Krasauskas, Rytis
Uplatňování zásady nezávislosti soudců při procesech výběru soudců a jejich hodnocení a povyšování – vybrané částiItem type:Publication, book part[2024][Y1][S001][51]; Portrait of a Judge. Book III., 2024, p. 17-6710 - research article[2024][S1b][S001][17]
; Journal of the University of Latvia. Law., 2024, p. 243-25924 54 Portrait of a Judge. Book I : Development of a Model of selection, evaluation and promotion of judges: principles, selected comparative aspects and model of competencesItem type:Publication, book[2023][K1a][S001][300] ;Klíma, Karel ;Odehnalová, Jana ;Klíma, Pavel ;Horáček, Roman ;Vostrá, Zuzana ;Pezl, Tomáš; ;Korytė-Treigė, Milda ;Molienė, Reda; ; ; ; ;Andenas, Mads; ;Rudėnaitė, Sigita ;Vorpsi, Arta ;Sadushi, Sokol ;Papa, HelenaLlagami, NauredaThe publication summarizes the most important outputs from an international project organized by the University of Lithuania and implemented within the framework of the ,,Norway Grants” grant, which is simply described as ,,Portrait of a Judge”, but with the subtitle ,,A multidimensional model of competencies to be measured during the process of selection, evaluation and promotion of judges”. It is thus clear that it is focused on the person and function of the ,,judge”, and here, on the basis of a European comparative study, the authors specify appropriate competencies to be identified and measured during the selection, evaluation and promotion of judges in the first position, both to higher courts and when appointing to managerial positions of courts. In the form of a coloured graphical table in the second part of the book, the authors clearly present the set of competences that are used in the process of appointing, evaluating and promoting judges, as well as the criteria and methods for measuring these competences. This model has been designed to be flexible, with traffic light colours indicating which requirements, criteria and methods are considered 'good to have' (green), up to those which, as far as our experts are concerned, should not be part of the process of selecting, evaluating and promoting judges (red). The implementation of the ,,Portrait of a Judge” project also builds on numerous guarantees and aspects of judicial independence, in particular in relation to the executive, in a broader context, but also takes into account the gradual influence of case law on the decision-making of the courts of the member states of the Council of Europe. The independence of the judiciary is one of the fundamental European values that govern the rule of law and their constitutional systems. Therefore, constant attention is paid to this issue in the scientific and pedagogical activities of universities and research institutes and, of course, top judicial institutions. For this reason, the participation of representatives of the Supreme Court of the Republic of Lithuania, the High Court in Prague and the Supreme Court of Albania, as well as representatives of the Supreme Judicial Councils of Lithuania and Albania, is very valuable.
62 Kelios įžvalgos apie teismų kreipimusis į Konstitucinį TeismąItem type:Publication, research article[2023][S5][S001][4]Trisdešimt konstitucinės justicijos metų: tempore et loco, 2023, p. 692-6959 Teisėjų kolektyvinių darbo teisių įgyvendinimo ypatumaiItem type:Publication, [Features of the implementation of judges’ collective rights.]Teisėjai turi pagrindines kolektyvines teises, t. y. jie, atstovaujami tinkamai įgaliotų profesinių organizacijų, turi teisę dalyvauti socialinės partnerystės procesuose, taip pat ir teisę nustatyta tvarka inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą dėl intereso ir teisę streikuoti. Norėdami maksimaliai jas realizuoti, teisėjai turi užsitikrinti tinkamą savo interesų atstovavimą, todėl jiems siūloma atitinkamai koreguoti jau veikiančių teisėjų profesinių organizacijų įstatus arba steigti teisėjų profesinę sąjungą. Socialinės partnerystės, kurioje dalyvauja teisėjai, specifiką lemia jų teisinio statuso ypatumai. Teisėjų atstovams derinant teisėjų darbo, socialinius ir ekonominius interesus tiek, kiek jie susiję su papildomų biudžetinių asignavimų poreikiu, darbdaviui plačiąja prasme atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Su papildomų biudžetinių asignavimų poreikiu nesusiję teisėjų interesai gali būti derinami (i) teisėjams dalyvaujant Visuotiniame teisėjų susirinkime ir konkretaus teismo, kuriame teisėjas atlieka savo pareigas, teisėjų susirinkime, (ii) tinkamai įgaliotoms teisėjų profesinėms organizacijoms derantis su Teisėjų taryba tose srityse, kuriose ši įgyvendina darbdavio plačiąja prasme atstovo pareigas. Teisėjų tarybos kompetencija, be kita ko, apima ir teisėjų darbo, socialinių ir ekonominių interesų atstovavimą, todėl jei teisėjai nori pasiekti palankiausių rezultatų, šioje srityje turėtų būti efektyvus Teisėjų tarybos ir teisėjams atstovaujančių profesinių organizacijų bendradarbiavimas.
23 10 Besikeičiantys darbo santykiai ir jų reguliavimas LietuvojeItem type:Publication, [Changing employment relations and their regulation in Lithuania]book[2023][K1a][S001][376]; ; ; ; Sederevičė, DaivaVilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2023The employment relationship is the most sensitive public relationship that exists between those who perform work (employees) and those who create jobs (employers). Globalization and new technologies, economic crises, the COVID-19 pandemic, wars (such as in Syria, Ukraine, etc.), the expansion of the World Trade Organization, and other reasons point to the need for change and adaptation to new conditions, including employment relations. The changed relationship between labor and capital has brought the parties’ interests even closer, and has opened up the need for closer cooperation. Law and legal regulation are inevitable for the monitoring of such changes, and require a quick response. Flexicurity is one of the values that is constantly under dispute by lawmakers. However, while adopting labor laws, lawmakers are under pressure from the confrontation between the interests of state, employees and employers; thus, it is extremely difficult to drive innovation in the regulation of employment relations. Even if some amendments are made to labor laws, the subjects of employment relations often are unprepared, untrained and (or) unable to take advantage of such amendments. There is a noticeable trend towards reducing the international labor standards developed by the International Labor Organization (ILO and narrowing the scope of the regulation of issues, such as by excluding material or disciplinary liability), while at the same time much more attention is paid to the quality of the regulation of labor relations.614 The most frequently cited reason for the ILO’s regulatory suspension is the failure to reach a consensus among contracting parties and growing economic pressures.
108 21 - book[2022][K1b][S001][670]
; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2022Krizinėje situacijoje rasti visuomenės ir individo interesų pusiausvyrą, suvaldyti ilgalaikes pasekmes visuomenei ir valstybei – paskesnį teisminį bylinėjimąsi, ekonominę krizę, neefektyvų finansų valdymą ir pan. – didelis iššūkis. Esant krizei, sprendimus visuomet tenka priimti operatyviai. Kaip rodo COVID-19 pandemijos valdymo patirtis, jai suvaldyti reikėjo ir neordinarinių teisinių priemonių, kurios kėlė daug klausimų dėl teisės viršenybės, institucijų įgaliojimų, žmogaus teisių užtikrinimo. Kartu pandemija parodė valstybių ir suinteresuotų subjektų reaguojant į pandemijos iššūkius planavimo, koordinavimo ir bendradarbiavimo stoką ir atskleidė sisteminius trūkumus. Taigi būtina įvertinti ne tik teisinių priemonių taikymo poveikį pandemijos valdymui, bet ir galimą pandemijos poveikį teisei, siekiant pasirengti ateities krizėms. Šios mokslo studijos tikslas – remiantis COVID-19 pandemijos patirtimis Lietuvoje ir užsienio valstybėse, išanalizuoti teisės poveikį pandemijos valdymui bei pandemijos ir jos metu priimtų sprendimų poveikį tolimesnei teisės raidai. Šiam tikslui pasiekti keliami šie mokslo studijos uždaviniai: 1. Išanalizuoti teisines priemones, kurios buvo taikomos pandemijai valdyti Lietuvoje, ir įvertinti jų poveikį platesniame moksliniame ir užsienio valstybių bei tarptautinių teismų sprendimų kontekste; 2. Išnagrinėti, kokius teisinio reguliavimo iššūkius lėmė COVID-19 pandemija nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje ir kaip į juos reaguota teismų praktikoje Lietuvoje ir užsienio valstybėse; 3. Įvertinti, kokį poveikį COVID-19 pandemija ir jai suvaldyti priimti sprendimai turėjo teisės raidai (analizuojant šių pasekmių aspektus pagal atskiras sritis); 4. Įvertinti pandemijos poveikį Lietuvos teismų sistemai, teisingumo vykdymui ir teisinei atsakomybei. Tyrimui atlikti pasitelkta gausi Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos įvairių teisės sričių mokslininkų komanda. Mokslo studijoje – ne tik grynai teorinės- mokslinės įžvalgos, bet atspindėta ir pandemijos metu teismuose sukaupta praktikų mokslininkų patirtis. Tyrimas apima laikotarpį nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tam tikrais atvejais lyginamuoju aspektu analizuojama ir padėtis iki pandemijos. Kadangi tyrimo baigimo metu pandemija dar nebuvo pasibaigusi, daromos išvados, ypač dėl pandemijos ilgalaikio poveikio teisei, dar gali būti koreguojamos, nes yra praėję per mažai laiko nuo atsiradusių aplinkybių ir valstybių taikytų priemonių. Pirmajame mokslo studijos skyriuje analizuota, kokių teisinių iššūkių pandemijos valdymo metu kilo siekiant užtikrinti teisės viršenybę ir kaip jie buvo sprendžiami. Svarstyta, kaip pandemija paveikė teisinių režimų taikymą ir kokį poveikį turėjo esminių konstitucinių ir tarptautinių reikalavimų taikymui, ypač dėl žmogaus teisių ribojimo. Konstitucinių teismų, vykdančių įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios teisės aktų konstitucingumo kontrolę, vaidmuo pandemijos metu itin reikšmingas. Galimybė konstituciniame teisme patikrinti, ar pandemijai suvaldyti skirtos priemonės yra teisėtos, užtikrina demokratinių teisinės valstybės ir žmogaus teisių apsaugos imperatyvų laikymąsi. Studijoje analizuota Austrijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Slovakijos ir kitų valstybių konstitucinė jurisprudencija, susijusi su įvairiais pandemijos valdymo aspektais. Europinė konstitucinė jurisprudencija ir joje pateikta argumentacija yra itin svarbi, vertinant Lietuvoje priimto pandemijos teisinio reguliavimo konstitucingumą. Tyrimo metu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat buvo gavęs keletą prašymų ištirti pandemijos teisinio reguliavimo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurie 2021 m. gruodžio 31 d. dar laukė nagrinėjimo. Europos konstituciniai teismai vieningai sutaria, jog net ir pandemijos sąlygomis šiam reiškiniui suvaldyti priimtam teisiniam reguliavimui, kuriuo buvo ribojamos kai kurios žmogaus teisės ir laisvės, taikomi konstituciniai teisėtumo reikalavimai, valstybės valdžios institucijos nėra atleistos nuo pareigos jų laikytis. Kartu pažymėtina ir tai, kad, europinėje konstitucinių teismų jurisprudencijoje sprendžiant dėl su pandemija susijusio teisinio reguliavimo atitikties konstitucinėms normoms, išryškėjo nauji konstituciniai reikalavimai ir (arba) vertinimo kriterijai, kurių privaloma laikytis, nustatant žmogaus teises ir laisves ribojančias priemones. Antai kai kuriose analizuotose konstitucinės justicijos bylose įprasta visuomenės ir individo interesų pusiausvyra buvo pakoreguota, pirmenybę teikiant viešajam visuomenės sveikatos ir gyvybės apsaugos interesui ir pateisinant griežtesnius nei įprasta žmogaus teisių ir laisvių ribojimus. Be to, pandemijos teisinio reguliavimo pagrįstumui paaiškinti konstitucinėje jurisprudencijoje pradėtas naudoti gana naujas atsargumo principas, kuris krizių akivaizdoje įpareigoja imtis išankstinių ir prevencinių veiksmų, kad būtų išvengta plataus masto neigiamų padarinių. Konstituciniai teismai taip pat suformulavo reikalavimą pandemijos teisinį reguliavimą grįsti mokslu paremtomis prognozėmis bei nuolat jį peržiūrėti, kad būtų įsitikinta, jog nustatytas teisinis reguliavimas vis dar atitinka esamą situaciją. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo ir jo suponuojamų teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvų kyla reikalavimas nustatyti, kad pandemijos teisinis reguliavimas gali būti taikomas tik laikinai, o nustatytoji taikymo data neatleidžia nuo pareigos pakeisti reguliavimą, atitinkamai pasikeitus situacijai. Galiausiai pabrėžtina ir tai, kad net ir konstatuotas atitinkamo teisinio reguliavimo prieštaravimas konstitucinėms normoms dažniausiai nelemia tokio teisinio reguliavimo panaikinimo iškart, o teisėkūros subjektui paliekamas tam tikras laiko tarpas priderinti pandemijai valdyti skirtą teisinį reguliavimą prie konstitucinių reikalavimų, taip sudarant prielaidas išvengti nesibaigiančio ieškinių srauto teismuose. Studijoje nagrinėtos atskirų administracinių teisinių režimų – nepaprastosios padėties ir karantino – įvedimo (paskelbimo) prielaidos pandemijos metu. Apibrėžtos nepaprastosios padėties ir karantino režimo sampratos, atskleistos prielaidos ir režimų įvedimo (paskelbimo) sąlygos, taip pat analizuoti šiuose režimuose įtvirtinti asmens teisių ir laisvių apribojimo mastai. Studijoje dėmesys skirtas atskirų režimų transformavimosi prielaidų analizei. Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, mokslinius ir teisinius šaltinius pagrindžiama, kodėl Lietuvos Respublikoje COVID-19 pandemijos situacijoje buvo įvestas karantino, o ne nepaprastosios padėties režimas. Studijoje analizuotas pandemijos poveikis COVID-19 pandemijos situaciją valdančių subjektų sistemos transformacijai ir viešojo administravimo subjektų įgaliojimų kaitai COVID-19 pandemijos metu. Tirta ir įvertinta subjektų, užtikrinančių COVID- 19 pandemijos situacijos valdymą, sistema, jiems suteiktų įgaliojimų transformacija, siekiama pagrįsti, kodėl visuomenė ar atskiri asmenys turėtų būti priskirti prie minėtų subjektų sistemos, kodėl jiems turėtų būti suteikti tam tikri įgaliojimai siekiant suvaldyti COVID-19 pandemijos situaciją. Be to, studijoje analizuota, kaip atskirų nusižengimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekse, kvalifikavimo pokyčiai COVID-19 pandemijos metu prisidėjo prie pandemijos suvaldymo teisinėmis priemonėmis. Ištirtos naujų teisės normų įtvirtinimo ANK sąlygos ir priežastys. Analizuota teismų praktika ir situacijos, traukiant asmenis administracinėn atsakomybėn už naujų teisinių reikalavimų, susijusių su pandemijos situacijos suvaldymu, nesilaikymą ir pažeidimus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad aiškaus teisinio atskyrimo, kada būtų galima tvirtinti, kad konkrečioje situacijoje turi būti skelbiamas karantinas ar nepaprastoji padėtis, nėra. Atskiro režimo pasirinkimą lemia didelė valdžios institucijų diskrecija. Taip pat nustatyta, kad pandemijos metu atitinkamu laikotarpiu negalėjo būti ribojamos kai kurios asmenų teisės ir laisvės, įtvirtintos Konstitucijoje ir įstatymuose. Be to, studijoje argumentuojama, kodėl turi būti plečiamas subjektų, dalyvaujančių suvaldant pandemijos situaciją, ratas, į jį įtraukiant visuomenės narius. Administracinės atsakomybės taikymo kontekste COVID-19 pandemijos metu buvo išplėstas teisinis reguliavimas dėl tiesiogiai su pandemija susijusių veikų, už kurias taikoma administracinė atsakomybė. Pastebėta, kad, įvedus naują teisinį reguliavimą, ne tik atsakomybėn traukiami asmenys tyčia ar dėl neatsargumo darė nusižengimus, bet ir pareigūnai neteisingai kvalifikuodavo atskiras asmenų veikas. [...]
30 Some aspects of improving the legal regulation of labour relations: Thirty years of experience in the Baltic StatesItem type:Publication, research article[2022][S1b][S001][17]; ; ; ;Kārkliņa, Annija ;Tavits, GaabrielErikson, MerleInternational Social Science Journal. [S. l.] : Wiley, 2022, vol. 72, iss. 246., p. 1-17In the context of globalisation processes, technological changes, and business mobility, Lithuania, Latvia, and Estonia are facing the necessity to modify their approach towards the legal regulation of employment relations. Labour laws of the Baltics States, namely concerning new forms of work, worklife balance, and social dialogue, were systematised, rectified, and clarified by analysing texts that consist of primary and secondary sources. The research conducted in the article showed that the move from strict regulation to more flexible arrangements between employer and employee in these states is an ongoing process, which has been delayed for more than 10 years, because during that period the old Soviet laws inherited from the past (with appropriate amendments) were in force. Therefore, the search for new forms of work is slow, the regulation of working time remains rather strict and inflexible, and the involvement of social partners in the processes of collective bargaining remains very formal and segmented. This legal research of transformation of legal regulation of labour relations in the Baltic States might be used to forecast future developments of such legal regulation, as well as to enrich the imagination and increase the set of alternatives to be considered when drafting possible future rules.
21Scopus© Citations 3 - research article[2022][S4][S001][19]Jurisprudencija. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022, vol. 29, Nr. 2., p. 213-231
Straipsnyje apžvelgiamos prielaidos, nulėmusios darbo tarybos įvedimą į Lietuvos darbo teisę, analizuojami jų teisinio statuso pokyčiai, identifikuojamos su darbo tarybų sudarymu ir veikla susijusios praktinės problemos, gilinamasi į darbo tarybų valstybės tarnyboje problemas. Vienas pagrindinių darbo tarybų įteisinimo Lietuvoje tikslų – siekis užtikrinti kolektyvinių teisių įgyvendinimą tiems darbuotojams, kurie nenori priklausyti profesinėms sąjungoms. Dėl to iki 2017 m. liepos 1 d. darbo taryboms suteikti itin platūs darbuotojų kolektyvinio atstovavimo darbdavio lygiu įgaliojimai, nedarant realios skirties tarp darbo tarybų ir profesinių sąjungų. Įsigaliojus 2017 m. Darbo kodeksui, darbo tarybos neteko teisės darbdavio lygiu sudaryti kolektyvinius susitarimus ir inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą dėl intereso, taip buvo iš esmės susiaurintos kolektyvinės darbuotojų teisės. Nepaisant to, toks reglamentavimas vertinamas kaip teisėta socialinės inžinerijos priemonė. Straipsnyje konstatuojama, kad, siekiant užtikrinti efektyvų privalomo darbuotojų kolektyvinio atstovavimo taisyklės įgyvendinimą, turėtų būti ne tik taikomas teisinis poveikis, tačiau ir pasitelkiamos švelnaus spaudimo priemonės. Šių priemonių įgyvendinimas tiesiogiai priklauso nuo darbuotojų aktyvumo įgyvendinant savo rinkimų į darbo tarybas teises. Įvertinus valstybės tarnautojų teisinio statuso ypatumus, siūloma darbo tarybų institutą reglamentuojančias teisės normas valstybės tarnyboje taikyti mutatis mutandis, atitinkamai koreguojant šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką.
28 14 Social Partnership as a Method of Legal Regulation of Employment Relations: The Case of LithuaniaItem type:Publication, research article[2022][S1b][S001][28]; Baltic journal of law & politics, 2022, p. 1-28This article assesses the significance of social partnership in the regulation of employment relations. It is pointed out that the legal regulation of employment relations in Lithuania lacks stability, and the hypothesis is raised that this situation has been partly determined by the vanishing, negligible role of social partnership. The presumption is put forward that the regulation of employment relations can result in an effective and sustainable balance between the interests of employees and employers only if the possibilities of social partnership are used to their full extent and an optimal balance is achieved between contractual law-making and state law-making. The Lithuanian social partnership model is defined as gravitating from quasipartnership towards real social partnership; therefore, ways are still being sought as to how to strengthen the impact of social partnership on the regulation of employment relations by means of legislation and the use of soft law. To reveal the impact of social partnership on the regulation of employment relations in Lithuania, the article identifies and assesses the key indicators revealing the influence of social partnership on the regulation of employment relations and examines the positive legal regulation related to social partnership.
26Scopus© Citations 1