Maculevičienė, Indrė
Įrodymų leistinumo ribojimų (ne) suderinamumas su teisingu civilinio ginčo išsprendimuItem type:Publication, [(In)compatibility of Evidence Admissibility Limitations with the Fair Resolution of a Civil Dispute.]Straipsnyje analizuojamas įrodymų leistinumo ribojimų (ne) suderinamumas su teisingu civilinio ginčo išsprendimu. Įstatyme įtvirtinti įrodymų leistinumo ribojimai ir draudimai atlieka dvejopą paskirtį: viena vertus, jie apsaugo proceso dalyvius nuo neteisėtų ar netinkamai gautų įrodinėjimo priemonių panaudojimo, kita vertus, neleidžia teismui remtis informacija, kuri, nors ir galėtų prisidėti prie faktinės tiesos nustatymo, būtų įgyta pažeidžiant esminius teisės principus ar įstatymo saugomas vertybes. Tokiu būdu užtikrinama tiesos siekio ir teisėto, sąžiningo proceso, saugant tiek individualius, tiek viešuosius interesus, pusiausvyra. Todėl įrodymų leistinumo ribojimai civiliniame procese suvoktini kaip būtina garantija, leidžianti teismui sprendimą grįsti tik teisėtais, patikimais ir procedūriškai tinkamai gautais duomenimis.
11 21 The Doctrine of Lawyer’s Professional Secrecy: Nature, Standards of Protection, and Issues of Application in Civil ProceedingsItem type:Publication, research article[2026][S5][S001][9]Socrates, 2026, vol. vol. 35, no. iss. 2, p. 35-43This article analyses the scope and limitations of legal professional secrecy in the context of the right to a fair trial and the proper administration of justice. It argues that lawyer–client privilege is a fundamental safeguard of the rule of law, enabling open communication and effective legal representation. The privilege covers communications related to legal advice or representation, regardless of form or procedural stage. The European Court of Human Rights and the Court of Justice of the European Union recognise it as an essential element of Article 6 ECHR, while emphasising that it is not absolute and may be limited only where justified by law, a legitimate aim and proportionality. Comparative practice shows that several jurisdictions, including European states and the United States, provide limited exceptions to confidentiality, such as lawyer self-defence, prevention of serious harm, or client waiver. The article further examines the Lithuanian legal framework, concluding that its strict approach to professional secrecy raises proportionality concerns and may conflict with Article 6 ECHR standards. It proposes clearly defined statutory exceptions permitting limited disclosure under judicial control, thereby balancing client protection with the requirements of justice and fair proceedings. Keywords: legal professional privilege, right to a fair trial, proportionality principle, lawyer–client confidentiality.
3 Contra Spoliatorem taisyklė ir jos taikymo ribos paslaptį sudarančios informacijos atžvilgiuItem type:Publication, [The Contra Spoliatorem rule and its scope of application in relation to confidential information.]research article[2026][S4][S001][15]Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2026Straipsnyje analizuojama „contra spoliatorem“ taisyklė ir jos reikšmė civiliniame procese kaip šalių teisės rungtis ir pareigos bendradarbiauti pusiausvyros užtikrinimo priemonė. Atskleidžiama, kad ši taisyklė suteikia teismui galimybę daryti procesines išvadas tais atvejais, kai šalis, siekdama procesinio pranašumo, sąmoningai nevykdo bendradarbiavimo pareigos ir nepateikia turimų reikšmingų įrodymų. Kartu pabrėžiama, jog „contra spoliatorem“ taikymas nėra automatinis – teismas kiekvienu atveju privalo įvertinti įrodymų nepateikimo priežastis ir nustatyti, ar jos leidžia daryti neigiamas procesines išvadas. Straipsnyje taip pat aptariamos situacijos, kai įrodymų nepateikimas kyla ne iš nesąžiningo elgesio, bet iš teisėtos pareigos saugoti profesinę, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį. Tokiais atvejais konfidencialios informacijos apsauga įgyja ypatingą teisinę reikšmę, siejamą su viešojo intereso apsauga, valstybės saugumo užtikrinimu, pasitikėjimo tarp advokato ir kliento išsaugojimu ir profesinės veiklos nepriklausomumo garantijomis.
10 25 Proceso viešumo principo (ne)užtikrinimas nagrinėjant civilinę bylą nuotoliniame teismo posėdyjeItem type:Publication, [The (non-) application of the principle of publicity of proceedings in the remote hearing of a civil case.]research article[2025][S4][S001][21]Jurisprudencija = Jurisprudence., 2025, p. 147-167Straipsnyje analizuojamos viešumo principo tinkamo įgyvendinimo nuotoliniame teismo posėdyje civiliniame procese problemos. Kadangi nuotolinis teismo posėdis vis dažniau Lietuvoje rengiamas ne atliekant atskirus procesinius veiksmus, o bylą nagrinėjant iš esmės, straipsnyje analizuojama, ar taip užtikrinamas vienas iš esminių civilinio proceso principų ir tikslų – viešumas. Pirmiausia tyrime atskleidžiami viešumo principo elementai, leidžiantys spręsti, kad byla yra nagrinėjama viešame teismo posėdyje, analizuojami nuotolinio teismo posėdžio ypatumai, jo reglamentavimo tinkamumas ir pakankamumas. Galiau- siai įvertinama, ar nuotolinis teismo posėdis visa apimtimi užtikrina viešumo principo įgyvendinimą, aptariamos tam tikros praktinės nuotolinio teismo posėdžio taikymo problemos ir pateikiami galimi jų sprendimo variantai.
19 17 Informacijos, sudarančios valstybės paslaptį, kvalifikavimo kaip įrodymo civiliniame procese problematikaItem type:Publication, [Legal issues concerning the qualification of state secret information as evidence in civil proceedings.]research article[2025][S4][S001][20]Jurisprudencija = Jurisprudence, 2025, p. 420-439Straipsnyje analizuojama informacijos, sudarančios valstybės paslaptį, kva-lifikavimo kaip įrodymo civiliniame procese problematika. Valstybės paslaptis yra viena iš seniausių valstybės saugomų informacijos rūšių, kurios slaptumas užtikrinamas ne tik visuo-menėje, bet ir civiliniame procese. Informacija, sudaranti valstybės paslaptį, bendrosios teisės šalyse yra vienas iš įrodymų privilegijos taikymo pagrindų. Straipsnyje analizuojama, kas yra valstybės paslaptis ir ar Lietuvos teisėje nėra įtvirtintų teisės institutų, savo esme atitinkančių įrodymų privilegijas. Kadangi civiliniame procese gali būti naudojami tik leistinumo kriterijų atitinkantys įrodymai, straipsnyje nagrinėjama, ar informacija, sudaranti valstybės paslaptį, yra leistinas įrodymas ir kokiais atvejais ji gali būti naudojama byloje.
18 27 Įrodinėjimo standarto civilinėse bylose kaita teismų praktikojeItem type:Publication, [Changes to the standard of proof in civil court practice.]research article[2025][S5][S001][12]Lietuvos teisė 2025 : esminiai pokyčiai, p. 175-186Šiame straipsnyje analizuojamas įrodinėjimo standarto taikymas Lietuvos civiliniame procese, ypatingą dėmesį skiriant pagrįsto įsitikinimo standarto pagrįstumui ir jo poveikiui įrodinėjimo naštai. Straipsnyje nagrinėjama įrodinėjimo standarto samprata, jos ryšys su civilinio proceso modeliais ir Lietuvos teismų praktikos raidos tendencijos. 2025 m. teismų praktikoje buvo nuosekliai taikytas ne iki tol buvęs tikimybių pusiausvyros, bet pagrįsto įsitikinimo įrodinėjimo standartas, lėmęs įrodinėjimo naštos perskirstymą tam tikro pobūdžio bylose. Dėl to straipsnyje siekiama nustatyti pagrįsto įsitikinimo standarto įtaką šalių įrodinėjimo naštai ir jos paskirstymui bylose, atsižvelgiant į bylos specifiką ir šalių galimybes pateikti įrodymus. Galiausiai straipsnyje pateikiamas kritinis pagrįsto įsitikinimo standarto taikymo vertinimas nacionalinio civilinio proceso kontekste, siekiant atskleisti jo ypatybes ir poveikį teismų sprendimų nuoseklumui ir proceso šalių lygiateisiškumui.
21 66 Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos specialių kategorijų civilinėse byloseItem type:Publication, [Conditions for the application of provisional measures in certain categories of civil cases]research article[2023][S4][S001][21]; Jurisprudencija = Jurisprudence, 2023, vol. 30, no. 1, p. 138-158Straipsnyje siekiama įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo problemiką specialių kategorijų (intelektinės nuosavybės, viešųjų pirkimų ir bylų, susijusių su komercinės paslapties apsauga kategorijos) civilinėse bylose. Tuo tikslu apžvelgiamos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir jų formavimosi raida. Lyginamuoju aspektu įvertinamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos Anglijos teisėje. Taip pat apžvelgiamas tarpukario Lietuvos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas. Aptarus tradicines laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, straipsnyje analizuojami specialūs Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktai ir teismų praktika, susijusi su specialių kategorijų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu civilinėse bylose.
31 10