Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20334
Now showing1 - 8 of 8
  • Item type:ETD,
    Viršnacionalinės kolektyvinės sutartys: teoriniai ir praktiniai teisiniai aspektai
    [Collective Agreements of Supranational Level: Theoretical and Practical Legal Aspects]
    magister thesis[2026][S001]
    Gražulienė, Liudvika

    Darbe analizuojami Europos socialinių partnerių autonominiai susitarimai, sudaryti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 155 straipsnio pagrindu ir pasirenkami įgyvendinti pagal valstybėms būdingą praktiką ir procedūras. Daroma prielaida, kad šie susitarimai yra viršnacionalinio lygmens kolektyvinės sutartys, kurias privalo įgyvendinti susitarimus pasirašiusių šalių narės – nacionaliniai socialiniai partneriai. Tyrime identifikuojama autonominių susitarimų sudarymo ir turinio atitiktis pagrindiniams kolektyvinių sutarčių aspektams.

      5  12
  • Item type:ETD,
    Rights and social guarantees for freelance workers – status quo and developments of legal instruments in Lithuania in comparison with other European countries
    [Laisvai samdomų darbuotojų teisės ir socialinės garantijos – status quo ir teisinių instrumentų raida Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis]
    doctoral thesis[2026][S001]

    The dissertation examines the legal status, rights, and social guarantees of freelance workers in Lithuania through a comparative analysis with Germany and the United Kingdom. In light of evolving labor markets and the expansion of non-standard work, the study addresses regulatory gaps and structural legal uncertainty arising from Lithuania’s binary distinction between employee and self-employed person. The research develops a functional and teleological framework for assessing the extension of selected employment rights and social protection guarantees to economically dependent or otherwise vulnerable working individuals. Methodologically, the dissertation employs grounded theory and contextual legal analysis, focusing on employment status determination and access to protections. The findings indicate that the Lithuanian regulatory model does not fully reflect contemporary supranational legal developments. The dissertation’s original contribution lies in its systematic reinterpretation of employment and social security law and the formulation of de lege ferenda recommendations aimed at enhancing legal clarity, coherence, and effective social protection, while preserving labor market flexibility and respecting Lithuania’s legal tradition.

      53  31
  • Item type:ETD,
    Darbuotojo samprata ir jos transformacija Lietuvoje
    [Concept of an Employee and Its Transformations in Lithuania]
    magister thesis[2025][S001]
    Krasinskaitė, Raminta

    Magistro baigiamasis darbas parengtas siekiant išanalizuoti darbuotojo sampratą ir jos transformaciją Lietuvoje. Tyrimo metu nagrinėtos būtinosios prielaidos, leidžiančios asmeniui įgyti darbuotojo statusą, akcentuojant darbinį teisnumą, veiksnumą ir darbo sutartį kaip teisinį darbo pagrindą. Taip pat analizuotas darbo teisės normų taikymas valstybės tarnyboje. Trečioje darbo dalyje dėmesys skirtas asmenims, teikiantiems paslaugas per skaitmenines darbo platformas – nagrinėtas jų veiklos teisinis pobūdis, teisinio reglamentavimo trūkumai bei šių asmenų panašumas į darbuotojo statusą. Tyrimo metu nustatyta, kad asmenų, teikiančių paslaugas per skaitmenines darbo platformas, veiklos pobūdis pasižymi esminiais darbo santykiams būdingais bruožais. Nepaisant to, Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje jų statusas išlieka neaiškus – jie priskiriami savarankiškai dirbančiųjų kategorijai, dėl ko netenka galimybės naudotis darbuotojams taikomomis garantijomis.

      76  1
  • Item type:ETD,
    Dirbtinis intelektas darbo santykiuose: praktinės problemos ir teisinio reglamentavimo iššūkiai
    [Artificial Intelligence in Labour Relations: Practical Problems and Regulatory Challenges]
    master thesis[2023][S001]
    Lukoševičienė, Jūratė

    Dėl naujų iššūkių, grėsmių ir rizikų, susijusių su DI taikomomis technologijomis darbo santykiuose, kyla poreikis tinkamai užtikrinti darbuotojų prigimtines ir darbo teises. Baigiamajame darbe buvo aktualu išanalizuoti ir įvertinti DI technologijų panaudojimo darbo santykiuose teisinį reguliavimą Lietuvoje. Siekiant išbaigtumo, atskleidžiant specifinę tyrimo problematiką, buvo remtasi užsienio valstybių (Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos) pavyzdžiais, kurių teisinio reguliavimo sistema verta išsamesnės analizės ir palyginimo su Lietuvos darbo teise. Darbo analizės rezultatai atskleidžia, kad dėl technologijų vystymosi spartos, tiek ES lygmens teisiniai standartai, tiek nacionalinis teisinis reglamentavimas darbuotojų civilinės ir darbo teisių srityse yra riboti, neišsamūs, neapimantys DI ir algoritmų keliamų iššūkių. Siekiant apsaugoti darbuotojų teises, privaloma aktyviai reaguoti į sparčiai besikeičiančias darbo sąlygas, kurios reikalauja nuoseklaus, savalaikio, atitinkančio nūdienos poreikius teisės aktų kūrimo ir tobulinimo. Kitą vertus, išsamus ir individualus teisinis reguliavimas darbo santykiuose ne visada įmanomas, todėl kai kurias grėsmes neabejotinai galima pašalinti pasitelkus negriežtąją teisę. Patys darbdaviai gali imtis konkrečių veiksmų, kad užtikrintų savo darbuotojams tinkamas darbo sąlygas, ar būtų sudarytos sąlygos socialiniams partneriams įsitraukti į diskusijas ir reguliuoti DI taikomas sistemas darbo aplinkoje.

      116  13
  • Item type:ETD,
    Covid-19 pandemijos įtaka darbo santykių reglamentavimui
    [The Impact of the Covid-19 Pandemic on the Regulation of Labour Relations]
    master thesis[2023][S001]
    Tomašunaitė, Edita

    Darbe siekiama atskleisti darbo teisinių santykių reguliavimo pandemijos laikotarpiu pokyčius, naudojamų priemonių veiksmingumą bei efektyvumą, išsiaiškinti, ar pandemijos valdymo priemonės yra pakankamai rezultatyvios užtikrinant darbuotojų ir darbdavių teises. Atlikus tyrimą, įvertinti darbo teisinių santykių reguliavimo pandemijos laikotarpiu pokyčiai, pandemijos valdymo priemonių įtaka ir reikšmė darbuotojų teisėms ir pareigoms bei darbdavių interesams ir jų vykdomai ūkinei-komercinei veiklai. Tyrimu nustatyta, kad Vyriausybė, siekdama sumažinti neigiamą COVID-19 įtaką darbdavių interesams, ėmėsi visų įmanomų priemonių: sukūrė imperatyvų pandemijos valdymo mechanizmą, riziką ir atsakomybę dėl šio mechanizmo įgyvendinimo pasidalinusi su darbdaviais. Viena vertus, darbdaviams, tinkamai įgyvendinusiems pandemijos valdymo priemones, tačiau dėl to nukentėjusiems nuo karantino, pritaikė dosnias kompensacines/finansines priemones išmokų, kompensacijų, subsidijų pavidalu, kita vertus, įgyvendino gana griežtą kontrolės mechanizmą ir taikė reikšmingas sankcijas už nustatytų reikalavimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Ilgalaikius pandemijos padarinius darbdavių ir darbuotojų interesams vertinti dar anksti, tačiau turint omenyje tai, kad pandemiją pavyko suvaldyti, tikėtina, kad darbdavių ūkinė-komercinė veikla stabilizuosis, o darbo teisiniai santykiai išliks paremti tolerancija, abipusiu pasitikėjimu ir sutarimu.

      5  28
  • Item type:ETD,
    Savarankiškai dirbančių asmenų galimybės pasinaudoti kolektyvinių darbo ginčų dėl intereso mechanizmais: teisinis reglamentavimas ir praktiniai iššūkiai
    [Access to Collective Labour Dispute Mechanism for the Self-employed Persons: Legal Framework and Practical Challenges]
    master thesis[2023][S001]
    Baltrušaitienė, Alina

    Magistro baigiamajame darbe atskleidžiama savarankiškai dirbančių asmenų samprata ir statusas, nagrinėjami šių asmenų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, analizuojamos teorinės galimybės ir praktinės problemos naudotis kolektyvinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, nagrinėjami šių problemų sprendimo būdai ir aiškinamasi tokių asmenų kolektyvinio darbo ginčo dėl intereso perspektyvos. Tyrimo esmę atspindi ir pasirinktas baigiamojo darbo tikslas - išanalizuoti savarankiškai dirbančių asmenų teorines galimybes ir praktines perspektyvas pasinaudoti kolektyvinių darbo ginčų dėl intereso mechanizmais. Darbas baigiamas pateikiant išvadas.

      62  18
  • Item type:ETD,
    Informavimo ir konsultavimo instituto raida ir perspektyvos Lietuvoje
    [Development and Perspectives of the Institute of Information and Consultation in Lithuania]
    master thesis[2019][S001]
    Slančiauskaitė, Ernesta

    Magistro baigiamajame darbe analizuojama darbuotojų informavimo ir konsultavimo instituto sąvoka, tarptautinio ir Europinio reguliavimo aspektai, jų įtaka šio instituto raidai Lietuvoje. Analizuoti reglamentavimo ir veikimo problemos ir trūkumai, su kuriais susiduriama darbuotojų teisių į informavimą ir konsultavimą užtikrinimo srityje. Darbe pateikiami pasiūlymai esančių problemų sprendimui. Atlikta analizė parodė, jog pastaraisiais metais darbuotojų teisių į informavimą ir konsultavimą užtikrinimas Lietuvoje išsamiau sureguliuotas teoriniu lygmeniu, sustiprinta darbuotojų atstovų reikšmė socialinio dialogo plėtros perspektyvoje, tačiau įvairiomis iniciatyvomis bei švietimu reikia skatinti aktyvesnį šių institucijų kūrimąsi ir veikimą. Tikėtina, jog ateityje darbuotojų teises į informavimą ir konsultavimą užtikrinančios institucijos kursis aktyviau ir realiai užtikrins šių darbuotojų teisių efektyvumą.

      18  21
  • Item type:ETD,
    Darbo sutarčių rūšys ir jų praktinis taikymas
    [Types of Employment Contracts and their Application in Practice]
    master thesis[2015][S001]
    Matulionis, Mantas

    Šio magistro baigiamojo darbo tikslas - išanalizuoti darbo sutarčių rūšių teorinius aspektus bei praktinio taikymo situaciją, perspektyvinius darbo sutarčių rūšių teisinio reglamentavimo tobulinimo būdus. Darbe atlikta analizė parodė, jog pagrindinė problema atskiriant darbo panaudojimo rūšis, yra nevienodas kriterijų, nusakančių samdomo ir savarankiško darbo ribas, aiškinimas teisės doktrinoje, teismų praktikoje ir nacionalinėje jurisprudencijoje. Išsami teisės aktų, jų projektų, teismų praktikos bei mokslinės literatūros analizė išryškino tam tikrą skirtingų darbo sutarčių rūšių praktinio taikymo problematiką, susijusią su nepakankama flexicurity principo bei kai kurių kitų liberalizavimo idėjų integracija šiame darbo teisės institute.

      24  13