Krasauskas, Rytis
- research article[2024][S1b][S001][17]
; Journal of the University of Latvia. Law., 2024, p. 243-25924 54 Teisėjų kolektyvinių darbo teisių įgyvendinimo ypatumaiItem type:Publication, [Features of the implementation of judges’ collective rights.]Teisėjai turi pagrindines kolektyvines teises, t. y. jie, atstovaujami tinkamai įgaliotų profesinių organizacijų, turi teisę dalyvauti socialinės partnerystės procesuose, taip pat ir teisę nustatyta tvarka inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą dėl intereso ir teisę streikuoti. Norėdami maksimaliai jas realizuoti, teisėjai turi užsitikrinti tinkamą savo interesų atstovavimą, todėl jiems siūloma atitinkamai koreguoti jau veikiančių teisėjų profesinių organizacijų įstatus arba steigti teisėjų profesinę sąjungą. Socialinės partnerystės, kurioje dalyvauja teisėjai, specifiką lemia jų teisinio statuso ypatumai. Teisėjų atstovams derinant teisėjų darbo, socialinius ir ekonominius interesus tiek, kiek jie susiję su papildomų biudžetinių asignavimų poreikiu, darbdaviui plačiąja prasme atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Su papildomų biudžetinių asignavimų poreikiu nesusiję teisėjų interesai gali būti derinami (i) teisėjams dalyvaujant Visuotiniame teisėjų susirinkime ir konkretaus teismo, kuriame teisėjas atlieka savo pareigas, teisėjų susirinkime, (ii) tinkamai įgaliotoms teisėjų profesinėms organizacijoms derantis su Teisėjų taryba tose srityse, kuriose ši įgyvendina darbdavio plačiąja prasme atstovo pareigas. Teisėjų tarybos kompetencija, be kita ko, apima ir teisėjų darbo, socialinių ir ekonominių interesų atstovavimą, todėl jei teisėjai nori pasiekti palankiausių rezultatų, šioje srityje turėtų būti efektyvus Teisėjų tarybos ir teisėjams atstovaujančių profesinių organizacijų bendradarbiavimas.
23 10 Besikeičiantys darbo santykiai ir jų reguliavimas LietuvojeItem type:Publication, [Changing employment relations and their regulation in Lithuania]book[2023][K1a][S001][376]; ; ; ; Sederevičė, DaivaVilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2023The employment relationship is the most sensitive public relationship that exists between those who perform work (employees) and those who create jobs (employers). Globalization and new technologies, economic crises, the COVID-19 pandemic, wars (such as in Syria, Ukraine, etc.), the expansion of the World Trade Organization, and other reasons point to the need for change and adaptation to new conditions, including employment relations. The changed relationship between labor and capital has brought the parties’ interests even closer, and has opened up the need for closer cooperation. Law and legal regulation are inevitable for the monitoring of such changes, and require a quick response. Flexicurity is one of the values that is constantly under dispute by lawmakers. However, while adopting labor laws, lawmakers are under pressure from the confrontation between the interests of state, employees and employers; thus, it is extremely difficult to drive innovation in the regulation of employment relations. Even if some amendments are made to labor laws, the subjects of employment relations often are unprepared, untrained and (or) unable to take advantage of such amendments. There is a noticeable trend towards reducing the international labor standards developed by the International Labor Organization (ILO and narrowing the scope of the regulation of issues, such as by excluding material or disciplinary liability), while at the same time much more attention is paid to the quality of the regulation of labor relations.614 The most frequently cited reason for the ILO’s regulatory suspension is the failure to reach a consensus among contracting parties and growing economic pressures.
108 21 Some aspects of improving the legal regulation of labour relations: Thirty years of experience in the Baltic StatesItem type:Publication, research article[2022][S1b][S001][17]; ; ; ;Kārkliņa, Annija ;Tavits, GaabrielErikson, MerleInternational Social Science Journal. [S. l.] : Wiley, 2022, vol. 72, iss. 246., p. 1-17In the context of globalisation processes, technological changes, and business mobility, Lithuania, Latvia, and Estonia are facing the necessity to modify their approach towards the legal regulation of employment relations. Labour laws of the Baltics States, namely concerning new forms of work, worklife balance, and social dialogue, were systematised, rectified, and clarified by analysing texts that consist of primary and secondary sources. The research conducted in the article showed that the move from strict regulation to more flexible arrangements between employer and employee in these states is an ongoing process, which has been delayed for more than 10 years, because during that period the old Soviet laws inherited from the past (with appropriate amendments) were in force. Therefore, the search for new forms of work is slow, the regulation of working time remains rather strict and inflexible, and the involvement of social partners in the processes of collective bargaining remains very formal and segmented. This legal research of transformation of legal regulation of labour relations in the Baltic States might be used to forecast future developments of such legal regulation, as well as to enrich the imagination and increase the set of alternatives to be considered when drafting possible future rules.
21Scopus© Citations 3 - research article[2022][S4][S001][19]Jurisprudencija. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022, vol. 29, Nr. 2., p. 213-231
Straipsnyje apžvelgiamos prielaidos, nulėmusios darbo tarybos įvedimą į Lietuvos darbo teisę, analizuojami jų teisinio statuso pokyčiai, identifikuojamos su darbo tarybų sudarymu ir veikla susijusios praktinės problemos, gilinamasi į darbo tarybų valstybės tarnyboje problemas. Vienas pagrindinių darbo tarybų įteisinimo Lietuvoje tikslų – siekis užtikrinti kolektyvinių teisių įgyvendinimą tiems darbuotojams, kurie nenori priklausyti profesinėms sąjungoms. Dėl to iki 2017 m. liepos 1 d. darbo taryboms suteikti itin platūs darbuotojų kolektyvinio atstovavimo darbdavio lygiu įgaliojimai, nedarant realios skirties tarp darbo tarybų ir profesinių sąjungų. Įsigaliojus 2017 m. Darbo kodeksui, darbo tarybos neteko teisės darbdavio lygiu sudaryti kolektyvinius susitarimus ir inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą dėl intereso, taip buvo iš esmės susiaurintos kolektyvinės darbuotojų teisės. Nepaisant to, toks reglamentavimas vertinamas kaip teisėta socialinės inžinerijos priemonė. Straipsnyje konstatuojama, kad, siekiant užtikrinti efektyvų privalomo darbuotojų kolektyvinio atstovavimo taisyklės įgyvendinimą, turėtų būti ne tik taikomas teisinis poveikis, tačiau ir pasitelkiamos švelnaus spaudimo priemonės. Šių priemonių įgyvendinimas tiesiogiai priklauso nuo darbuotojų aktyvumo įgyvendinant savo rinkimų į darbo tarybas teises. Įvertinus valstybės tarnautojų teisinio statuso ypatumus, siūloma darbo tarybų institutą reglamentuojančias teisės normas valstybės tarnyboje taikyti mutatis mutandis, atitinkamai koreguojant šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką.
28 14 A Father’s Entitlement to Paternity and Parental Leave in Lithuania: Necessary Legislative Changes Following the Adoption of the Directive on Work–Life BalanceItem type:Publication, research article[2021][S1][S001][24]; Review of Central and East European Law (RCEEL). Leiden : Brill, 2021, vol. 46, iss. 2., p. 179-202There is a great deal of legislation that has been adopted by the European Union which, in one way or another, aims at ensuring equal opportunities and a good work–life balance. One specific issue in this area relates to childcare leave. In practice, providing for equal opportunities has meant enabling women to integrate into the labor market, to advance their careers, and to have more guarantees and rights at work. In reality, thus far these measures have not been effective enough. The new Directive (EU) 2019/1158 on work–life balance for parents and carers, adopted on 20 June 2019, seeks to increase the take-up of family-related leave and flexible working arrangements by men (fathers). The purpose of this article is to assess what effects this new EU directive will have upon Lithuanian law in this area.
22 Internal Migration of Workers in the European Union: Legal Aspects of Lithuania‘s Experience in Transposing the Posting if Workers DirectiveItem type:Publication, research article[2021][S1b][S001][28]; Baltic journal of law & politics. Kaunas : Vytautas Magnus University, 2021, vol. 14, iss. 1., p. 153-180Freedom to provide services and free movement of workers are linked to the processes of permanent intra-EU migration, which are regulated, inter alia, by the national legislation implementing PWD. Consequently, the posting of workers within EU is not only part of the work organization process, but also part of a wider phenomenon of internal migration of workers. Accordingly, posted workers are to be considered as internal labour migrants. The regulation of the posting of workers must consider the legitimate interest of Member States in protecting their markets from social dumping as well as ensure minimum guarantees for posted workers. These circumstances presuppose changes in the regulation of the posting of workers. This article identifies four stages in the transposition of PWD into Lithuanian national law that are causally related to changes in European legislation and Lithuanian labour law reform as of 2017. It presents the legal assessment of national legal regulation and case law, identifying the related legal problems. The article pays special attention to the legal regulation of the remuneration of a posted worker, established by PWD (Directive 96/71/EC of the European Parliament and of the Council on 16 December 1996 concerning the posting of workers in the framework of the provision of services (Official Journal (EU), 2004, no. L 18) [Directive 96/71/EC], with the amendments introduced by Directive 2014/67/EU of the European Parliament and of the Council from 15 May 2014 on the enforcement of Directive 96/71/EC concerning the posting of workers in the framework of the provision of services and amending Revision 4 of the EU Posting of Workers Directive Regulation (EU) No 1024/2012 on administrative cooperation through the Internal Market Information System (‘the IMI Regulation’) (Official Journal (EU), 2014, no. L 159) [Directive 2014/67/EU] and Directive 2018/957/EU of the European Parliament and of the Council on June 2018 amending Directive 96/71/EC concerning the posting of workers in the framework of the provision of services (Official Journal (EU), 2018, no. L 173) [Directive 2018/957/EU]). It also explains the impact on the regulation of employment relations for posted workers in Lithuania stemming from Directive 2019/1152 on transparent and predictable working conditions in the EU.
31 26Scopus© Citations 2 Lietuvoje sudaromų kolektyvinių sutarčių turinys: teisiniai aspektaiItem type:Publication, [Content of collective agreements concluded in Lithuania: legal aspects]research article[2020][S5][S001][24]Darbo teisės iššūkiai besikeičiančiame pasaulyje : [mokslinių straipsnių rinkinys]. Liber Amicorum et Collegarum profesorei Genovaitei Dambrauskienei / Mykolo Romerio universitetas ; sudarytoja Ingrida Mačernytė-Panomariovienė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020. ISBN 9786094880070., p. 135-158Straipsnyje analizuojamos atsitiktiniu būdu atrinktos įvairiais lygiais, skirtinguose sektoriuose (privačiame ir viešajame) ir veiklos srityse sudarytos kolektyvinės sutartys, teisiniu aspektu vertinamas jų turinys ir dėl jo pateikiamos apibendrintos įžvalgos. Jame pabrėžiama kolektyvinių sutarčių norminių sąlygų reikšmė, užtikrinant efektyvų kolektyvinio sutartinio darbo santykių reguliavimo metodo įgyvendinimą, atskleidžiamas įstatymuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, turintis įtakos kolektyvinių derybų skatinimui. Straipsnyje konstatuojama, kad Nacionalinės kolektyvinės sutarties turinys indikuoja apie tai, kad dėl šiuo metu galiojančio įstatyminio viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimo Vyriausybė, kaip kolektyvinių derybų dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties šalis, neturi realių įgaliojimų derėtis dėl viešojo sektoriaus dirbančiųjų darbo užmokesčio. Šakos kolektyvinių sutarčių turinys atskleidė netolygų socialinės partnerystės mastą atskiruose sektoriuose, šio lygmens kolektyvinėse sutartyse gausu informacinių sąlygų ir deklaratyvių nuostatų. Tirtų darbdavio lygmens kolektyvinių sutarčių turinys atskleidė, kad juose aptariami klausimai, reglamentuojantys pagrindinius darbo teisės institutus, jose daug informacinių sąlygų, pasitaiko deklaratyvių nuostatų, tačiau beveik nėra neaiškių teisinių formuluočių ir akivaizdžiai „apsimestinių“ nuostatų, kurių buvimas stebėtas 2007 metais atlikto tyrimo metu. Siekiant stiprinti socialinį dialogą viešajame sektoriuje, įstatymų leidėjui siūloma koreguoti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą dėl pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, įtvirtinant taisyklę, pagal kurią nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutarus dėl pareiginės algos bazinio dydžio, tuo pačiu klausimu įstatymas nebebūtų priiminėjamas.
94 29 Darbo teisės iššūkiai besikeičiančiame pasaulyje : Liber Amicorum et Collegarum profesorei Genovaitei Dambrauskienei : mokslinių straipsnių rinkinysItem type:Publication, book[2020][K5][S001][230]; ;Blažienė, Inga; Petrylaitė, DaivaVilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020Šio leidinio iniciatoriai – buvę studentai ir kolegos dedikuoja savo mokslinius straipsnius žinomai Lietuvoje darbo teisės žinovei gerbiamai profesorei daktarei Genovaitei Dambrauskienei.
279 89 Kai kurie Konstitucijos ir Darbo kodekso sąveikos aspektaiItem type:Publication, [Some aspects of interface between the Constitution and Labour Code]research article[2015][S4][S001][21]Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Registrų centras, 2015, Nr. 22(1)., p. 9-29Straipsnyje atskleidžiama, kokią įtaką Darbo kodekse įtvirtinto teisinio reguliavimo turiniui ir apimčiai daro (galėtų daryti) Konstitucijoje įtvirtinti teisiniai imperatyvai, bei kaip tinkamai išnaudojus Konstitucijoje įtvirtintą teisę kvestionuoti teisės aktų konstitucingumą būtų galima plėtoti galiojančią darbo teisę. Pristatomas Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo formuojamos oficialiosios konstitucinės doktrinos santykis su Darbo kodekse įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Skiriamos trys grupės konstitucinių imperatyvų, darančių įtaką darbo teisių ir pareigų reguliavimui Darbo kodekse, ir identifikuojamas jų turinys. Autorius konstatuoja, kad Konstitucinis Teismas tuos konstitucinius imperatyvus yra atskleidęs tik fragmentiškai, o darbo teisės konstitucionalizacija nėra pakankama. Analizuojamas kai kurių Darbo kodekso normų taikymas teismų praktikoje ir pateikiama įžvalgų, susijusių su tęstiniu darbo teisės konstitucionalizavimo procesu. Pateikiami ir įvertinami keli ryškiausi taikant Darbo kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą išryškėję konfliktų su Konstitucijoje įtvirtintomis vertybėmis pavyzdžiai, apimantys teisinį reguliavimą, susijusį su tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromais nekonkuravimo susitarimais bei su administracijos vadovais sudaromomis darbo sutartimis. Siūloma teismams aktyviau naudotis galimybe kreiptis į Konstitucinį Teismą kvestionuojant Darbo kodekso nuostatų konstitucingumą, kartu prisidedant prie darbo teisės konstitucionalizavimo, o įstatymų leidėjui – aktyviau stebėti jurisprudencinę darbo teisę, signalizuojančią įstatyminio teisinio reguliavimo poreikį.
27 11