Raginytė, Giedrė

Žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės (ŽNPKM) sektorius yra viena iš klimato kaitos švelninimo priemonių. Tačiau dėl natūralių procesų, kurie įtakoja išmetamųjų ir absorbuojamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, šio sektoriaus valdymas ir apskaita yra sudėtingi. Per pirmąjį Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpį priimtos ŽNPKM sektoriaus apskaitos taisyklės sulaukė nemažai kritikos. Buvo identifikuota nemažai spragų, kurios lėmė netikslią sektoriaus apskaitą. 2011 m. Durbane vykusioje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Šalių konferencijoje buvo priimti apskaitos taisyklių pakeitimai antrajam Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiui. Europos Komisija (EK) taip pat pasiūlė savo apskaitos taisykles ir ŽNPKM veiksmų planus. Tačiau šios taisyklės yra griežtesnės nei jau priimtos Durbane ir apima daugiau duomenų ir apskaitos sričių, todėl gali tapti našta valstybėms narėms (VN). ŽNPKM sektoriaus valdymo ir apskaitos sistema Lietuvoje pakankamai gerai funkcionuoja ir užtikrina kokybišką sektoriaus valdymą ir apskaitą. Tačiau analizuojant priimtus ir siūlomus sektoriaus apskaitos taisyklių pakeitimus, iškyla abejonių, ar sistema pakankamai efektyviai funkcionuotų įgyvendinus siūlomus pakeitimus. Atlikus kokybinį tyrimą (ekspertų pusiau struktūrizuotą interviu) ir kokybinę duomenų turinio analizę, daromos išvados, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti priimtus ir siūlomus ŽNPKM sektoriaus apskaitos taisyklių pakeitimus, Lietuva gali susidurti su tam tikrais sunkumais – duomenų trūkumu ir neaiškios naujųjų taisyklių metodikos taikymu. Be to, gali prireikti papildomų priemonių bei išteklių: papildomo teisinio reglamentavimo, papildomų institucinių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių – ekspertų, papildomų institucijų įtraukimo, ypatingai mokslo institucijų, kurių indėlio labai trūksta.

Heterobasidion annosum (Fr.) Bref., also known as annosum root rot, is considered to be the most economically important forest pathogen in the Northern Hemisphere. This pathogen is the biggest threat to coniferous trees. This study was carried out in Lithuania (Kaunas city), in the experimental forest where the former agricultural field was afforested by Scots pine (Pinus sylvestris L.) stands 50 years ago. This engendered the spread of disease. Research was based on analysis of concentration of metals (Zn, Cu, Mg, K, Cd and Pb) in wood as well as in soil samples. Results showed significant higher concentrations of K and Mg in infected wood samples because of the decay caused by pathogen which had created a sink region in the infected tissues and that elements moved from the unaffected areas to the zone of infection.