Raginytė, Giedrė
Item type:ETD, [Managing land use, land-use change and forestry in the context of climate change]master thesis[2012][S003]Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012-12-17Žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės (ŽNPKM) sektorius yra viena iš klimato kaitos švelninimo priemonių. Tačiau dėl natūralių procesų, kurie įtakoja išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, šio sektoriaus valdymas ir apskaita yra sudėtingi. Per pirmąjį Kioto protokolo įsipareigojimo laikotarpį priimtos ŽNPKM sektoriaus apskaitos taisyklės sulaukė nemažai kritikos iš mokslininkų, ekspertų, nevyriausybinių organizacijų ir Šalių. Buvo identifikuota nemažai spragų, kurios lėmė netikslią ir nepakankamo skaidrumo sektoriaus apskaitą. Dėl šios priežasties, antrajam Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiui buvo priimti ŽNPKM sektoriaus apskaitos taisyklių pakeitimai, kurie priimti Durbane vykusioje Šalių Konferencijoje. Antrajam Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiui buvo priimti šie pakeitimai: miškų tvarkymo ir nukirsto medžio produktų (NMP) apskaita taps privaloma, o apskaitos metodas – nustatytas Šalies orientacinis lygis. Svarstant ŽNPKM sektoriaus apskaitos taisyklių pakeitimus, Europos Komisija (EK) pasiūlė savo ŽNPKM sektoriaus apskaitos taisykles ir veiksmų planus. Šias taisykles privalės įgyvendinti visos valstybės narės (VN). Tačiau šios taisyklės yra griežtesnės nei jau priimtos Durbane ir apima daugiau duomenų ir apskaitos sričių, todėl gali tapti našta VN. Analizuojant esamą ŽNPKM sektoriaus valdymą ir apskaitą Lietuvoje, nustatyta, kad sistema pakankamai gerai funkcionuoja ir užtikriną kokybišką sektoriaus valdymą ir apskaitą. Tačiau analizuojant priimtus ir siūlomus sektoriaus apskaitos taisyklių pakeitimus, iškyla abejonių ar ta pati sistema pakankamai efektyviai funkcionuotų po jų įgyvendinimo. Atlikus kokybinį tyrimą (ekspertų interviu) ir kokybinę duomenų analizę, paaiškėjo, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti priimtus ir siūlomus ŽNPKM sektoriaus apskaitos taisyklių pakeitimus Lietuva gali susidurti su tam tikrais sunkumais ir gali prireikt papildomų priemonių bei išteklių. Esminiai sunkumai – duomenų trūkumas ir neaiški metodika. Siekiant spręsti šias problemas reikės papildomų priemonių ir išteklių: papildomas teisinis reglamentavimas; papildomi finansiniai ištekliai; papildomi žmogiškieji ištekliai – ekspertai; papildomų institucijų įtraukimo į apskaitą, ypatingai mokslo institucijų, kurio indėlio labai trūksta.
8 3