Urmonas, Algimantas

Disertacijoje išsamiai ir sistemiškai nagrinėjami komunalinių atliekų tvarkymo teisinio reguliavimo ir institucinės sistemos bruožai ir ypatumai. Joje atskleidžiama požiūrių į atliekas įvairovė ir komunalinių atliekų sampratos ypatumai, nagrinėjami pagrindiniai komunalinių atliekų teisinio reguliavimo bruožai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, aptariami atliekų tvarkymo etapai ir valstybių narių pareigos komunalinių atliekų tvarkymo srityje. Atskleidžiant santykį su pagrindiniais aplinkos apsaugos teisės principais, nagrinėjami komunalinių atliekų tvarkymo teisės principai ir jų turinys. Disertacijoje analizuojama komunalinių atliekų tvarkymo institucinė sistema bei pagrindinės teisinio reguliavimo ir paslaugų teikimo modelių taikymo problemos. Taip pat atskleista žiedinės ekonomikos samprata, jos santykis su atliekų tvarkymo teisės principais, analizuotas poveikis atliekų teisiniam reguliavimui, pagrindinėms atliekų tvarkymo kryptims ir komunalinių atliekų institucinės sistemos veikimui. Atliktas tyrimas leidžia atsakyti į klausimus, kuo išskirtinės komunalinės atliekos, kad joms taikomas specifinis teisinio reguliavimo režimas ir kodėl žiedinės ekonomikos įgyvendinimas pradedamas nuo komunalinių atliekų tvarkymo reikalavimų griežtinimo. Ar įgyvendinant perėjimą prie žiedinės ekonomikos reikia peržiūrėti komunalinių atliekų tvarkymo institucinį modelį, kokie teisinio reguliavimo pakeitimai yra reikalingi?

Magistro baigiamojo darbo tikslas – pasiūlyti alkoholio kontrolės teisinio reguliavimo bei jo įgyvendinimo Lietuvos savivaldybėse tobulinimo kryptis. Nurodytam tikslui pasiekti buvo atlikta mokslinės literatūros ir teisės aktų, reglamentuojančių alkoholio kontrolę savivaldybėse, analizė, valstybės institucijų nuomonių dėl šio teisinio reguliavimo, administracinių teismų praktikos, viešai paskelbtų tyrimų ir savivaldos institucijų priimtų sprendimų šia tema peržiūra, taip pat atlikti kokybiniai tyrimai savivaldybėse, siekiant išsiaiškinti alkoholio kontrolės teisinio reguliavimo spragas ir jo įgyvendinimo ypatumus. Analizės ir tyrimų rezultatai leido daryti išvadas, kad teisinis reguliavimas, reglamentuojantis alkoholio kontrolės aspektus Lietuvos savivaldybėse, iš esmės turi trūkumų, kas sąlygoja teisminius ginčus tarp savivaldos institucijų ir alkoholiniais gėrimais prekiaujančių verslo subjektų, šioje srityje priimamiems savivaldos institucijų sprendimams trūksta skaidrumo, o jų atliekamos funkcijos pasižymi perteklinėmis procedūromis, taip pat nėra vieningos alkoholio kontrolės įgyvendinimo sistemos šiame lygmenyje. Atsižvelgiant į padarytas išvadas, buvo pasiūlyti galimi nustatytų problemų sprendimo būdai, susiję su alkoholio kontrolės teisinio reguliavimo ir jo įgyvendinimo tobulinimu, metodinės pagalbos savivaldos subjektams teikimu.

Magistro baigiamojo darbo tikslas – nustatyti, kaip perkančiųjų organizacijų pirkimų sąlygose nustatomi kriterijai sudaro tinkamas teisines prielaidas įgyvendinti perkančiųjų organizacijų ir sąžiningos tiekėjų (pirkimų dalyvių) konkurencijos interesų pusiausvyrą lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų kontekste. Vertinant pusiau struktūruoto interviu duomenis, galima teigti, kad nors esamas viešųjų pirkimų reglamentavimas Lietuvoje nėra ydingas, tačiau jis neužtikrina perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų specialistų kvalifikacijos, dėl kurios trūkumų ir kyla perkančiųjų organizacijų problemos nustatant tinkamus tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus ir realizuojant savo pareigą laikytis viešųjų pirkimų principų bei užtikrinant perkančiųjų organizacijų ir sąžiningos tiekėjų (pirkimų dalyvių) konkurencijos interesų pusiausvyrą viešųjų pirkimų principų kontekste. Atlikta viešųjų pirkimų teisinės aplinkos analizė ir kokybinio tyrimo rezultatai leido įsitikinti dėl kai kurių teisinio reglamentavimo trūkumų, turinčių tiesioginės įtakos perkančiųjų organizacijų problemoms nustatant tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus pirkimų dokumentuose.

Darbe atskleidžiama viešojo intereso sampratų įvairovė administracinėje teisėje, viešojo intereso vertinimas santykyje su kitomis konstitucinėmis vertybėmis. Atlikus viešojo intereso sampratų analizę nustatyta, kad netikslinga suformuluoti išsamų viešojo intereso apibrėžimą ir siūloma tęsti viešojo intereso tyrimus, papildant juos viešojo intereso atpažinimo problemos tyrimais viešajame sektoriuje, valstybės ir savivaldybės įmonėse.

Magistro baigiamojo darbo tikslas - atskleisti viešojo intereso gynimo sistemos elementų sąveiką, jų esminius aspektus, esamą teisinį reguliavimą, sistemos veikimo praktines problemas. Darbe nagrinėjamos viešojo intereso sampratos ir jo apibrėžimo teisės aktuose problemos, viešojo intereso apsaugos ir gynimo sąvokos, subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą administraciniame procese, kreipimosi į teismą sąlygos, alternatyvių ginčo sprendimo būdų taikymo galimybes ir apribojimai.

Disertacijoje „Perkančiųjų organizacijų diskrecijos problemos derinant skirtingus interesus viešuosiuose pirkimuose” analizuojamos perkančiųjų organizacijų diskrecijos panaudojimo teorinės ir praktinės problemos derinant skirtingus interesus viešuosiuose pirkimuose. Diskrecijos paskirtis stipriai koreliuoja su interesų derinimu, iš to kyla ir pareiga pasinaudoti diskrecija kaip teisine priemone derinant viešuosius ir tiekėjų interesus. Diskrecijos institutas suteikia perkančiosioms organizacijoms teisines galimybes vykdomuose viešuosiuose pirkimuose tinkamai taikyti teisės principus, suformuotos teismų praktikos pagrindu derinti savo ir tiekėjų keliamus teisėtus interesus su visuomenės viešaisiais interesais, t. y. naudojantis minimalia veiksmų laisve įsigyti reikalingų vertybių, atitinkančių jų poreikius. Autorė identifikuoja perkančiųjų organizacijų diskrecijos įgyvendinimo srityje kylančias problemas ir pateikia siūlymus dėl jų spendimo siekiant suderinti skirtingus interesus viešuosiuose pirkimuose.

Daktaro disertacijoje „Viešųjų pirkimų ginčų sprendimo tvarkos ypatumai ir efektyvumas“ analizuojamas tarpšakinis viešųjų pirkimų institutas bei iš jo teisės normomis reguliuojamų santykių kilusių ginčų samprata, jų prigimtis bei sprendimo tvarka. Kadangi viešieji pirkimai yra sudėtinga sistema, vienijanti savyje įvairius elementus ir išreiškianti poreikį derinti tarpusavyje skritingus interesus, jos teisinis reguliavimas yra ypatingai svarbus tam, kad ši sistema funkcionuotų sklandžiai. Tam yra kuriamos teisės normos, nustatančios viešųjų pirkimų įgyvendinimo valstybėje taisykles ir nesutarimų, kylančių šioje srityje sprendimo tvarką. Darbe didelis dėmesys skiriamas Europos Sąjungtos teisės ir Europos Teisingumo Teismo suformuotų reikalavimų perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūrai, kuri Lietuvos Respublikos teisėje įgyvendinama tiekėjams teikiant ieškinius bendrosios kompetencijos teismams, analizei. Taip pat apžvelgiamos Europos Sąjungos valstybių narių taikomos ginčų dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų sprendimų nagrinėjimo sistemos ir Lietuvos Respublikos pasirinkta tvarka. Darbe aptariami specializuotos perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros privalumai bei užsienio valstybių, kuriose viešųjų pirkimų ginčus sprendžia specialios institucijos, praktika. Ieškant galimybių tobulinti Lietuvoje galiojančią viešųjų pirkimų ginčų sprendimo tvarką. pristatomi pagrindiniai šiandien galiojančios sistemos trūkumai ir siūloma įsteigti specializuotą instituciją, kuri greitai ir kokybiškai nagrinėtų perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus, kilusius vykdant viešuosius pirkimus.

Baigiamajame darbe siekiant atskleisti administracinės teisės principų veiksmingumą administraciniuose teismuose, analizuojama šių principų taikymo ypatumai: šių principų samprata, atliekamos funkcijos priimant sprendimus administracinėse bylose. Taip pat tiriamas administracinės teisės principų intensyvumas Lietuvos administraciniuose teismuose, nustatomi dažniausiai bei rečiausiai taikomi principai, taip apžvelgiama, kiek šie principai yra taikomi sistemiškai, lyginamuoju požiūriu įvertinama, kaip administracinės teisės principai suprantami ir taikomi Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Baigiamajame darbe atskleidžiama, jog administracinių teismų praktikoje administracinės teisės principai taikomi dažnai ir atlieka organizavimo bei verifikavimo funkcijas. Pateikiama pasiūlymų, kaip gerinti tolimesnes šių principų taikymo administraciniuose teismuose perspektyvas.

Magistro baigiamojo darbo tikslas - išnagrinėti realias viešojo intereso gynimo administracinėje teisėje galimybes. Darbe nagrinėjamos trys problemos. Viena jų - viešojo intereso sąvokos neapibrėžtumo problema. Abstrakti viešojo intereso sąvoka teisės aktuose, neaiškus viešojo intereso gynimą reglamentuojančių teisės normų turinys. Dėl sąvokos neapibrėžtumo administracinis teismas kiekvieną kartą turi iš naujo nustatyti viešojo intereso buvimo faktą, o institucijoms, ginančioms viešąjį interesą, ne visuomet yra aišku, kas laikoma viešuoju interesu. Antroji problema - neefektyvus specializuotų institucijų (įstaigų) turimų realių teisių įgyvendinimas viešojo intereso gynimo klausimais. Neaiškus, nedetalus subjektų galinčių ginti viešąjį interesą ratas, o specialios viešojo administravimo institucijos, kurios yra įpareigotos atstovauti viešąjį interesą dažnai net neturi teisės kreiptis į teismą. Trečioji problema susijusi su viešojo intereso gynimu nuosavybės teisių apsaugos srityje. Ginant viešąjį interesą šiuo atveju ribojamos nuosavybės teisės. Atliktas tyrimas parodė, kad viešojo intereso apibrėžimas galimas tik makroteisės apimtyje. Valstybės institucijų ir įstaigų (joms teisinių reguliavimu priskirtose srityse ) galimybės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo administracinėje teisėje ribotos. Nustatyta, kad viešasis interesas nuosavybės teisių apsaugos srityje apginamas daugumoje bylų, o nuosavybės teisės ginant viešąjį interesą ribojamos pagrįstai.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas visuomenės informavimas ir dalyvavimas priimant sprendimus genetiškai modifikuotų organizmų srityje. Nepakankamas visuomenės dalyvavimas siūlomų genetiškai modifikuotų organizmų išleisti į aplinką sprendimų priėmimo procesuose ir ribotas plačiosios visuomenės poveikis gali pakenkti priimamų sprendimų teisėtumui. Taigi darbe, pasitelkiant dokumentų analizės, sisteminės analizės, lyginamąjį ir apibendrinimo metodus yra siekiama nustatyti visuomenės informavimo ir dalyvavimo formas ir metodus, valstybės institucijoms priimant sprendimus genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką klausimais. Atlikta Lietuvos įstatymų, Europos Sąjungos direktyvinių reikalavimų, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, tarptautinių įsipareigojimų analizė ir palyginimas su kitų šalių praktika atskleidžia veiksmingo visuomenės informavimo ir dalyvavimo formas ir metodus, valstybės institucijoms priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką.