir sąveikos problemomis: nuo ES ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo analizės bei Konstitucijos santykio su ES teise tyrimo iki šių dviejų teisinių sistemų sąveikos nagrinėjimo apsaugos nuo Europos Sąjungos institucijų veikimo ultra vires kontekste bei šių sistemų sąveikos įtakos aktualiai pavardžių rašybos problematikai; nuo monistinės, dualistinės ir koordinacinės teorijų taikymo galimybių analizuojant tarptautinės teisės ir ES teisės santykį iki tam tikrų EŽTK ir ES teisės sąveikos probleminių aspektų nagrinėjimo, bendrųjų žmogaus teisių analizės tautinių mažumų apsaugos užtikrinimo kontekste arba Azijos žmogaus teisių apsaugos sistemos formavimosi tyrimo. Pažymėtina, kad ši mokslo studija yra pirmasis leidinys Lietuvos Respublikoje įvairiais pjūviais nagrinėjantis transnacionalinių teisinių sistemų santykio ir sąveikos problemas.
12 The right to confidentiality of communications between a lawyer and a client during investigation of EU competition law violations: the aspect of the status of a lawyerItem type:Publication, [Teisė į advokato ir kliento bendravimo konfidencialumą ES konkurencijos teisės pažeidimų tyrimų metu: advokato statuso aspektas]research article[2013][S4][S001][17]Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013, Nr. 20(1)., p. 39-55However, when dealing with the violations of EU competition law, the Court of Justice of the European Union acknowledges the protection of legal professional privilege only with regard to the communications between an accused companies and an independent lawyer (who does not work for his client on an employment contract basis). When the protection of legal professional privilege is not granted for communications of the accused company with its own legal personnel, a question may arise whether it is considered that sufficient level of confidentiality is ensured for these companies.
23 13 Lygiagrečioji valstybių narių ir Europos Komisijos kompetencija taikyti ES konkurencijos teisės nuostatas ne bis in idem principo konteksteItem type:Publication, [European Commission and Member States parallel competence to apply EU competition law provisions in the context of the ne bis in idem principle]research article[2012][S4][S001][21]Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, Nr. 4(1)., p. 277-297Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo įtvirtinta valstybių narių konkurencijos institucijų ir nacionalinių teismų pareiga tam tikrais konkurencijos pažeidimo atvejais taikyti ir nacionalines taisykles, ir ES teisę, todėl dabar Europos Komisija ir 27 valstybių narių konkurencijos institucijos bei teismai dalijasi lygiagrečiąja kompetencija ES konkurencijos teisės srityje. Tokia kompetencijos sistema gali lemti situacijas, kai, pavyzdžiui, dėl to paties susitarimo, galinčio smarkiai paveikti prekybą tarp valstybių narių, tyrimą vykdys ir bausmes už konkurencijos taisyklių pažeidimus skirs kelios nacionalinės konkurencijos institucijos. Todėl keltinas klausimas, ar Reglamente 1/2003, įtvirtinusiame lygiagrečios kompetencijos sistemą, egzistuoja bent koks nors saugiklis, įmonėms užtikrinantis ne bis in idem principo, įtvirtinto Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje garantuojamą apsaugą. Straipsnyje pirmiausia apžvelgiama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika aiškinant principo sąvoką ir jo taikymo ribas. Tuomet šio principo kontekste analizuojamos Reglamentu 1/2003 įtvirtintos lygiagrečios kompetencijos sistemos pagrindinės problemos. Straipsnis baigiamas tiriamų klausimų apibendrinimu, pateikiamos pagrindinės išvados.
40 16 Right to privacy v. European Commission’s expanded power of inspection according to Regulation 1/2003Item type:Publication, [Teisė į privatumą v. Europos Komisijos teisė atlikti Patikrinimus pagal Reglamentą 1/2003]research article[2010][S4][S001][18]; Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 3(121)., p. 115-132Regulation No 17: First Regulation implementing Articles 85 and 86 of the Treaty set out that in carrying out the duties assigned to it by Article 89 and by provisions adopted under Article 87 of the Treaty, the officials authorized by the EU Commission were empowered inter alia to enter any premises, land and means of transport of undertakings. Council Regulation (EC) No 1/2003 of 16 December 2002 on the implementation of the rules on competition laid down in Articles 81 and 82 of the Treaty has expanded Commission’s powers stating that Commission can by decision order an inspection to be conducted in any other premises, land and means of transport, including the homes of directors, managers and other members of staff of the undertakings and associations of undertakings concerned. Such an expansion of the investigative powers of the Commission raises a question of the balance between effectiveness of the EU competition law and a person’s right to privacy, which is guaranteed to everyone by the Article 8 of the European Convention on Human Rights. Nevertheless this right is not absolute and the conditions for the possible limitations of the exercise of it are enshrined in paragraph 2 of the same article. For this reason the aim of this article is to find out whether Commission’s power to carry out searches in private homes meet the requirements set in Article 8(2) of the Convention, i.e., whether the Commission’s power to conduct such searches could be justified under the ECHR Article 8(2). In this study, the authors analyse the Commission’s extended investigative powers, clarify what is covered by the concept of “privacy”, evaluate the requirements set in Article 8(2) of the Convention, analyse conditions of exercising Commission’s extended investigative power and thus qualify if the latter satisfies the requirements set in Article 8(2) of the ECHR.
25 12 EB konkurencijos teisės procedūrų pobūdis: ar turėtų būti taikomas EŽTK 6 straipsnis šių procedūrų metu?Item type:Publication, research article[2010][S4][S001][18]Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 1(5)., p. 253-270Straipsnis baigiamas tiriamų klausimų apibendrinimu, pateikiamos pagrindinės išvados.
23 21