Tvaronavičienė, Agnė

Projektu siekiama sukurti vieningą ES mastu metodologiją ir standartus, skirtus nacionalinių ir tarpvalstybinį elementą turinčių šeimos ginčų sprendimui mediacijos būdu bei nustatyti aiškias gaires dėl vaiko įtraukimo į mediacijos procesą. Valstybėse narėse šeimos ginčų mediacijos atžvilgiu taikomos nesuderintos nuostatos, egzistuoja skirtingos praktikos ir trūksta šios srities ES teisinio reguliavimo. Galiojanti Mediacijos direktyva, apimanti civilines ir komercines bylas, numato tik mediacijos susitarimų vykdytinumo užtikrinimą nacionaliniu mastu, nuošalyje paliekant tarpvalstybinį vykdymą. Praktikoje, kaip rodo augantys skyrybų skaičiai ES, šeimos ginčų daugėja, didėja sutuoktinių mobilumas, plinta tarpkultūrinės šeimos. Taigi, daugėja situacijų, spręstinų keliose jurisdikcijose, atitinkamai – taikant skirtingą teisinį reguliavimą, dėl ko procesas tampa sudėtingesniu ir dar labiau kenkia vaikų interesams. Vykdant projektą bus peržiūrimi ES teisės aktai ir šeimos mediacijos praktika keliose pasirinktose valstybėse narėse, nagrinėjama šios srities mokslinė literatūra. Bus organizuojami interviu ir focus grupės diskusija esamų sistemų iššūkiams aptarti, taip pat apskritasis stalas – tyrimo metu gautų rezultatų aptarimui ir patikrinimui. Iki šiol atlikti moksliniai nekėlė klausimo dėl būtinybės keisti galiojančius ES mediacijos teisės aktus, nors poreikis imtis aktyvių priemonių išryškėjo plintant privalomajai mediacijai ir Europos Parlamentui 2018 m. pripažinus, kad galiojanti Mediacijos direktyva nepasiekė savo tikslų. Ši paraiška – inovatyvi savo tikslu nustatyti vieningus ES šeimos mediacijos praktikos standartus, įskaitant gaires dėl vaikų įtraukimo į mediaciją bei pasiūlyti vieningus reikalavimus šeimos mediatoriams. Pranešimai konferencijose, publikacijos bei bendradarbiavimas su ekspertais iš skirtingų valstybių, tikimasi, inicijuos diskusiją dėl poreikio peržiūrėti ES politiką dėl šeimos ginčų bei suderinti valstybių narių šeimos mediacijos sistemas.

Projekto tikslas – Pasitelkiant švietimo technologijas ir inovacijas, didinti švietimo sistemos efektyvumą ir mokymosi rezultatų kokybę.

Projekto tikslinė grupė – pedagogai ir mokiniai, valstybinių aukštųjų mokyklų dėstytojai ir studentai, lituanistinių mokyklų užsienyje mokiniai ir mokytojai.

Projekto veiklos:

Naujausių edukacinių technologijų švietimo sektoriuje diegimas, sudarant sąlygas skaitmeninėms švietimo inovacijoms kurtis ir išbandyti (EdTech inovacijų kūrimo ir išbandymo platforma) bei stiprinant pedagogų skaitmenines kompetencijas.
Technologinių sprendimų, reikiamų skaitmeninių mokymo, studijų išteklių švietimo įstaigose sukūrimas (skaitmeninis turinys), siekiant įgalinti personalizuotą nuotolinį mokymą ne tik pandemijos sąlygomis.

Pagrindinis projekto tikslas yra sukurti novatorišką, moksliškai pagrįstą, skaidrų, nešališką ir lankstų daugialypį teisėjų kompetencijų ir savybių vertinimo modelį su atitinkama metodika ir vertinimo priemonėmis (pateikiant konkrečius pavyzdžius ir paruoštus naudoti šablonus (pvz., internetinės teisėjų e. savianalizės priemonės). Šiuo modeliu siekiama pasiūlyti būdų ir priemonių, kaip patobulinti tris procedūras: 1) teisėjų atranka; (iš kandidatų į teisėjo postą), 2) teisėjų individualus veiklos vertinimas ir 3) teisėjų paaukštinimas (į aukštesnius teismus ar vadovaujančias pareigas) (2 ir 3 punktai taip pat apima teismų vadovų specialiąsias kompetencijas ir atitinkamą vertinimo metodiką). Visuomenės informavimo veikla padidins teismų sistemos skaidrumą.