Tvaronavičienė, Agnė

Šiame magistro darbe analizuojamas vaiko teisės būti išklausytam įgyvendinimas šeimos mediacijos procese, ypatingą dėmesį skiriant vaiką įtraukiančiai mediacijai. Darbe nagrinėjamas tarptautinis ir nacionalinis teisinis reguliavimas, įtvirtinantis vaiko teisę būti išklausytam, bei vertinama šios teisės realizavimo praktika nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Atskleidžiama, kad vaiką įtraukianti mediacija sudaro prielaidas geriau atliepti vaiko interesus ir priimti tvaresnius sprendimus šeimos ginčuose, tačiau praktikoje jos taikymas susiduria su reikšmingais iššūkiais. Darbe daroma išvada, kad siekiant efektyvaus vaiko teisės būti išklausytam įgyvendinimo, būtina stiprinti mediatorių specializaciją, parengti aiškias vaiko nuomonės išklausymo gaires bei didinti valstybės finansavimą mediacijai. Pateikiamos rekomendacijos, orientuotos į mediacijos proceso kokybės gerinimą ir vaiko interesų apsaugos stiprinimą.

Ši teisės krypties daktaro disertacija analizuoja probleminius klausimus, susijusius su mediacijos taikymu administracinėje justicijoje tema. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti mediacijos administracinėje justicijoje sampratą ir identifikuoti pagrindines mediacijos administraciniuose ginčuose teisinio reguliavimo problemas. Disertacinis darbas yra pirmas mokslinis tyrimas, kuriame visapusiškai analizuojamas administracinių ginčų sprendimas taikant mediaciją administracinėje justicijoje. Atliktame tyrime siekiama atskleisti mediacijos, kaip tinkamo ir administracinėje justicijoje priimtino ginčo sprendimo metodo, prielaidas, išsamiai aptariamas taikos sutarties administraciniuose ginčuose institutas, kuris buvo vienas iš pagrindų mediacijos administraciniuose ginčuose taikymui. Taip pat analizuojami teisminės ir neteisminės mediacijos administraciniuose ginčuose, vykdymo probleminiai aspektai, išskiriamos ir analizuojamos šiame procese kylančios problemos. Daug dėmesio skiriama identifikavimui, kokie administraciniai ginčai gali būti mediacijos objektu ir ar dėl visų kilusių administracinių ginčų yra galimas valstybės ir šalies, dėl kurios yra priimamas administracinis sprendimas, susitarimas. Analizuojama ir pristatoma kitos mediacijos administraciniuose ginčuose rūšys, kurios atliekamo tyrimo metu dar nėra įteisintos, administracinės teisės sistemoje. Disertacijoje pristatomi empirinio tyrimo rezultatai. Empiriniame tyrime, buvo vykdomi ekspertiniai interviu ir nustatytas viešojo administravimo subjektų atstovų požiūris į taikų administracinių ginčų sprendimą, mediaciją ir šių dviejų institutų taikymo praktines problemas bei galimus jų sprendimo būdus. Galima teigti, kad iki šiol tokios apimties ir metodologijos tyrimas nebuvo atliktas, tad jo indėlis į teisės mokslo plėtrą bus reikšmingas.

Lietuvoje privalomoji mediacija įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d. sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena. Nors Mediacijos įstatyme yra numatyta nuostata dėl vaiko nuomonės išklausymo mediacijos procese, tačiau tolimesnio teisinio reguliavimo Lietuvoje nėra. Kyla probleminiai aspektai, tokie kaip – kas gali išklausyti vaiko nuomonę mediacijos procese. Šiame teisniniame reguliavime trūksta gairiu, kokiais atvejais mediatorius privalo išklausyti vaiko nuomone, o kada tai galėtu būti jo pasirinkimas. Atliekant interviu darbo autorius kartu su specialistai kėlė identifikuojančius klausimus ar reikalinga ir jeigu taip, kada, išklausyti vaiko nuomonę. Atliktas tyrimas, magistriniame darbe identifikuoja praktikoje kylančios problemos bei teikiami siūlymai dėl jų sprendimo būdų.

Magistro baigiamajame darbe analizuojama privalomosios mediacijos taikymo galimybė šeimos ginčuose smurto artimoje aplinkoje atveju. Nustatyta, kad privalomosios mediacijos taikymas įmanomas tik tuo atveju, kuomet mediatorius turi tinkamą kompetenciją vykdyti mediacijos paslaugas šeimos ginčuose smurto artimoje aplinkoje atveju. Kokybinio tyrimo metu paaiškėjo, kad tokio pobūdžio mediacija šeimos ginčuose smurto artimoje aplinkoje atveju yra galima, tačiau turi būti keliamos sąlygos tokio instituto vykdymui. Atsižvelgiant į tai, pateikiami pasiūlymai dėl privalomosios mediacijos plėtros vykdymo šeimos ginčuose smurto artimoje aplinkoje atveju.

Magistro baigiamajame darbe analizuojama privalomosios mediacijos taikymo galimybė šeimos ginčuose smurto artimoje aplinkoje atveju. Nustatyta, kad privalomosios mediacijos taikymas įmanomas tik tuo atveju, kuomet mediatorius turi tinkamą kompetenciją vykdyti mediacijos paslaugas šeimos ginčuose smurto artimoje aplinkoje atveju. Kokybinio tyrimo metu paaiškėjo, kad tokio pobūdžio mediacija šeimos ginčuose smurto artimoje aplinkoje atveju yra galima, tačiau turi būti keliamos sąlygos tokio instituto vykdymui. Atsižvelgiant į tai, pateikiami pasiūlymai dėl privalomosios mediacijos plėtros vykdymo šeimos ginčuose smurto artimoje aplinkoje atveju.

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas viešos ir konfidencialios informacijos teisinis reglamentavimas viešuosiuose pirkimuose siekiant nustatyti viešumo principo ir konfidencialios informacijos apsaugos viešuosiuose pirkimuose tarpusavio santykį, leidžiantį užtikrinti viešojo ir privataus interesų pusiausvyrą. Atskleidžiamas viešumo principo turinys viešuosiuose pirkimuose, viešumo ribojimo sąlygos, perkančiųjų organizacijų diskrecijos įgyvendinimo problematika taikant konfidencialumo institutą viešuosiuose pirkimuose, pateikiami siūlymai, kaip užtikrinti aiškesnį ir paprastesnį viešųjų pirkimų laimėtojų pasiūlymų duomenų viešinimą, užtikrinant visų šalių interesų, susijusių su teisių gynyba ir konfidencialios informacijos apsauga, pusiausvyrą.

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojama mediacijos tikslo samprata, paskirtis, atskleidžiama šio alternatyvaus ginčų sprendimo būdo praktinio taikymo specifika bei problemos: analizuojamas mediacijos tikslų sąvokos visuomenėje supratimo, informavimo bei naudojimo svarbos aspektas, vertinamas mediatoriaus reikšmingumas mediacijos tikslų taikymo fone per kompetencijų bei kvalifikacijos prizmę. Magistro baigiamajame darbe taip pat nagrinėjamas mediacijos procedūros įgyvendinimas per mediacijos tikslų taikymą Lietuvos Respublikos teisės aktuose, šio instrumento taikymo problematika bei teikiami siūlymai procedūros tobulinimui.

Magistro baigiamajame darbe analizuojami mediacijos proceso metu pasiektų susitarimų įforminimo ir vykdymo aspektai, siekiant identifikuoti praktines jų taikymo problemas. Šiuo klausimu darbe nagrinėjami bendrieji sutarčių teisės, taikos sutarties, vykdymo proceso aspektai, pasirinkto ginčo sprendimo būdo ir rezultato įforminimo reikšmė jo vykdymui, mediacijos procese pasiektų susitarimų formos, įforminimo tvarka ir subjektai, bei nacionalinis ir tarptautinis vykdymas. Siekiant nustatyti priežastis dėl kurių teismai atsisako tvirtinti šalių pateiktas taikos sutartis, išanalizuota naujausia teismų praktika ir pateiktas jos apibendrinimas. Darbe analizuoti pasiriktų užsienio valstybių ir tarptautiniai mediacijos procedūrą reglamentuojantys teisės aktai, bei nacionaliniai ir tarptautiniai mediacijos susitarimų vykdymo modeliai. Remiantis praktiniais situacijų pavyzdžiais atskleistos tarptautinės susitarimų vykdymo galimybės ir trūkumai. Identifikavus probleminius įforminimo ir vykdymo aspektus nustatyta, kad galiojantis teisinis reguliavimas neužtikrina efektyvaus, pilnavertiško ir greito mediacijoje pasiektų susitarimų įforminimo ir vykdymo. Atsižvelgiant į tai, pateikiami pasiūlymai dėl mediacijos teisinio reguliavimo pakeitimo.

Magistro baigiamajame darbe atskleidžiami vidaus sandorių instituto reglamentavimo Lietuvoje ypatumai, šio instituto taikymo problemos bei problemų sprendimo būdai. Tyrimo esmę atspindi ir pasirinktas baigiamojo darbo tikslas – nustatyti esmines vidaus sandorių reglamentavimo problemas, trukdančias tinkamai įgyvendinti šio instituto paskirtį. Darbas baigiamas pateikiant išvadas, kuriose konstatuota, kad daugelio savivaldybių vidaus sandoriai pripažįstami kaip privilegija, ypatinga savivaldybės teisė, leidžianti patogiau bei greičiau nupirkti paslaugas. Toks požiūris neatitinka įstatymo leidėjo siekio pabrėžti vidaus sandorių išimtinumo, sudaryti sąlygas paslaugas pirkti viešųjų pirkimų būdu. Vidaus sandorių sudarymas savivaldybėse problemiškas dėl neaiškaus bei abstraktaus vidaus sandorių teisinio reglamentavimo, kuriame nedetalizuota kokiu būdu savivaldybės turi atlikti rinkos tyrimą bei įvertinti paslaugų prieinamumą, kokybę ir nepertraukiamumą.

Šiame magistro baigiamajame darbe išanalizuotos mediacijos konfidencialumo principo įgyvendinimo problemos. Atliktas tyrimas – išnagrinėtos konfidencialumo principo mediacijoje samprata, reikšmė ir funkcijos; atskleisti konfidencialumo principo mediacijoje ir jo išimčių teisinio reglamentavimo ypatumai bei išanalizuoti konfidencialumo principo ir jo išimčių taikymo mediacijoje praktiniai probleminiai aspektai. Tyrimo esmė – atskleisti konfidencialumo principo mediacijoje įgyvendinimo Lietuvoje problematiką ir pasiūlyti būdų nustatytoms problemoms išspręsti. Gauti rezultatai – Mediacijos konfidencialumą reglamentuojantys teisės aktai Lietuvoje nėra tarpusavyje suderinti; LR mediacijos įstatyme nurodyta konfidencialumo išimtis informacijai, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui, yra neišbaigta ir privalo būti tobulintina; Mediacijos konfidencialumo pareigą turinčių asmenų sąrašas privalo būti papildytas; papildomai, Lietuvoje neįtvirtintos kelios užsienio valstybėse taikomos konfidencialumo principo išimtys, kurios turėtų didelę pridėtinę vertę; mediatorių teisėjų ir ne teisėjų atsakomybės už konfidencialumo principo taikymą neproporcingai skiriasi; Lietuvoje trūksta mediatorių mokymo informacinių technologijų saugaus naudojimo mediacijoje tema.