Andrijauskas, Raimondas

Internete viešai prieinamų duomenų rinkimas ir panaudojimas yra neatsiejamas nuo skaitmeninės visuomenės. Surinktų duomenų panaudojimas naujiems inovatyviems produktams kurti jau tampa įprasta praktika, kuri teikia ir ateityje teiks tik dar daugiau naudos įvairioms verslo sritims. Todėl visuomenė, duomenų kūrėjai ir verslo įmonės, siekdami veikti sąžiningai ir gerbti vieni kitų interesus, privalo laikytis aiškių duomenų rinkimo internete ir jų panaudojimo taisyklių. Vienas iš šios srities Europos Sąjungoje elementų, skirtų investicijoms į duomenų bazių kūrimą, tobulinimą paskatinti ir informacijos rinkai plėtoti, yra duomenų bazių sui generis teisių apsauga. Visgi šis teisės institutas Lietuvoje vis dar mažai kam žinomas, o jo taikymo praktika Lietuvos teismuose nėra pakankamai išplėtota. Šio straipsnio tikslas – atskleisti duomenų bazių sui generis teisių apsaugai taikyti būtinas sąlygas, kurios įtvirtintos ne tik teisės aktuose, bet ir teismų, ypač Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, praktikoje. Kadangi taikant duomenų bazių sui generis apsaugą esminis vaidmuo tenka konkretų ginčą nagrinėjantiems teismams, šiame straipsnyje detaliai analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-469/2024 ir jos reikšmė duomenų bazių sui generis teisių apsaugos būtinųjų sąlygų kontekste.

Straipsnyje nagrinėjamos paciento šeimos narių asmens duomenų apsaugos problemos. Šio tyrimo kontekste paciento šeimos nariais laikytini tiek asmenys pagal teisinį giminystės ryšių aiškinimą, tiek ir asmenys, kuriuos giminystės ryšiai sieja pagal bendrą protėvį, kadangi esminis šių asmenų asmens duomenų tvarkymo tikslas – išsiaiškinti, nustatyti ar patvirtinti tam tikrą pacientui ir jo sveikatai reikšmingą informaciją. Straipsnyje aptariami „tylinčiosios šalies“ duomenys – asmens duomenys, susiję su duomenų subjektu, kuris nėra konkrečios paslaugos vartotojas, tačiau jo asmens duomenis šis paslaugos tei- kėjas tvarko, kad galėtų tinkamai suteikti paslaugą konkrečiam paslaugos var- totojui (pacientui). Paciento šeimos narių asmens duomenų tvarkymui neretai taikomi Bendrajame asmens duomenų apsaugos reglamente nustatyti specialių kategorijų asmens duomenų (sveikatos duomenų) tvarkymo reikalavimai, kurių išskirtinumas tas, kad vien tik reglamente numatytų duomenų tvarkymo sąlygų tinkamo įgyvendinimo nepakanka pagrįsti teisėtą šių duomenų tvarkymą ir būtina, kad toks tvarkymas taip pat atitiktų ir būtų tinkamai suderintas bent su viena reglamente nustatyta draudimo tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis išimtimi. Kai kurių paciento šeimos narių, kaip duomenų subjektų, teisės asmens duomenų apsaugos srityje yra gana apribotos ar net apskritai neįgyvendinamos, o derinant pagrindines žmogaus teises iš esmės pirmumas teikiamas paciento sveikatos interesų apsaugai, t. y. objektyviai pateisinamas paciento šeimos nario teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugą suvaržymas.

Šiame straipsnyje analizuojama ilgą laiką Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme įtvirtinta sąlyga, kad nepaprastoji padėtis gali būti įvedama „dėl valstybėje susidariusios ekstremaliosios situacijos“. Susijusio teisinio reguliavimo pokyčių kontekste autorius siekia nuosekliai atskleisti, kaip keitėsi šios sąlygos turinys ir reikšmė, kokią įtaką skirtingu laikotarpiu ordinarinėje teisėje įtvirtintas ekstremaliąsias situacijas reglamentuojantis teisinis reguliavimas turėjo Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Prezidento diskrecinei teisei dėl kilusios grėsmės „konstitucinei santvarkai“ ar „visuomenės rimčiai“ spręsti dėl nepaprastosios padėties įvedimo, siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų valstybės valdymą pavojingų (ekstraordinarių) situacijų metu. Straipsnyje taip pat atskleidžiami Civilinės saugos įstatymo pakeitimai, kurie sukūrė prielaidas vykdomosios valdžios institucijoms iš esmės remtis ekstremaliosios situacijos institutu valdant susidariusias pavojingas (ekstraordinarias) situacijas pasitelkus specialiuosius (išskirtinius) įgaliojimus nesant ne tik numatytos Seimo ar Prezidento informavimo apie tokias situacijas privalomos tvarkos, bet ir šių subjektų vykdomos veiksmingos vykdomosios valdžios pasitelktų specialiųjų įgaliojimų tokioms situacijoms valdyti kontrolės mechanizmo. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Nepaprastosios padėties įstatymo pakeitimais buvo panaikintas papildomas ir su Lietuvos Respublikos Konstitucija nesuderinamas nepaprastosios padėties įvedimo „dėl valstybėje susidariusios ekstremaliosios situacijos“ reikalavimas. Papildomai įvertinus Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo nuostatas, pagrindžiama, kad šiais pakeitimais buvo sudarytos labai aiškios ir konkrečios teisinės prielaidos atskirti ir atriboti nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos teisinius režimus užtikrinant, kad šie abu pavojingoms (ekstraordinarioms) situacijoms valdyti skirti teisiniai režimai teisinėje sistemoje sukurtų kumuliatyvų poveikį bendram ir pagrindiniam tikslui pasiekti – užtikrinti veiksmingą ir efektyvų valstybės valdymą pačių įvairiausių pavojingų (ekstraordinarių) situacijų metu.

Įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtinti skaidrumo ir viešumo reikalavimai pastaruoju metu vis dažniau tampa teisinių diskusijų objektu, jeigu šių reikalavimų įgyvendinimas kartu siejamas su tam tikros apimties asmens duomenų viešu skelbimu internete. Šiame straipsnyje nagrinėjami klausimai, susiję su teise į asmens duomenų apsaugą, kai atitinkamame teisiniame reguliavime įtvirtinamas asmens duomenų skelbimas internete viešo intereso tikslu, t. y. problematikos, kylančios derinant teisę į asmens duomenų apsaugą su informacijos laisve. Straipsnyje pateikiama teisės į asmens duomenų apsaugą raidos Europoje analizė, padėsianti suprasti teisės į duomenų apsaugą formavimosi priežastis. Tai leis konceptualiai įvertinti Europos Sąjungos (ES), vienijančios skirtingas Europos valstybes, požiūrį į asmens duomenų apsaugą ir jos pirminėje ir antrinėje teisėje įtvirtintą įsipareigojimą užtikrinti aukštą fizinių asmenų pagrindinių laisvių ir teisių apsaugos lygį tvarkant asmens duomenis. Šis įsipareigojimas vertinamas valstybių narių pozityviosios pareigos – suderinti teisę į duomenų apsaugą su kitomis pagrindinėmis teisėmis – kontekste, kai nacionaliniu teisiniu reguliavimu viešo intereso tikslais įtvirtinamas reikalavimas skelbti asmens duomenis internete. Derinant teisę į asmens duomenų apsaugą su informacijos laisve pirmiausia būtina išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp siekiamo viešo intereso ir teisės į asmens duomenų apsaugą. Tinkamos pusiausvyros išlaikymo klausimas buvo sprendžiamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT) 2022 m. rugpjūčio 1 d. Bylos Nr. C-184/20 sprendime buvo vertinama Lietuvos teisinio reguliavime įtvirtinta viešo asmens duomenų skelbimo atitiktis ES teisėje nustatytiems pagrindinių žmogaus teisių derinimo reikalavimams, taip pat pradėta formuoti „suvaržymo stiprumo“ samprata. Šis sprendimas neabejotinai pakoreguos ankstesnę viešo asmens duomenų skelbimo įtvirtinimo teisės aktuose praktiką.

Naują asmens duomenų apsaugos reguliavimą paskatino būtinybė visose Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse užtikrinti aukštus ir vienodus asmens duomenų apsaugos standartus bei siekis garantuoti vieną iš pagrindinių žmogaus teisių – teisę į asmens duomenų apsaugą, taip pat sudaryti sąlygas skaitmeninės ekonomikos plėtrai ir sustiprinti kovą su nusikalstamumu ir terorizmu. 2016 m. balandžio 27 d. priimtas duomenų apsaugos paketas suskirstė visų ES asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijų, įskaitant Lietuvos, istoriją į dvi dalis: iki Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir po jo. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas lėmė didesnius ar mažesnius pokyčius pačioje institucijoje ir faktiškai visose Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiklos srityse vykdant reglamente nustatytas užduotis. Straipsnyje analizuojama, ar ir jei taip, tai kaip, asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos nueiti pirmieji žingsniai taikant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą paklojo efektyvios asmens duomenų apsaugos pamatus.