Ažubalytė, Rima
Baudžiamojo proceso principai : metodinė mokomoji priemonėItem type:Publication, book[2009][K2c][S001][247]; ; ; Vilnius: Eugrimas, 2009621 Sąžiningas baudžiamasis procesas: probleminiai aspektaiItem type:Publication, [The Fair criminal procedure: problematical dimensions]book[2009][K1a][S001][435]; ; ; ; ; ; ; ; ;Merkevičius, Remigijus; Vilnius: Industrus, 2009Šiame leidinyje analizuojamas aktualių baudžiamojo proceso institutų teorinis pagrindimas, reglamentavimo privalumai bei trūkumai, taip pat taikymo tendencijos. Kolektyvinę monografiją sudaro dvi sąlyginai atskiros dalys. Pirmoje monografijos dalyje „Baudžiamojo proceso struktūra kaip sąžiningo baudžiamojo proceso prielaida" publikuojamuose straipsniuose analizuojami bendrieji baudžiamojo proceso ar jo atskirų stadijų reglamentavimo modeliai, turintys užtikrinti sąžiningą baudžiamąjį procesą. Antra monografijos dalis „Proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų užtikrinimo standartai baudžiamajame procese" skirta atskirų proceso dalyvių teisių užtikrinimo aktualijoms. Po naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo tai pirmasis kūrinys, kuriame pasitelkiant mokslinius tyrimo metodus kompleksiškai nagrinėjami labai įvairūs baudžiamojo proceso klausimai: konstituciniai baudžiamojo proceso pagrindai, reikalavimai nepilnamečių procesui, teisminio nagrinėjimo paskirtis, principai ir jų realizavimo modelis, ikiteisminio tyrimo funkcijų sistema, teismo sprendinių kontrolės formos, kai kurie atskiri institutai, užtikrinantys proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taip pat kai kurie kriminalistikos mokslo aspektai. Kūrinys skirtas baudžiamosios justicijos mokslininkams, praktikuojantiems teisininkams, taip pat teisės studentams, ypač tiems, kurie pasirinko studijuoti baudžiamosios justicijos krypties dalykus.
371 Alternative methods of resolving a criminal conflict in criminal procedure of LithuaniaItem type:Publication, conference paper[2009][P1g][S001][12]Dny práva – 2009 – Days of Law [Elektroninis išteklius] : the conference proceedings / [ed.]: David Sehnálek, Jiří Valdhans, Radovan Dávid, Libor Kyncl. Brno : Masaryk University, 2009. ISBN 9788021049901., P. 841-852The paper analyses the dismissal of a criminal case in pre – trial investigation and in court whereby the pre – trial investigation judge or the court exercises their right to release an individual, who has allegedly committed a criminal act, from criminal responsibility, i.e. from pronouncing him/her guilty and from imposing punishment on him/her. It is recognised that modern criminal proceedings embrace a wide range of procedural forms, with a tendency toward the widening of the opportunities for the application of simplified forms of criminal proceedings. The exercise of the discretionary criminal prosecution as an expression of the principle of purposefulness (expediency) is on of the methods of resolving a criminal conflict in criminal procedure. The marked tendency of the new Criminal procedure code of Lithuania (2003) is that there are wide possibilities for terminating the pre-trial investigation (Article 212 of CCP). The author concludes that the regulation of alternative forms of settlement of criminal conflicts in the Lithuanian law of criminal procedure is substantially in line with the global trends of criminal proceedings‘ development. Advantages and disadvantages of forms of prosecution discretion have been discussed extensively and thoroughly. However, if regulations are not set properly, various dangers may arise. The analyses of national legal acts, especially Criminal Code and Criminal Procedure Code of Lithuania, points to certain problems of the regulation of the discretionary prosecution.
5 Už procesinį pažeidimą taikytinos prievartos priemonėsItem type:Publication, [The function of measures of coercion that are app lied on the basis of breach of criminal procedure]research article[2009][S4][S001][17]; Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009, Nr. 2(2)., p. 207-223Straipsnyje tiriami baudžiamojo proceso prievartos priemonių tikslai ir atliekama funkcija. Nustatoma, kad daliai prievartos priemonių būdinga sankcijos funkcija. Siekiant išryškinti prievartos priemonių taikymo mechanizmą nagrinėjami jo elementai (hipotezė, dispozicija, sankcija), jų turinys, pagrindai procesinei prievartai taikyti. Sisteminės analizės būdu tiriant prievartos priemones nustatoma, kad pagrindas prievartos priemonėms, atliekančioms sankcijos funkciją, taikyti yra procesinis pažeidimas, atskleidžiama procesinio pažeidimo samprata ir turinys. Nagrinėjamos šios už procesinį pažeidimą taikytinų prievartos priemonių grupės: 1) baudžiančiosios prievartos priemonės; 2) prevencinės prievartos priemonės; 3) baudžiamojo proceso nustatytą tvarką apsaugančiosios (atkuriančiosios) prievartos priemonės.
32 76 Особенности уголовного процесса несовершеннолетних в ЛитвеItem type:Publication, conference paper[2008][P1d][S001][12]; Starptautskā zinātniski praktiskā konference: nepilngadīgo drošība un tiesību aizardzība / Latvijas policijas akademija: [24.–25.01.2008, Riga]. Riga : Latvijas policijas akademija, 2008. ISBN 9984712850., p. 236-24711 Alternatyvūs baudžiamojo konflikto sprendimo būdai nagrinėjant bylą teismeItem type:Publication, [Alternative methods of resolving a criminal conflckt in judical proceedings]research article[2008][S4][S001][7]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 6(108)., p. 41-47Straipsnyje analizuojamas baudžiamosios bylos nutraukimas teisme, kuriuo įgyvendinama teismo teisė atleisti asmenį, galimai padariusį nusikalstamą veiką, nuo baudžiamosios atsakomybės. Straipsnyje analizuojami šio baudžiamojo proceso instituto konstituciniai pagrindai. Išanalizavus konstitucinius reikalavimus sąžiningam procesui daroma išvada, kad pats savaime baudžiamosios bylos nutraukimas nuosprendžiu yra galimas. Tačiau teismo sprendimą turi lemti tik bylos duomenimis pagrįstas viešasis interesas nutraukti baudžiamąjį procesą. Priimant sprendimą nutraukti procesą diskreciniais pagrindais taip pat būtina laikytis tinkamos procedūros reikalavimų bei užtikrinti proceso dalyvių teises. Atkreipiamas dėmesys į baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nutraukiant baudžiamąją bylą nuosprendžiu probleminį santykį su baudžiamojo proceso ir baudžiamosios teisės principais.
26 9 Примирение (соглашение) потерпевшего с виновным по делам публичного обвинения: проблемы регламентации и примененияItem type:Publication, research article[2006][S5][S001][14]Tiesību pārkāpumu sekas publiskajās un privātajās tiesībās: zinātnisko rakstu krājums = Consequensis of rights infringements in public law and private law : list of scientific articles. Daugavpils : Daugavpils universitāte, 2006. ISBN 9984143236., p. 58-713 Susitarimas (susitaikymas) viešojo kaltinimo bylose kaip viena iš diskrecinio baudžiamojo persekiojimo formųItem type:Publication, [Mediation or victim and offender reconciliation as one of the prosecution model]research article[2006][S4][S001][8]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006, Nr. 6(84)., p. 33-40Straipsnyje nagrinėjamas nusikalstamos veikos aukos ir asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, susitarimo institutas baudžiamajame procese. Nors Lietuvos baudžiamuosiuose procesiniuose įstatymuose vartojamas susitaikymo terminas, tačiau atsižvelgiant į užsienio šalių mokslininkų bei įstatymo leidėjų vartojamus terminus straipsnyje šis institutas taip pat įvardijamas kaip mediacija baudžiamajame procese. Sisteminės analizės, lyginamuoju, istoriniu metodais aptariami mediacijos formų (rūšių), įtvirtintų kai kurių valstybių baudžiamojo proceso įstatymuose, pagrindiniai aspektai. Lyginamuoju požiūriu aptariami pagrindiniai paprastos ir kompleksinės mediacijos požymiai. Straipsnyje taip pat siekiama atskleisti kai kuriuos probleminius Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose numatyto susitaikymo viešojo kaltinimo bylose reglamentavimo ir taikymo klausimus. Daroma išvada, kad alternatyvių baudžiamųjų konfliktų sprendimo formų reglamentavimas Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymuose iš esmės atitinka tarptautines baudžiamojo proceso raidos tendencijas. Daugiausia tyrinėta ir žinomiausia diskrecinio baudžiamojo persekiojimo forma yra mediacija. Dėl šių priežasčių daugelio šalių baudžiamajame procese įtvirtintos ir gana plačiai taikomos įvairios mediacijos modifikacijos. Nors nukentėjusiojo ir įtariamojo susitaikymas viešojo kaltinimo bylose, numatytas Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose, sąlygiškai lygintinas su mediacijos modeliais, tačiau konstatuojama, kad pagrindinis susitaikymo, reglamentuoto Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) ir Baudžiamajame kodekse (toliau – BK), skirtumas nuo mediacijos modelių, taikomų Vakarų Europoje, yra tarpininkavimo priemonių nebuvimas.
29 16 Diskrecinio baudžiamojo persekiojimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės santykisItem type:Publication, [The Relation of the discretional prosecution and the release from the criminal liability]research article[2006][S4][S001][9]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006, Nr. 1(79)., p. 16-24Straipsnyje nagrinėjama viena iš baudžiamojo konflikto išsprendimo galimybių - tai diskrecinis (neprivalomas) ikiteisminio tyrimo nutraukimas. Taikant sisteminės analizės ir lyginamąjį tyrimo metodus, straipsnyje analizuojamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir diskretinio baudžiamojo persekiojimo santykis, diskretinio baudžiamojo persekiojimo ir nekaltumo prezumpcijos santykis, įtariamojo teisės į teismą užtikrinimas įgyvendinant diskretinį baudžiamąjį persekiojimą. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad tenkinant gana griežtus nekaltumo prezumpcijos reikalavimus, būtina tinkamai formuluoti ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas baudžiamuosiuose įstatymuose, ir sprendimų, fiksuojamų procesiniuose dokumentuose, pagrindus ir motyvus. Siekiant užtikrinti, kad diskrecinis baudžiamasis persekiojimas būtų ne tik veiksminga baudžiamosios politikos priemonė, bet ir tinkama įtariamojo ir nukentėjusiojo procesinių teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo procedūra, būtina numatyti tam tikras procesines garantijas. Taip pat būtina reglamentuoti įtariamojo teisės į teismą atsisakymo procedūrą, kurios metu įtariamasis savanoriškai ir sąmoningai atsisakytų tarptautinių ir nacionalinių aktų jam garantuojamų konstitucinių teisių į viešą, nešališką ir rungtynišką teisminį nagrinėjimą.
40 19